Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-12-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-253-239/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-12-01
Bylos Nr.
1-253-239/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Nijolė Zaleckienė
Nukentėjusysis
A. O.
Kaltinamasis
J.O.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-253-239/2014
Procesinis Nr. 1-87-1-00364-2013-6
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.3; 1.2.5.4 (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLietuvos Respublikos vardu2014 m. gruodžio 1 d.Trakai
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Zaleckienė,sekretoriaujant Ingai Bakšaitei,dalyvaujant prokurorei Indrei Petkevičiūtei,nukentėjusiajai A. O.,gynėjai advokatei R. Vasiliaukienei.,vertėjai Kristinai Matulevič,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J.O. gim. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, asm. k. (duomenys neskelbtini) be pilietybės, ukrainietis, vedęs, išsilavinimas-nebaigtas aukštasis, niekur nedirba, gyvena adresu: (duomenys neskelbtini), teistas:

2012-03-12 Trakų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str.1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. kaltininkui susitaikius su nukentėjusiąja;

kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2 d. 3 p., BK 145 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą:

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. O. nesunkiai sutrikdė sveikatą artimam giminaičiui, o būtent:

kaltinamasis 2013-06-29, apie 12 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto tarp jo ir dukters A. O. metu, pasiėmęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą medinį pagalį tyčia du kartus sudavė juo kambaryje lovoje gulėjusiai dukrai A. O. per kairę koją, tuo padarydamas jai kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžį, po to sudavė 1 kartą per galvą, padarydamas 0,5 cm. muštinę žaizdą su 2 cm. skersmens kraujosruva kaktoje po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, einančiai link vonios kambario A. O. J. O. sudavė kumščiu ne daugiau kai dešimt kartų į nugarą, tuo padarydamas savo dukrai A. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p.

Taip pat, J.O. grasino nužudyti žmogų, o būtent:

kaltinamasis 2013-06-29, apie 12 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini)., kilusio konflikto tarp jo ir dukters A. O. metu, vartodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą grasino ją nužudyti sakydamas „užmušiu, kad nekvėpuotum“, “ pigiau vieną kartą palaidoti, negu visą gyvenimą gadinti nervus“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. O. realų pagrindą manyti, jog grasinimas ją nužudyti, gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnyje 1 dalyje.

Kaltinamasis J. O. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad nukentėjusioji-jo dukra. 2013-06-29, apie 15 valandą, į namus grįžo dukra A. Ji buvo labai girta, vos stovėjo, rėmėsi į sieną. Kaltinamasis papriekaištavo, kad dukra grįžo girta. Jos rūbai buvo purvini, veidas taip pat. Kaltinamasis liepė dukrai nusirengti ir nusiprausti, tačiau A. tik nusiavė batus ir atsigulė. J. O. pašildęs vandenį, įpylė į vonią ir nuėjęs į kambarį pradėjo žadinti dukrą. A. atsisėdo lovoje, o paskui atsikėlė ir kaltinamasis tuo metu ją pastūmė ranka ir koja. A. griūdama atsitrenkė į sofos kampą ir nukrito. Dukrai atsikėlus, kaltinamasis pamatė, kad jai bėga kraujas. J. O. padavė dukrai rankšluostį, kad ji nusivalytų ir liepė eiti į vonią nusiprausti. Nukentėjusioji iki vonios nuėjo viena, nusirengė ir įlipo į vonią. Tuo metu atėjo kaimynė ir kaltinamasis paprašė jos padėti nuprausti. Kaltinamasis iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Atvažiavusi greitosios pagalbos gydytoja apžiūrėjo dukrą, apibintavo galvą ir sustabdė kraują. A. su neštuvai nunešė iki mašinos ir išvežė į ligoninę. Kaltinamasis neigia sudavęs smūgius į galvą, nurodo, kad ją tik pastūmė, o dukra krisdama atsitrenkė galvą į sofos kampą ir, tokiu būdu, susižalojo galvą. Neigia mušęs dukrą su lazda. Prie kokių aplinkybių dukra susižalojo koją-nežino. Ar vartojo dukters atžvilgiu kokius nors grasinimus-neprisimena, tačiau neatmeta galimybės, kad galėjo pasakyti, kad „užmušiu“. Nemano, kad gukra jo pasakytu žodžius kaip ketinimą taip padaryti, nes jis su dukra barasi dažnai. Taip pasielgė todėl, kad buvo išgėręs ir susijaudinęs. Dukra dažnai vartoja alkoholį, niekur nedirba.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. O. dalinio savo kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji A. O. parodė, kad kaltinamasis-jos tėvas, santykiai normalūs. 2013-06-29 nukentėjusioji į namus grįžo girta, tačiau nesužalota. Nuėjusi į savo kambarį, atsigulė. Atėjęs tėvas paprašė 4 Lt vynui, tačiau nukentėjusioji atsisakė jam duoti. Tada jis pasakė, kad jeigu neduos-ją sulaužys. Į tai A. O. atsakė-laužyk. Tėvas iš tamsaus kambariuko paėmė pagalį ir su juo sudavė nukentėjusiajai vieną kartą per galvą, paskui sudavė du kartus per koją. Ar tėvas mušė ją kumščiais-nukentėjusioji neprisimena. Prisimena, kad tėvas su lazda mosikavosi. Ji buvo kraujuota. Tėvas liepė eiti į vonią ir nusiprausti, sakė, kad jis iškvies greitąją medicininę pagalbą. A. O. beeinant, tėvas smūgiuodamas kumščiais stumdė ją. Vonioje nukentėjusioji nusirengė, įlipo į vonią. Tuo metu pas juos atėjo kaimynė A. L., kuri ją ir nuprausė. Greitai atvyko greitoji pagalba, kuri A. O. išvežė į ligoninę. Tėvas sakė, kad „geriau vieną kartą ją (t. y. A. O.) užmušti, negu visą gyvenimą kankintis“, sakė, „kad ji negyvens, nes tik nervus gadina“. Sakė, kad „užmuš, kad nekvėpuotų“. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, jog mano, kad tėvas negalėtų įvykdyti savo pažado, tačiau tiki, kad gali ją sunkiai sužaloti. A. O. taip pat parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų gerai neprisimena. Įvykio aplinkybių irgi gerai neprisimena.

Iš byloje esančio 2013-06-29 A. O. pareiškimo dėl smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2013-06-29 jai sugrįžus į namus tėvas J. O. su pagaliu sudavė smūgį per koją ir įvairias kūno vietas. Mušdamas grasino, kad užmuš. Jo grasinimus A. O. suprato kaip grėsmę savo gyvybei (b. l. 2).

Sutinkamai su byloje esančiu 2013-06-29 apžiūros protokolu matyti, kad buvo apžiūrėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini)., kuriame gyvena kaltinamasis J. O. su savo šeima. Butas yra pirmame daugiabučio gyvenamojo namo aukšte. Į butą patenkama pro šarvo tipo duris, į buto koridorių, kuriame kairėje pusėje prie sienos yra prieškambario baldai, ant jų sukabinti įvairūs viršutiniai drabužiai, toliau ant sienos pakabintas veidrodis. Prie jo yra durys, vedančios į kambarį. Einant koridoriumi, ant grindų matosi raudonos spalvos, primenantys kraujo dėmes, pėdsakai, vedantys link vonios kambario. Vonios kambaryje ant grindų guli rankšluostis, šalia jo yra daugybė raudonos spalvos dėmių, primenančių kraujo dėmes. Ant vonios lentynos guli šviesiai mėlynos spalvos rankšluostis, kuris apžiūros metu yra šlapias, ant jo yra raudonos spalvos dėmės, primenančios kraujo dėmes, vonios dugne yra raudonos spalvos skystis, ant vonios sienų raudonos spalvos dėmės, primenančios kraujo dėmes. Apžiūros metu, pastebėta, kad buto šeimininko J. O. šviesios spalvos, dirbtinos odos batai yra aptaškyti raudonos spalvos skysčiu, priminančiu kraują. Įvykio vietoje rastas ir paimtas šviesiai mėlynos spalvos rankšluostis su raudonos spalvos dėmėmis, vyriški vasariniai šviesios spalvos batai, ant kurių matyti raudonos spalvos dėmės. ( b.l. 7-12).

Iš 2013-06-30 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektai yra įvykio vietoje rasti ir paimti vyriški šviesiai rudos (kreminės) spalvos bateliai (vasariniai) su skylutėmis. Jų padas šviesus, guminis, nelygus su grioveliais. Apžiūros metu ant kairės kojos bato pado yra užrašas „ MekoMelo" 42 dydis, prie užrašo yra nedidelės raudonos spalvos dėmelės. Ant bato paviršiaus prie bato pirštų galo yra raudonos spalvos dėmės primenančios kraujo dėmes. Ant dešinės kojos bato šonų yra nedidelės raudonos spalvos dėmės, primenančios kraują, visas dešinės kojos bato padas yra su raudonos spalvos dėmelėmis, primenančiomis kraujo dėmes. Apžiūros metu, vyriškų batų pora mechaninių sužalojimų neturi, bato vidpadis, ties kulnais pratrintas (susidėvėjęs). Taip pat apžiūros objektas yra medvilninis kilpinis šviesiai mėlynos spalvos rankšluostis su įspaustomis gėlėmis. Jis apžiūros metu yra šlapias bei su raudonos spalvos dėmėmis, primenančiomis kraujo dėmes. Šie daiktai, kaip daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti patalpinti į VA VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kamerą. ( b.l.13-14,15-17) .

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. L. parodė, kad ji yra kaltinamojo kaimynė, santykiai normalūs. Liudytoja gyvena adresu: (duomenys neskelbtini) bute, aukšte. Pirmame aukšte devintam bute gyvena J. O. su žmona I. O. ir dukra A. O.. Nukentėjusioji nesenai grįžo iš įkalinimo vietos, kur atliko bausmę už vagystę. 2013-06-29 apie 15 val. 30 min. ji buvo namuose ir gamino valgyti. Jokio triukšmo negirdėjo. Pritrūkus svogūno, liudytoja nuėjo pas kaimynus O. pasiskolinti. Duris atidarė kaltinamasis. Liudytojai paprašius svogūno J. O. pasakė, kad gerai, jog ji atėjo nes dukrai reikia pagalbos. Iš pradžių liudytoja nesuprato kas atsitiko, bet įėjusi į koridorių, pamatė ant grindų lašus kraujo, kurie vedė iki vonios kambario. Jai įėjus į vonią, ant vonios grindų matėsi taip pat pilna kraujo ir pati vonia kraujuota. A. sėdėjo vandenyje, kuris buvo nusidažęs krauju. A. nuoga sėdėjo pačioje vonioje, matėsi, kad A. praskelta galva, iš galvos žaizdos bėgo kraujas, per veidą. Ji paklausė pas A., kas atsitiko. A. pasakė, kad ją tėtis sumušė su lazda. A. negalėjo ištiesti kojos. Ji tuomet padėjo A. apsiplauti ir nuėjo į spintą paieškoti švarių drabužių. Pas J. paklausė už ką jis taip A. padarė. J.pasakė, kad ji pati atėjo tokia iš lauko. Kai ji atėjo pasiskolinti svogūno, J.jau buvo iškvietęs medikus. Atvažiavusi med. pagalba padėjo iškelti A. iš vonios, ją aprengė. Atvykusi medikė pasakė, kad A. reikia vykti į ligoninę. Namuose ji nekreipė dėmesio ir nematė nei pagalio, nei kitų daiktų. Ji taip pat buvo šoke pamačiusi tokį vaizdą, tai yra kruviną A. Ji dar pakvietė savo sūnų D., kad jis padėtų med. pagalbai išnešti A. iš namų. A. iš namų išnešė neštuvais. J. liko kambaryje. Pati to fakto kaip buvo sužalota A. nematė. Maždaug apie 18 val. į jos buto duris pasibeldė J.ir paprašė, kad ji buto raktus perduotų I.. Ji dar juokais paklausė, kur jis ruošiasi eiti, o J. pasakė, kad į kalėjimą. Ji jam iš paskos dar pasakė, kad prisidirbai. Daugiau nieko apie įvykį pasakyti nieko negali.

Iš byloje esančio 2014-01-30 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji A. O. įvykio vietoje patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir paaiškino prie kokių aplinkybių 2013-06-29 ją sumušė tėvas J. O. t.y. ji parodė kaip tėvas priėjęs prie jos gulinčios lovoje su mediniu pagaliu sudavė į kairę koją ir pataikė į šlaunį, į kairės kojos kelį, į pilvą, šoną bei į kaktą ir ją praskėlė. Taip pat nukentėjusioji parodė, kaip tėvas jai einančiai į vonią kumščiavo į nugarą. (b.l. 30-35).

Iš Byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad J. O. 2013-06-29 19.21 val. buvo nustatytas 3,50 promilių girtumas. (b.l.53).

Kad kaltinamasis J. O. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, nukentėjusiosios A. O. parodymais apie tai, kad kaltinamasis, jai gulint lovoje, sudavė du kartus su medine lazda per koją ir vieną kartą per galvą. Nukentėjusiajai iš galvoje padarytos žaizdos tekėjo kraujas. Taip pat nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis grasino ją nužudyti. Apklausta liudytoja A. L. patvirtino, kad atėjusi į butą pas kaltinamąjį rado vonioje sėdinčią nukentėjusiąją, jai tekėjo iš galvos kraujas. Kraujo matėsi ir bute, ant grindų. Paklausta, kas sužalojo A. O., pastaroji pasakė, kad ją sumušė tėvas su lazda. Kad ne kur kitur A. O. buvo sumušta, o savo namuose, patvirtina ir byloje esantis 2013-06-29 apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena kaltinamasis J. O. bei dukra A. O., koridoriuje, ant grindų matosi raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Šie pėdsakai veda link vonios kambario. Vonios kambaryje ant grindų guli rankšluostis, šalia jo yra daugybė raudonos spalvos dėmių, primenančių kraujo dėmes. Ant vonios lentynos guli šviesiai mėlynos spalvos rankšluostis, kuris apžiūros metu yra šlapias, ant jo yra raudonos spalvos dėmės, primenančios kraujo dėmes, vonios dugne yra raudonos spalvos skystis, ant vonios sienų raudonos spalvos dėmės, primenančios kraujo dėmes. Taip pat kaltinamojo J. O. batai aptaškyti raudonos spalvos skysčiu, priminančiu kraują. ( b.l. 7-12). Sutinkamai su A. O. 2013-07-19 medicininių dokumentų apžiūros protokolu, nustatyta, kad A. O. buvo padaryta 0,5 cm muštinė žaizda su 2 cm skersmens kraujosruva kaktoje, kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis. Sužalojimai yra paaiškinami dviejų smūgių kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse minima lazda maždaug paros laikotarpyje iki nukentėjusios apžiūros gydymo įstaigoje 2013-06-29, sudavimu. Sužalojimų atsiradimas negali būti paaiškinamas nukentėjusiosios nugriuvimu. Kaktos sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu, o šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis nesunkiu sveikatos sutrikdymu. (b. l. 24). Be to, ir pats kaltinamasis iš dalies neneigia padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Nors J. O. ir neigia sudavęs smūgius lazda dukrai į koją ir į galvą, aiškindamas, kad galvą dukra susižalojo jam pastūmus nukentėjusiąją, o su sužalota koja dukra grįžo į namus, tačiau ši kaltinamojo versija paneigiama teismo medicinos specialisto išvada apie tai, kad 0,5 cm muštinė žaizda su 2 cm skersmens kraujosruva kaktoje, kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžis galėjo būti padaryti dviejų smūgių kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse minima lazda maždaug paros laikotarpyje iki nukentėjusios apžiūros gydymo įstaigoje, sudavimu. Sužalojimų atsiradimas negali būti paaiškinamas nukentėjusiosios nugriuvimu.

Tačiau teisiamojo posėdžio metu nebuvo nustatyta, kad kaltinamasis J. O. ne mažiau kaip tris kartus su tuo pačiu pagaliu sudavė savo dukrai į įvairias kūno dalis. Nukentėjusioji parodė, kad kaltinamasis iš viso jai sudavė tris smūgius¨du smūgius sudavė į koją ir vieną kartą į galvą. Pats kaltinamasis neigia mušęs dukrą į įvairias kūno dalis, todėl nesant objektyvių įrodymų, iš kaltinimo šalintina ši aplinkybė dėl 3 smūgių sudavimo lazda į įvairias kūno dalis.

Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 3 d. reglamentuoja, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, įrodymai turi būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti baudžiamojo proceso įstatyme numatytais proceso veiksmais (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 1, 4 d.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-375/2009, 2K-439/2010 ir kt.). Šiuo konkrečiu atveju, teismas, vertindamas ir tuo pačiu remdamasis konkrečiais nukentėjusiosios bei liudytojos A. L. parodymais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais kurios patvirtina iš dalies ir pats kaltinamasis, kiti faktiniai duomenys, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 str. numatytas sąlygas. Kaltinamojo argumentai, kad jis nesudavė smūgių su lazda savo dukrai A. O., o tik pastūmė ją, ir tokiu būdu, nukentėjusioji susižalojo -negalėjo būti vertinami kaip įrodymai, grindžiant jo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo yra nepagrįsti. Šiuos parodymus paneigia objektyvūs nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys, kurių visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, jog J. O. padarė šiuos nusikalstamus veiksmus. Netikėti įrodymų visetu teismas neturi pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimas turi būti konkretus ir realus. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Pagal konstrukciją nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų turinį, kaltinamojo ir nukentėjusiosios santykius, konstatuotina, kad A. O. jau būdama nukentėjusi nuo savo tėvo smurtinių veiksmų, turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad kaltinamasis ir dabar gali realiai įgyvendinti jai žodžiais išreikštus grasinimus- nužudyti A. O.. Pažinodamas nukentėjusiąją J. O. žinojo, kaip gali įbauginti nukentėjusiąją, ir tuo pasinaudojo savo veiksmais sukurdamas situaciją, kai nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi asmeniškai. Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis, sakydamas kad „užmušiu, kad nekvėpuotum, „pigiau vieną kartą palaidoti, negu visą gyvenimą gadinti nervus“ - grasino nužudyti A. O., suvokė, jog toks pasakymas kelia jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, t. y. kad veikė tyčia. J. O. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajai, siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą ir jis to pasiekė. O tai rodo, kad J. O. pasiekė savo tikslą-sudarė įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus įvykdytas. Kaltinamasis iš dalies neneigia grąsinęs, sakydamas, „gal ir grasinau, neprisimenu“. Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis J. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal minėtą BK straipsnį.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo dalyvavimą jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padaryme.

Taigi, teisminio bylos nagrinėjimo metu pilnai įrodyta, kad kaltinamasis J. O. 2013-06-29, apie 12 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto tarp jo ir dukters A. O. metu, pasiėmęs ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą medinį pagalį tyčia du kartus sudavė juo kambaryje lovoje gulėjusiai dukrai A. O. per kairę koją, tuo padarydamas jai kairio šlaunikaulio vidinio krumplio lūžį, po to sudavė 1 kartą per galvą, padarydamas 0,5 cm. muštinę žaizdą su 2 cm. skersmens kraujosruva kaktoje po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, einančiai link vonios kambario A. O. J. O. sudavė kumščiu ne daugiau kai dešimt kartų į nugarą, tuo padarydamas savo dukrai A. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 138 str. 2 d. 3 p. bei 2013-06-29, apie 12 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kilusio konflikto tarp jo ir dukters A. O. metu, vartodamas jos atžvilgiu fizinį smurtą grasino ją nužudyti sakydamas „užmušiu, kad nekvėpuotum“, “ pigiau vieną kartą palaidoti, negu visą gyvenimą gadinti nervus“, tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai A. O. realų pagrindą manyti, jog grasinimas ją nužudyti, gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 straipsnyje 1 dalyje.

Kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra nesunkus ir apysunkis nusikaltimai (Lietuvos Respublikos BK 11 str.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turtėjo įtakos nusikaltimų veikų padarymui.

Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Teisinga laikoma bausmė, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už ją paskirtos bausmės yra teisinga pusiausvyra, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nėra per griežta. Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6/2013).

J. O. parenkant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę bei jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Kaltinamajam J. O. skiriamos bausmės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str.

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnumoje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –šviesiai mėlynos spalvos rankšluostį su raudonos spalvos dėmėmis, vyriškus vasarinius šviesios spalvos batus, saugomus VA VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kameroje. (b.l.15-16), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str. 4 d., 305 str. 4 d., 307 str. 5 d. ir 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J.O. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.- laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.- laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos respublikos BK 63 str. 1, 2, 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę-galutinę subendrintą bausmę J.O. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtos J. O. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2013-06-29 iki 2013-07-01.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje iki įsiteisės nuosprendis, palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš J. O. 5145,07 Lt A. O. gydymo išlaidų Vilniaus teritorinei ligonių kasai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –šviesiai mėlynos spalvos rankšluostį su raudonos spalvos dėmėmis, vyriškus vasarinius šviesios spalvos batus, saugomus VA VPK Trakų r. PK daiktų saugojimo kameroje. (b.l.15-16), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėja Nijolė Zaleckienė