Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

2007-01-09 Ignalinos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., paskirta bausmė-3 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir paskirta auklėjamojo poveikio priemonė-elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., tęsti mokslus, taip pat uždrausti be institucijos, kontroliuojančios šios auklėjamojo poveikio priemonės vykdymą, žinios keisti gyvenamąją vietą;2008-10-31 Visagino miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., paskirta bausmė-6 mėnesiai laisvės apribojimo: be institucijos, kontroliuojančios šios bausmės vykdymą žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 87 str. nustatyti 6 mėnesiams šiuos įpareigojimus-būti namuose nuo 20 val. iki 6 val., tęsti mokslus, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1 d., 180 str. 1 d.

O. Š. (O. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str.1 d

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent,

R. S., 2011 m. lapkričio 12 d., apie 3 val., prie garažų, esančių netoli parduotuvės „Kabrioletas“ Kosmoso g. 9C, Visagine, veikdamas kaip bendrinių grupė su O. Š., panaudodamas fizinį smurtą R. M. atžvilgiu-smogdamas rankomis ir apautomis kojomis pastarajam į įvairias kūno vietas ir padarydamas kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto intrasąnarinį lūžimą-nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė R. M. priklausančius 200 litų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

O. Š. (O. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Visagine, Lietuvos Respublikos pilietis, neteistas, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine, panaudojęs fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent,

O. Š., 2011 m. lapkričio 12 d., apie 3 val., prie garažų, esančių netoli parduotuvės „Kabrioletas“ Kosmoso g. 9C, Visagine, veikdamas kaip bendrinių grupė su R. S., panaudodamas fizinį smurtą R. M. atžvilgiu-smogdamas rankomis ir apautomis kojomis pastarajam į įvairias kūno vietas ir padarydamas kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto intrasąnarinį lūžimą-nesunkų sveikatos sutrikdymą ir taip atimdamas galimybę priešintis, pagrobė R. M. priklausančius 200 litų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

R. S. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 12 d., apie 2 val., eidamas Visagino mieste kartu su O. Š., susitikio savo pažįstamą R. M., kuris ėjo su ramentais. R. S. sakosi neklausęs, kodėl R. M. su ramentais, bet supratęs, kad jis greičiausiai kažką susilaužęs. Kaltinamasis R. S. nurodo, kad jis su O. Š. buvo išgėrę alaus. Tuomet jie visi trys nusprendė dar išgerti alaus, nusipirko alaus ir sedėjo gėrė ant suoliukų, esančių netoli parduotuvės “Kabriletas”. Staiga, tarp R. M. ir O. Š. kilo žodinis konfliktas, dėl ko jie konfliktavo, šalia buvęs R. S. sakosi nesupratęs, nelabai klausė ir nelabai atsimena. Jie ginčijosi. Tada R. M., stovėdamas prieš juos ant ramentų, išsitraukė peilį. R. S. sakosi išmušęs R. M. peilį iš rankų. Tada šalia buvęs O. Š. trenkė kumščiu nukentėjusiajam per galvą, po to trenkė dar kartą, o R. M. jį su visais ramentais pastūmė pargriaudamas ant žemės. Kai R. M. nukrito, R. S. pradėjo per kišenes ieškoti ar nukentėjusysis neturi pinigų. R. M. dar kažką iš pradžių sakė, surėkė: “baikit, baikit”, tačiau tikslai R. S. nežino. Tada striukės kišenėje radęs pinigus R. S. juos paėmė ir kartu su šalia stovėjusiu O. Š. nuėjo į parduotuvę “Kabrioletas” dar nusipirko alaus ir kažkokių tai užkandžių. R. M. liko gulėti ant žemės. R. S. nurodo, jog negali paaiškinti kam jis iš R. M. pagrobė pinigus. Kaltinamasis nurodo, jog pinigų buvo apie 90 litų. R. S. sakosi, kad jis gaislisi dėl padaryto, tačiau atsiprašyti nukentėjusiojo nenori. Kaltę pripažįsta iš dalies todėl, jog pagrobė ne 200 litų, kaip nurodyta kaltinime, bet tik 90 litų, kuriuos su O. Š. išleido savo reikmėms:alkoholiui ir užkandai. R. S. nurodo, kad jei jis būtų buvęs tą naktį blaivas, tai prieš mušdamas nukentėjusįjį ir jį apiplėšdamas būtų pagalvojęs ar taip elgtis. Taip pat prašo teismo atsižvelgti į tai, jog jo atžvilgiu Visagino teisme taip pat yra dar viena trijų epizodų baudžiamoji byla ir neskirti griežtos bausmės.

O. Š. dėl jam pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. savo kaltę pripažino tik iš dalies ir parodė, kad 2011 m. lapkričio 12 d., apie 2 val. su R. S. išėjo pasivaikščioti Visagino mieste. Einant pro parduotuvę “Kabrioletas” susitiko R. S. pažįstamą vaikiną, vardu R., kuris buvo su ramentais, su juo pasisveikino ir sustojo pasikalbėti. O. Š. nurodo, jog šio vaikino ankščiau nepažinojo. Tuomet jie visi trys sėdėjo ant suoliuko netoli parduotuvės „Kabrioletas“ ir gėrė alų. O. Š. nuėjus šiek tiek į šoną nusilengvinti, jis išgirdo, jog tarp R. S. ir jo pažįstamo R. kilo žodinis konfliktas. O. Š. girdėjo, kaip R. aiškino, kad O. Š. nėra panašus į visaginietį ir greičiausiai nėra šio miesto gyventojas. O. Š. nurodo, kad tokie R. žodžiai jį įžeidė ir jis sugrįžęs ėmė su R. ginčytis aiškindamas, kad tai jis nėra panašus į visaginietį. Ginčo metu buvo naudojami įvairūs keiksmažodžiai. Jiems besiginčijant, priešais suoliuką ant ramentų stovintis R. išsitraukė peilį ir ėmė juo mojuoti. Tada R. S. atėmė šį peilį iš R. ir numetė jį šonan. O. Š. trenkė kumščiu R. į veidą kelis kartus, o R. S. jį pastūmė ir pagriovė žemėn. Tuomet R. S. apieškojo nukentėjusiojo kišenes ir radęs kišenėje pinigus juos paėmė. Nukentėjęs dar iš pradžių bandė priešintis, bet po to nurimo ir nebejudėjo. Ar jis buvo sąmoningas ar ne, O. Š. sakosi nežinąs. Kai S. ieškojo pinigų, O. Š. nurodo stovėjęs šalia ir net nebandęs R. S. sustabdyti. R. S. radus ir paėmus pinigus iš nukentėjusiojo, jie kartu nuėjo į parduotuvę “Kabrioletas” ir už tuos pinigus nusipirko alaus ir užkandos. Prekes pirko R. S.. Jiems einant į parduotuvę R. S. pasakė, kad jis paėmė 90 litų, kiek iš tikrųjų R. S. pamėmė pinigų O. Š. sakosi nežinąs, nes pinigai buvo pas R. S. ir jis nematė, kad pastarasis būtų juos skaičiavęs. Kodėl apiplėšė nepažįstamą vaikiną – negali paaiškinti. O. Š. nurodo, kad jis trenkė kelis kartus nukentėjusiajam, kadangi pastarsis jį sunervino tuo, jog pasakė, kad O. Š. nepanašus į visaginietį, o kilus ginčui išsitraukė peilį. O. Š. gailisi tik dėl to, jog paliko nukentėjusįjį gulintį ir nuėjo. O. Š. nurodo, kad prieš tai, kaip susitiko Romą, jis su R. S. gėrė alų, išgėrė apie du litrus alaus. Daugiau nieko pasakyti negali.

Motyvuojamoji dalis

Be dalinio kaltinamojo R. S. ir kaltinamojo O. Š. prisipažinimo, jų kaltę padarius inkriminuojamą veiką (svetimo turto pagrobimą panaudojant smurtą), patvirtina šie baudžiamojoje byloje esantys įrodymai:

Liudytojas (nukentėjusysis) R. M. paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 12 d., apie 3 val. eidamas palei parduotuvę „Kabrioletas“, sutiko savo pažįstamą R. S. su dar vienu jam nepažįstamu vaikinu. Sustojo pasikalbėti su R. S., o vėliau pasiūlė nupirkti alaus. R. M. nurodo, kad jis buvo su ramentais, kadangi jo koja buvo traumuota, įdėta į langetę. Jis padavė R. S. pinigų, kad šis nupirktų po alaus butelį ir visi trys gėrė alų prie suoliukų, esančių netoli parduotuvės „Kabrioletas“. Jiems begeriant alų, R. M. stovėdamas su ramentais priešais suoliuką pasakė, kad kartu su R. S. buvęs vaikinas nepanašus į visaginietį, jo ankščiau nebuvo matęs. Po kiek laiko R. M. sakosi pajutęs smūgį, nuo kurio jis nugriuvo ant žemės, tuomet ir R. S. ir kartu buvęs O. Š. ėmė jį mušti ir spardyti. R. M. sakosi išsigandęs, jau gulėdamas ant žemės prašė nemušti, tada išsitraukė peilį, norėdama apsiginti, tačiau peilį iš jo ištraukė ir vėl ėmė spardyti. Dar jis juto, kaip kratomos jo kišenės, sakosi labai bijojęs, kad nesužalotų ir taip sužalotą koją. Gavęs smūgį per skaudančią koją ir eilinį kartą per veidą, R. M. sakosi praradęs sąmonę. Kiek iš viso jam buvo suduota smūgių pasakyti negali. Mušė abu vaikinai. Kai atsigavo, pamatė, jog jau rytas ir pro šalį šunis vedančios moters paprašė iškviesti jam greitąją pagalbą. R. M. nurodo, jog iš jo buvo ištraukta ir pagrobta 200 litų.

R. S. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. S. parodė suoliuką, esantį netoli parduotuvės „Kabrioletas“, Visagine, ant kurio 2011 m. lapkričio 12 d., apie 2 val. sėdėjo su O. Š. ir R. M., parodė, vietą, kur pastūmė R. M. ir vietą, kur iš pastarojo kišenės pagrobė pinigus (b.b.l. 30-33).

O. Š. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad O. Š. parodė suoliuką, esantį netoli parduotuvės „Kabrioletas“, Visagine, ant kurio 2011 m. lapkričio 12 d., apie 2 val. sėdėjo su R. S. ir vaikinu, vardu Romas, parodė, kaip sudavė smūgius R. ir vietą, kur šis nugriuvo nuo suduotų smūgių (b.b.l. 60-63).

Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų ar vaizdo kartotekų protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis R. M. iš kartotekos pagal nuotraukas atpažino R. S., kaip asmenį, kuris 2011 m. lapkričio 12 d., apie 3 val. su kitu vaikinu prie parduotuvė „Kabrioletas“ primušė jį ir pagrobė 200 litų (b.b.l. 10-12).

Specialisto išvadoje Nr. G 25/12 (08) užfiksuota, kad R. M. padarytas kairio blauzdikaulio užpakalinio krašto intrasąnarinis lūžimas - nesunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 18).

Nors kaltinamieji R. S. ir O. Š. pripažįsta jog panaudojus prieš nukentėjusįjį R. M. fizinį smurtą iš jo buvo pagrobti pinigai, tačiau jų paaiškinimas dėl minėtų aplinkybių: parodymai, kad fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį R. M. buvo panaudotas tik po to, kai pastarasis įvykusio žodinio konflikto metu išsitraukė peilį ir tuomet R. S. atėmus peilį iš nukentėjusiojo ir jį numetus tolyn, O. Š. smogė jam du kartus į veido sritį, o R. S. jį pargriovė ant žemės ir daugiau jo nemušė tik apieškojęs pagrobė pinigus 90 litų, yra vertintini kritiškai, kaip siekimas sušvelninti savo kaltę, išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir yra paneigti byloje surinktais ir teismo posėdžio metu patikrintais įrodymais. Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, ir bylos nagrinėjimo teisme metu patvirtino, kad po to, kai jam stovint su ramentais buvo suduotas smūgis į galvos sritį, jis nugriuvo, ir tik tuomet, savigynos tikslais, išsitraukė peilį bei prašė baigti. Tačiau abu vaikinai jį mušė ir rankomis ir spardė kojomis, kol pastarasis neteko sąmonės. Nukentėjusysis R. M. ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisminio bylos nagrinėjimo metu davė analogiškus parodymus, kad iš jo kišenės buvo pagrobta 200 litų. Tuo tarpu kaltinamųjų R. S. ir O. Š. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai buvo nenuoseklūs, kaltinamieji ne kartą keitė duotus parodymus:1) 2011-11-16 įtariamojo apklausos metu R. S. parodė, kad jis kaltu visiškai neprisipažįsta ir parodė, kad po žodinio konflikto, įvykusio tarp O. Š. ir R., O. kelis kartus trenkė R. į galvą, šie susikibo ir abu nukrito ant žemės. A. S. nurodo, jog R. M. jis nemušė, pinigų iš kišenės negrobė (b.b.l. 26); 2) 2011-12-20 įtariamojo apklausos metu R. S. nurodo, jog R. M. jis nemušė, tik pastūmė, nes pastarasis buvo su ramentais. Prieš tai užėjęs iš už nugaros išmušė iš R. M. rankų peilį, o po to O. Š. kelis kartus sudavė R. M. kumščiu į veidą. R. M. nugriuvus ant žemės iš jo kišenės R. S. pagrobė 76 litus (b.b.l. 27); 2012-01-30 įtariamojo apklausos metu R. S. nurodė, jog savo kaltę pripažįsta pilnai (b.b.l. 29). Ikiteisminio tyrimo metu O. Š. nurodė, jog R. S. apieškojęs nukentėjusįjį iš jo pagrobė 97 litus (b.b.l. 54), o vėliau ikiteisminio tyrimo metu (b.b.l. 59) ir teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad jis nežino kiek R. S. ištraukė

pinigų iš nukentėjusiojo, nes nematė kiek jų buvo. Todėl vertindamas įvykio aplinkybes teismas vadovaujasi nukentėjusiojo R. M. parodymais, kurie teismo nuomone, išsamiai ir objektyviai apibrėžia nusikaltimo padarymo mechanizmą.

Aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad R. S. veikdamas bendrai su O. Š., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Ši R. S. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., bei laikytina visiškai įrodyta.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamojo R. S. gynėjas prašo teismo pripažinti R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog kaltininkas pilnai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi.

Teismui pripažįstant Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, pirma, kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir, antra, jo nuoširdų gailėjimąsi.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be abejo, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009-03-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–85/2009).

Bylos duomenimis, R. S. ikiteisminio tyrimo metu neprisipažino padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, vėliau, ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo teisme kaltinamas R. S. dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies . Nors prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas ir neturi lemiamos reikšmės, t. y. jis galimas ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, nepripažindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – atsižvelgia į tai, jog kad kaltinamasis R. S. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, nors kaltinamasis nurodo, kad atgailauja, tačiau jo parodymuose nupasakotos veikos aplinkybės prieštarauja baudžiamosios bylos medžiaga nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, R. S. nurodė, jog atsisako atsiprašyti nukentėjusiojo, kas patvirtina, jog kaltinamasis nesigaili dėl padarytos veikos, todėl R. S. gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nepripažintinas kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamojo R. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstama veika padaryta asmens apsvaigusio nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo R. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. yra tyčinis apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.), pavojingas visuomenei); į kaltės formą ir rūšį (nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai); padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis R. S. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (R. S. niekur nedirba, tai yra neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, nėra susietas socialiais ryšiais su šeima, kaltinamasis teistas du kartus už analogiškus nusikaltimus nuosavybei, už kuriuos buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą, šiuo metu Visagino miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. N1-20-844/2012, kurioje R. S. pareikšti kaltinimai, pagal LR BK 180 str. 1 d.), taip pat į kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir mano, jog kaltinamajam R. S. turi būti paskirta bausmė susijusi su laisvės atėmimu(Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., 56 str. 1 d.).

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime laikas išbūtas nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 15 d.

Kaltinamojo O. Š. gynėjas nurodo, jog tai, kad O. Š. kelis kartus sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį kumščiu įtakos turėjo susijaudinimas, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo R. M. veiksmai, kai pastarasis nurodė, jog O. Š. nepanašus į visaginietį ir išsitraukė peilį. Kaltinamojo gynėjas nurodo, jog O. Š. veikė būtinosios ginties ribose, be to jis jokių pinigų negrobė, tai padarė kartu su juo buvęs R. S., o O. Š. tik stovėjo šalia. Gynėjas prašo išteisinti O. Š. arba skirti jam ne prokuroro prašomą arešto bausmę, o laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant.

Būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimas galimas tik tada, kai yra būtinosios ginties situacija. Tai yra veika gali būti traktuotina kaip gynyba tik esant kėsinimuisi.

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus įrodymus, nustatytus ir patikrintus teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiojo duotus parodymus baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, daro išvadą, jog pavojingo kėsinimosi nukentėjusiojo veiksmuose kaltinamojo O. Š. atžvilgiu nebuvo (nukentėjusysis buvo vienas, jis stovėjo priešais kaltinamuosius ant ramentų, peilį nukentėjusysis išsitraukė tik tuomet, kai nuo patirto smūgio į galvos sritį nugriuvo ant žemės, pasak kaltinamojo R. S. ir kaltinamojo O. Š., O. Š. smūgiavo nukentėjusiajam kumščiais į veido sritį kai pas pastarąjį rankose peilio jau nebuvo), t.y. kaltinamasis nebuvo užpultas netikėtai, dėl kilusio konflikto kaltos abi pusės, todėl nesant kėsinimosi, kaltinamojo O. Š. veiksmai (fizinio smurto panaudojimas prieš nukentėjusįjį) negali būti traktuotini kaip gynyba. Kaltinamojo O. Š. veika kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. įtvirtintos normos dispoziciją, o advokato teiginys, jog kaltinamojo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. dispozicijoje sudėties, ir prašymas kaltinamąjį išteisinti, atmestinas kaip nepagrįstas.

Kaltinamojo O. Š. gynėjo teiginys, jog jo padarytai nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo R. M. elgesys, atmestinas kaip nepagrįstas. Provokuojančiu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį (2006-03-14 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-221/2006, kat., 1.2.4.1.(S)). Iš bylos matyti, kad įvykio metu nukentėjusysis R. M. neatliko jokių veiksmų, kurie skatintų O. Š. naudoti prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą. Nukentėjusysis R. M. peilį išsitraukė jau tuomet, kai prieš jį jau buvo pavartotas fizinis smurtas, t.y. kai nuo patirto smūgio nukrito ant žemės, o kivirčas dėl to, kas iš jų panašus ar nepanašus į visaginietį yra mažareikšmis ir nevertintinas kaip nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Pats kaltinimasis O. Š. pripažįsta, kad smogė kumščiu nukentėjusiajam į veidą būdamas supykęs ir susinervinęs, o nukentėjusysis tuo metu prieš jį stovėjo ant ramentų. Iš bylos taip pat matyti, kad po to, kai nukentėjusysis R. M. nugriuvo ant žemės, o Š. stovėjo šalia, o R. S. apieškojo nukentėjusįjį ir paėmė iš jo kišenės pinigus. Kaltinamasis O. Š. pats nurodo, jog stovėdamas šalia net nebandė sustabdyti R. S., paprieštarauti jo veiksmams, tuo patvirtindamas savo sutikimą su R. S. atliekama veika, vėliau, palikę nukentėjusįjį be sąmonės gulėti ant žemės (O. Š. patvirtinta, kad nukentėjusysis nejudėjo) O. Š. kartu su R. S. nuėjo už pagrobtus pinigus pirkti alų ir maistą. Sužalotam nukentėjusiajam R. M. pagalbą suteikė kiti asmenys, o ne O. Š..

Kaltinamojo O. Š. gynėjo argumentas, jog O. Š. jokių pinigų iš nukentėjusiojo negrobė, tai padarė kartu su juo buvęs R. S., atmestinas.

Nustatydamas nusikalstamos sumanymo turinį, teismas turi neapsiriboti pirmine jo forma, tačiau privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius (veika padaryta esant apibrėžtai tyčiai ar neapibrėžtai tyčiai), t.y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkai. Kai yra veika kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Senato nutarimas 2005 m. birželio 23 d. Nr. 52).

Tyčiai būdingi trys požymiai: 1)pavojingos veikos suvokimas; 2)pavojingų pasekmių numatymas; 3)šių pasekmių siekimas arba sąmoningas leidimas joms kilti.

Jei asmuo pasekmių nesiekia valios pastangomis, bet sąmoningai leidžia joms atsirasti, tai jis veikia netiesiogine tyčia. Sąmoningas pasekmių atsiradimo leidimas reiškia, kad asmuo numato jų atsiradimo galimybę, tačiau nesiima priemonių joms išvengti, sutinka su tokia galimybe arba yra

abejingas joms.

Iš bylos medžiagos nustatyta(tai patvirtina ir kaltinamieji R. S., O. Š.), jog nukentėjusiajam R. M. gulint ant žemės (po patirtų smūgių), R. S. apieškojo nukentėjusįjį ir paėmė iš jo kišenės pinigus, o kaltinamasis O. Š. tuo metu stovėjo šalia. Kaltinamasis O. Š. pats nurodo, jog stovėdamas šalia net nebandė sustabdyti R. S., paprieštarauti jo veiksmams, tuo patvirtindamas, jog pritaria ir sutinka su R. S. atliekama veika. Vėliau, palikę nukentėjusįjį be sąmonės gulėti ant žemės (O. Š. patvirtinta, kad nukentėjusysis nejudėjo) O. Š. kartu su R. S. nuėjo į šalia esančią parduotuvę ir už iš nukentėjusiojo pagrobtus pinigus pirko alų ir maisto produktus.

Aptartų įrodymų visuma visiškai patvirtina, kad O. Š. veikdamas bendrai su R. S., panaudodamas fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą. Ši R. S. ir O. Š. nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., bei laikytina visiškai įrodyta.

Kaltinamojo O. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Be abejo, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme, nes būtent teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2009-03-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–85/2009).

Bylos duomenimis, O. Š. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo teisme dėl jam pareikšto kaltinimo savo kaltę pripažino iš dalies. Nors prisipažinimo padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką momentas ir neturi lemiamos reikšmės, t. y. jis galimas ir teisminio nagrinėjimo metu, tačiau nagrinėjamu atveju teismas, nepripažindamas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimosi – atsižvelgia į tai, jog kad kaltinamasis O. Š. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino tik iš dalies, nors kaltinamasis nurodo, kad atgailauja, tačiau jo parodymuose nupasakotos veikos aplinkybės prieštarauja baudžiamosios bylos medžiaga nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, O. Š. neatsiprašė nukentėjusiojo, nurodydamas, jog gailisi tik dėl to, jog paliko nukentėjusįjį gulėti ant žemės be sąmonės, kas patvirtina, jog kaltinamasis nesigaili dėl padarytos veikos, todėl O. Š. gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nėra nuoširdus, todėl nepripažintinas kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Kaltinamojo O. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstama veika padaryta asmens apsvaigusio nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo O. Š. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamojo padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. yra tyčinis apysunkis nusikaltimas (LR BK 11 str. 4 d.), pavojingas visuomenei); į kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (kaltinamasis O. Š. siekė savanaudiškų tikslų), kaltininko asmenybę (O. Š. niekur nedirba, tai yra neturi legalaus ir pastovaus pragyvenimo šaltinio, nėra susietas socialiais ryšiais su šeima, ankščiau neteistas), taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir mano, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai (BK 41 str.) bus pasiekti kaltinamajam O. Š. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant(Lietuvos Respublikos BK 75 str.).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktinių įrodymų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2011 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. vasario 15 d.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (2012-02-15).

Kardomąją priemonę-suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

O. Š. (O. Š.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir skirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams.

Taikant Lietuvos Respublikos BK 75 str., paskirtosios vienerių metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę- 60 valandų nemokamų darbų, juo atliekant per keturis mėnesius (po 15 valandų per mėnesį) sveikatos priežiūros ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, taip pat įpareigojant nuteistąjį O. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 2) be institucijos prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Bausmės vykdymo pradžią O. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo institucijoje, prižiūrinčioje bausmės vykdymo atidėjimą.

2011-11-17 kaltinamajam O. Š. skirtą kardomąją priemonę-periodinę registraciją policijoje, nuosprendžiui įsiteisėjus-panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.