Kauno apygardos teismo nutartis

2018-05-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-217-238/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-04
Bylos Nr.
AN2-217-238/2018
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00596-2017-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danguolė Šiugždinytė
Pažeidėjas
J. D.
Kategorijos
Byla Nr. AN2-217-238/2018
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00596-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. D. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutarties J. D. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialisto 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu J. D. pripažintas padaręs Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir jam paskirta 575 Eur bauda už tai, kad jis 2017 m. kovo 31 d. 16.30 val. Vytauto gatvėje, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nes ši teisė atimta, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartimi Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialisto 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamą teisės pažeidimą tyrusi institucija pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad J. D. padarė administracinį nusižengimą, dėl kurio patrauktas atsakomybėn.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. prašo Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.Skunde nurodo, kad policijos pareigūnų veiksmai, nors teismo ir buvo įvertinti kaip netinkama tyrimo taktika, iš esmės yra asmens teisės į teisingą procesą ir teismą pažeidimas. Policijos pareigūnai ignoravo visus objektyvius įrodymų rinkimo būdus ir asmens kaltę grindė išimtinai tik policijos pareigūnų parodymais. Pripažinus teisėtu ir pagrįstu asmens kaltės konstatavimą remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti, kaip šiuo atveju, subjektyviai saistomi, kyla grėsmė, jog bus priimtas neteisingas sprendimas. Įvykio vietoje jis išreiškė prašymą, paimti miesto vaizdo kamerų medžiagą bei policijos transporto priemonėse esančių registratorių medžiagą tam, kad objektyviai būtų patvirtinta, kas vairavo transporto priemonę. Tačiau policijos pareigūnai tiek įvykio vietoje, tiek administracinio nusižengimo medžiagos tyrimo metu objektyvių duomenų nereikalavo ir prie medžiagos nepridėjo, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu ir pripažino, jog tokio pobūdžio prašymas iš traukiamo atsakomybėn asmens buvo gautas. Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, jog institucija, privalanti pateikti įrodymus asmens kaltei pagrįsti, objektyvių ir neginčytinų duomenų, kurie leistų neabejoti asmens kalte, nepateikė, ir ignoravo asmens prašymus, tokiu būdu nėra pagrindo kaip neginčytinus ir objektyviai teisingus laikyti policijos pareigūnų parodymus. Priešingu atveju, vertinant kaip teisingus policijos pareigūnų parodymus, pažeidžiamos asmens teisės į teisingą teismą, ir akivaizdu, yra rungtyniškumo principo pažeidimas. Šiuo atveju objektyvus duomuo lieka tik liudytojo L. R. parodymai, kad jis įvykio metu vairavo automobilį. Teismo vertinimas, kad šio asmens parodymai netikslūs, nenuoseklūs ir prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, tik dar kartą patvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos medžiagos rinkimo metu policijos pareigūnai nebuvo suinteresuoti objektyvios tiesos nustatymu. L. R. paaiškinime fiksuotos aplinkybės iš esmės nutylint vairavimo faktą, o akcentuojant apsilankymą pas gydytojus laiką, nors medžiagoje aiškiai nurodyta, kad automobilis perduotas, įvykio vietoje ir metu būtent L. R., taigi jau įvykio vietoje nekilo jokių abejonių, kad minėtas asmuo buvo įvykio metu.Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnai asmeniui nesutikus su vairavimo faktu jau įvykio vietoje ir sąmoningai nesiėmę priemonių objektyviai tiesai nustatyti byloje, pažeidė įrodymų rinkimų tvarką, todėl vertinama, jog byloje esančių įrodymų nepakanka jo kaltei pagrįsti, o visas abejones aiškinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, bei tai, kad rinkti naujus įrodymus nėra jokios protingos galimybės, administracinė byla jo atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos nutarimas yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant tiek materialiosios, tiek ir proceso teisės normas, kaip to reikalauja įstatymas ir teisingumo principai, todėl naikintinas.Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo J. D. apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartį J. D. administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. D. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. D. nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas J. D. pagrįstai pripažino padariusį ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad J. D. kaltė padarius ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą yra įrodyta.Apeliantas skunde teigia, kad jis transporto priemonės nevairavo, o pripažinus teisėtu ir pagrįstu asmens kaltės konstatavimą remiantis vien tik policijos pareigūnų parodymais, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių gali būti, kaip šiuo atveju, subjektyviai saistomi, kyla grėsmė, jog bus priimtas neteisingas sprendimas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šis J. D. paaiškinimas laikytinas jo gynybine versija siekiant išvengti savo atžvilgiu administracinės atsakomybės, kadangi byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, kad būtent jis vairavo transporto priemonę, kurios vairuoti teisės neturėjo. Liudytojas policijos pareigūnas M. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad važiavo namo keliu Marijampolė-Kalvarija ir pastebėjo nuo Kalvarijos Marijampolės kryptimi važiuojantį automobilį, pažiūrėjo į automobilio valstybinio ženklo numerius ir į vairuotojo veidą, prasilenkiant pažino, kad automobilį vairavo J. D.. Žinojo, kad automobilį vairuojantis asmuo neturi teisės vairuoti transporto priemones.Liudytojas policijos pareigūnas J. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2017 m. kovo 31 d. apie 17.00 val. buvo gautas pranešimas nurodant, jog reikia patikrinti tamsios spalvos „Volkswagen Passat“, nes buvo įtarta, kad vairuotojas galimai vairuoja neturėdamas tam teisės. Vytauto gatvėje, Marijampolėje, pamatė nurodytą automobilį ir sustabdė patikrinti. Jis pats priėjo prie automobilio vairuotojo, prie vairo sėdėjo J. D., kuris nurodė, kad veža asmenį į ligoninę. J. D. pateikė dokumentus, tarp kurių vairuotojo pažymėjimo nebuvo. Laikino leidimo vairuoti galiojimo terminas jau buvo pasibaigęs, jis galiojo iki 2017 m. kovo 30 d. Vairuotojas tvirtino, kad nežinojo, jog laikino leidimo galiojimas pasibaigęs. Liudytojas policijos pareigūnas A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017 m. kovo 31 d. dirbo su kolega J. K., gavo pranešimą, apie galimai vairuojantį asmenį, neturintį tam teisės. Minėtą automobilį sustabdė patikrinti, automobilyje buvo du asmenys. Už vairo sėdėjo J. D., šį asmenį žino iš tarnybinės veiklos. Vairuotojas sakė, kad veža žmogų pas medikus. Kolega nustatė, kad vairuotojas turi laikiną pažymėjimą, tačiau jo galiojimo laikas pasibaigęs.Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog liudytojai policijos pareigūnai M. M., A. J. ir J. K. yra suinteresuoti melagingai apkalbėti J. D. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, todėl teismas neturėjo jokios priežasties liudytojų paaiškinimais netikėti. Pažymėtina ir tai, kad visos liudytojų nurodytos aplinkybės yra analogiškos ir toms, kurias jie nurodė tirdami administracinio nusižengimo bylą savo tarnybiniuose pranešimuose. Tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenimis, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo liudytojo L. R. duotais parodymais apie tai, kad jis vairavo J. D. automobilį, kadangi jie iš esmės prieštaravo liudytojų policijos pareigūnų, kurie, kaip nustatyta, nebuvo suinteresuoti melagingai apkalbėti J. D. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu, duotiems nuosekliems parodymams. Priešingai – liudytojas L. R. yra administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugas (tokią išvadą galima daryti iš to, kad jis J. D. buvo vežamas), todėl galimai siekė padėti J. D. išvengti administracinės atsakomybės teigdamas, kad J. D. automobilio nevairavo. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, jog policijos pareigūnai asmeniui nesutikus su vairavimo faktu jau įvykio vietoje ir sąmoningai nesiėmę priemonių objektyviai tiesai nustatyti byloje, neišreikalavo miesto vaizdo kamerų medžiagos bei policijos transporto priemonėse esančių registratorių medžiagos, tuo pažeidė įrodymų rinkimų tvarką. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įrodymų tyrimas nėra begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištirta tiek, kad tai leistų padaryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šiuo atveju byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pagrįstai spręsti, kad J. D. vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės. Apeliacinio skundo teiginiai dėl būtinumo išreikalauti vaizdo medžiagą yra nepagrįsti, nes kaip minėta, jo kaltė yra grindžiama byloje esančiais neabejotinais duomenims – liudytojų policijos pareigūnų parodymais, jokių abejonių nekyla ir dėl jo veiksmų teisinio vertinimo atitikties nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gauti vaizdo duomenų nėra galimybių, tačiau padarė pagrįstą išvadą, kad įrodymų, patvirtinančių J. D. kaltę, šioje administracinio nusižengimo byloje pakanka.Iš byloje esančių duomenų akivaizdžiai matyti, kad policijos pareigūnai M. M., A. J. ir J. K. vizualiai pamatė J. D. vairuotą automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir neabejotinai nustatė, kad automobilį vairavo J. D.. Byloje neginčytinai nustačius, kad būtent J. D. 2017 m. kovo 31 d. 16.30 val. Vytauto gatvėje, Marijampolėje, vairavo transporto priemonę – automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas tam teisės, nes ši teisė atimta, jo veika buvo teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį.Aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda paskirta nepažeidus ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam teisės pažeidimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, J. D. apeliacinis skundas netenkinamas, o Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą ir J. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Danguolė Šiugždinytė