Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2013-04-10 · Civilinė byla Nr. 2S-769-538/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-04-10
Bylos Nr.
2S-769-538/2013
Teisminio proceso Nr.
2-46-3-02253-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Trečiasis asmuo
J. B.
Ieškovas
R. D.
Atsakovas
G. L., A. Š., E. K.

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-769-538/2013

Teisėjas Albinas Bazilius (Proceso Nr. 2-46-3-02253-2012-2)
Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 109; 121.19.2; 122.4
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. balandžio 10 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens J. B. atskirąjį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams G. L., A. Š., E. K., tretieji asmenys atsakovų pusėje nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Tauragės rajono antro notaro biuro notarė V. K., Tauragės rajono pirmo notaro biuro notarė A. B., J. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo, juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė pateikė ieškinį, kuriuo prašė: 1) atnaujinti terminą ieškiniui paduoti dėl 2002 m. sausio 15 d. sutarties pripažinimo negaliojančia; 2) pripažinti negaliojančia 2002 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp V. B. įgalioto asmens A. Š. ir G. L. dėl 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento; 3) pripažinti negaliojančia 2010 m. lapkričio 24 d. privačios žemės sklypo ir pastatų pirkimo-pardavimo sutartį sudarytą tarp G. L. ir E. K. dėl 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pardavimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuo jos sudarymo momento; 4) taikyti restituciją ir šalis grąžinti į pirmykštę padėtį: 0,1500 ha žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), nebaigto statyti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus numeris (duomenys neskelbtini) pardavimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), grąžinti ir įregistruoti viešajame registre V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, o iš G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) (34500 Lt) trisdešimt keturis tūkstančius penkis šimtus litų; 5) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties 2002 m. sausio 11 d. palikimą priėmė R. D., a. k. (duomenys neskelbtini) pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą. R. D., E. K., A. Š. pasirengimo bylos nagrinėjimo stadijoje susitarė, pateikė teismui taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti.

Žemesnės instancijos teismas

Tauragės rajono apylinkės teismas 2013-02-05 nutartimi patvirtino R. D., E. K., A. Š. taikos sutartį, civilinę bylą nutraukė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo J. B. prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti R. D., A. Š., E. K. sudarytą taikos sutartį. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Ieškovės ieškinys buvo pareikštas trims atsakovams G. L., A. Š. ir E. K., nes šių asmenų teisės ir pareigos yra atsiradusios iš tų pačių ginčijamų sandorių ir dėl to paties turto perleidimo. Tačiau G. L. teismui pateiktos taikos sutarties nepasirašė. Nors byloje pateiktame 2013 m. sausio 14 d. prašyme yra ieškovės teiginys, jog ieškovė R. D. ieškininių reikalavimų atsakovui G. L. atsisako, tačiau sprendžiant iš to, kad tame pačiame prašyme toliau teismo ieškovė neprašo priimti jos atsisakymo nuo reikalavimų atsakovui G. L., nenurodo apie tai, kad jai yra žinomos procesinės atsisakymo pasekmės, galima tvirtinti, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio atsakovui G. L. neatitinka įstatymu nustatytos formos. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas šio ieškovės atsisakymo nuo ieškinio atsakovui G. L. nenagrinėjo ir dėl jo skundžiamoje nutartyje nepasisakė. Net jei būtų sprendžiamas ieškinio atsakymo klausimas, pagal nurodytą ieškovės prašymo teiginį, teismas tokio atsisakymo negalėjo priimti, nes ieškovė nebuvo nurodžiusi apie tai, jog jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, kaip to reikalauja CPK 140 str. 1 d.

Ieškovė R. D. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo. Prašo panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties patvirtinimo išspręsti iš esmės – atsisakyti tvirtinti R. D., A. Š., E. K. sudarytą taikos sutartį. Patvirtina, kad atsakovas G. L. nedalyvavo taikos sutarties sudarymo procese ir nėra žinoma, kur jis šiuo metu gyvena, niekas jo neieškojo ir apie bylą jam niekas nepranešė. Ieškovės atstovė patikino, kad jo dalyvavimas nėra būtinas, todėl ieškovė taikos sutartį pasirašė, tačiau dabar supranta, kad be jo taikos sutartis negalėjo būti sudaryta, jo atžvilgiu pareikštų reikalavimų ieškovė neatsisakė ir teismas šioje dalyje ieškovės reikalavimų nėra išsprendęs, todėl toje dalyje civilinė byla negalėjo būti nutraukta. Pirmosios instancijos teismo nutartis patvirtinti taikos sutartį prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms. Taip pat ieškovė nurodo, kad jai nebuvo paaiškintos taikos sutarties sudarymo teisinės pasekmės, yra seno amžiaus, ieškovės išsilavinimas žemas, specialių teisinių žinių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 1 d. nurodyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. CPK 13 straipsnyje nurodytas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia šalių teisę laisvai disponuoti ginčo objektu, t. y. pareikštais materialiniais teisiniais reikalavimais, ir procesinėmis priemonėmis. Tačiau šalių teisė nėra absoliuti, kadangi teismas netvirtina taikos sutarties, kai yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, pvz., jeigu konstatuojama, kad tai prieštarautų imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Taikos sutarties sąlygas bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti jų atitikties imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui ir viešajam interesui požiūriu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

Byloje nustatyta, kad ieškovės ieškinys buvo pareikštas trims atsakovams G. L., A. Š. ir E. K., nes šių asmenų teisės ir pareigos yra atsiradusios iš tų pačių ginčijamų sandorių ir dėl to paties turto perleidimo. Taip pat byloje nustatyta, kad atsakovas G. L. pagal 2002 m. sausio 15 d. pirkimo pardavimo sutartį yra įgijęs pirkėjo teises ir pareigas, pagal 2010 m. lapkričio 24 d. privačios žemės sklypo ir pastatų pirkimo – pardavimo sutartį turi pardavėjo teises ir pareigas. Nors šis asmuo byloje buvo patrauktas atsakovu ir ieškinio dalyką sudarė jam pareikšti reikalavimai minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis, tačiau jis teismui pateiktos taikos sutarties nepasirašė, neišreiškė jokios savo valios dėl ginčo užbaigimo ieškovės ir kitų atsakovų pasirinktu būdu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 44 str. 3 d. numato, kad taikos sutarčiai sudaryti, atsisakyti ieškinio ar ieškinį pripažinti būtinas visų bendrininkų (bendraieškių ar bendraatsakovių) sutikimas, išskyrus atvejus, kai šie veiksmai yra atliekami tik neviršijant reikalavimų ar įsipareigojimų. Tačiau, kaip minėta, taikos sutartis buvo patvirtinta, nesant atsakovo G. L. sutikimo. Dėl to buvo pažeistos atsakovo G. L. teisės. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 str. 2 d. numato, kad teismas netvirtina taikos sutarties, jeigu veiksmai prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, t. y. neišsiaiškino, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių byloje asmenų teisės, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-28 nutartis naikintina ir klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p., 329 str., 338 str.). Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tauragės rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 5 d nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Almantas Padvelskis