Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2018 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 67-20 nutarta taikyti nuteistajam R. V., gimusiam (duomenys nesklebtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 2 m. 4 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. birželio 27 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, motyvuojant tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos teikiamas rekomendacijas per nustatytą laikotarpį vykdo bei rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką: bausmę atlieka lengvosios grupės laikymo sąlygomis, stengiasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, galiojančių nuobaudų neturi; dalyvauja socialinės reabilitacijos renginiuose, 2016-2017 mokslo metais mokėsi (duomenys neskelbtini) bei įgijo profesinę kvalifikaciją; šiuo metu teikiamos individualios psichologinės konsultacijos orientuotos į elgesio korekciją, tęsia darbinę veiklą bei iš gaunamo darbo užmokesčio dengia civilinį ieškinį; palaiko glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais. Nuteistasis atliko būtiną bausmės dalį, planuojama gyvenamoji vieta nesusijusi su rizika pakartotinai nusikalsti, nors elgesys bausmės atlikimo metu nėra nepriekaištingas, tačiau stengiasi koreguoti, požiūris į taikomas socialinės reabilitacijos priemones teigiamas, rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir šiuo metu nustatyta žema (30 balų pagal „OASys“), todėl tikimasi, kad nuteistasis po galimo paleidimo tinkamai adaptuosis visuomenėje, laikysis priimtinos elgesio tvarkos, ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir taikoma probacija pasieks tikslą.

Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti.

R. V. nuteistas 2010 m. balandžio 21 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 11 m. laisvės atėmimo.

Anksčiau teistas: 1) Širvintų rajono apylinkės teismo 1983 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 151 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 2 metams; 2) Širvintų rajono apylinkės teismo 1986 m. gegužės 14 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 147 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 151 straipsnio 2 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 3) Širvintų rajono apylinkės teismo 1990 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 3 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams; 4) Širvintų rajono apylinkės teismo 1994 m. liepos 19 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams; 5) Širvintų rajono apylinkės teismo 1996 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 272 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams su turto konfiskavimu; 6) Širvintų rajono apylinkės teismo 2002 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 35 straipsnį laisvės atėmimu 8 mėnesiams su 300 Lt vertės turto konfiskavimu; 7) Širvintų rajono apylinkės teismo 2002 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams su 600 Lt vertės turto konfiskavimu; 8) Molėtų rajono apylinkės teismo 2002 m. birželio 7 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 9) Zarasų rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams su 1/2 turto konfiskavimu; 10) Širvintų rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams; 11) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams; 12) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams; 13) Širvintų rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams; 14) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2, 9 punktais, laisvės atėmimu 1 metams; 15) Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams; 16) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį, vadovaujantis 64 straipsnio 1 dalimi laisvės atėmimu 6 mėnesiams 25 dienoms; 17) Širvintų rajono apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą būtinąją dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 2 m. 4 mėn. 13 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2018 m. birželio 27 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau kitos aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.

Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, bet būtina įvertinti ir tai, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, teismas įvertina ir nuteistojo asmenybę (paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas, ankstesni teistumai ir pan.), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos jis laikysis įstatymų ir nenusikals ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas pripažįsta, kad stebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis galiojančių drausminių nuobaudų neturi, paskatintas, dirba, dengia civilinę ieškinį, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos nustatytas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo rodo nuteistojo pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką bei norą pasitaisyti, tačiau teismo vertinimu, vien šių aplinkybių nepakanka spręsti, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu jau yra pakankama, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad R. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka nebe pirmą kartą, anksčiau teistas net septyniolika kartų, šį kartą - už labai sunkaus nusikaltimo, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, padarymą, kas rodo nuteistojo pavojingumą visuomenei ir nors nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą, tačiau nurodytina, kad šie veiksmai negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai įtakojantys teismo sprendimą, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikoma neteisėtu. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bei neatliktos bausmės dalių santykis šiuo metu dar neleidžia daryti išvados, jog paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai. Taip pat pažymėtina ir tai, jog nors nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, tačiau bausmės atlikimo metu jis tris kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei režimo reikalavimus, paskutinį kartą – 2017 m. rugsėjo 22 d., ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad į pataisos įstaigos administracijos priežiūrą nuteistasis žiūri su išlygomis, kas leidžia pagrįstai abejoti dėl sėkmingos probacijos nuteistojo atžvilgiu šiuo metu taikymo.

Nors teismui pateiktoje išvadoje apie nuteistojo R. V. individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus nurodyta, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, nuteistajam nėra sudėtinga atpažinti problemines sritis, kurios galėjo turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui, tačiau jų analizuoti jis nelinkęs, priimdamas sprendimus stengiasi apsvarstyti visas savo elgesio pasekmes, bet labiau akcentuoja teigiamus dalykus, taip pat nustatomi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai), kurie atliekant ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę nebuvo eliminuoti: alkoholio vartojimas, mąstymas ir elgesys, kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų mažėjimas. Pastebėtina, ir tai, jog Komisija nutarime taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą nurodo, kad nuteistasis rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri nuo 60 balų pagal „OASys“ sumažėjo iki 30 balų, tačiau kaip nurodoma Socialinio tyrimo išvadoje, 2018 m. birželio 6 d. peržiūrėjus pagal „OASys“ vertinimo metodiką 2018 m. sausio 24 d. atliktą nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimą (buvo įvertinta kaip vidutinė – 60 balų) buvo pastebėta klaidų, ir jas ištaisius, buvo paskaičiuoti balai (nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika - 30 balų), todėl negalima teigti, jog nuteistasis šią riziką pastebimai sumažino būtent savo elgesiu, t. y. kad jis neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. V. ir daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra pakankama konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam R. V. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina partvirtinti Komisijos 2018 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 67-20 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 67-20 taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.