Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Tadeušas Volkovskis,

nedalyvaujant M. (M.) G.,

išnagrinėjęs M. M. G., gim. (duomenys neskelbtini) Ukrainos Respublikos piliečio, gyv. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. (M.) G. 2016 m. spalio 30 d., apie 10.50 val., Vilniaus r., kelio Vilnius-Minskas 10 kilometre, vairavo automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ valstybinis Nr. AE2850BK, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, t. y. būdamas Ukrainos Respublikos piliečiu ir turėdamas leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje nepateikė E. S. valstybės narėse ar Europos laisvos prekybos asociacijos šalyse išduoto galiojančio vairuotojo pažymėjimo, t y. neįvykdė sąlygų, numatytą Lietovus Respublikos saugaus eismo automobilių keliais 13 str. 5 d., tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (2014-10-03 nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 14. p., t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą (duomenys neskelbtini) str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. (M.) G. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai. Supažindintas su administracinio teisės pažeidimo protokolu (toliau-protokolas) prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl į posėdį neatvykus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, byla išnagrinėta ((duomenys neskelbtini) str.).

M. (M.) G. protokolo surašymo metu parodė, kad kaltę dėl inkriminuoto pažeidimo pripažįsta. Pateikė laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje bei Ukrainos Respublikoje išduotą vairuotojo pažymėjimą.

Pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį asmeniui administracinė atsakomybė tenka už transporto priemonių vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonių ir užtraukia baudą nuo 289 Eur iki 434 Eur arba administracinį areštą.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau-Įstatymas) 13 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad Motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems E. S. valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas. Š. Į. 22 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra" išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008-09-10 įsakymu Nr. 1V-328 ,,Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklėse (toliau-Taisyklės) (Žin. 2008, Nr. 106-4060) 37 punkte nustatyta, kad pareiškėjo, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklėse 2 punkte nuolatine gyvenamąja vieta yra apibrėžiama pareiškėjo gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 kalendorines dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja jį su vieta, kurioje jis gyvena. Pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos M. (M.) G. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu turėjo laikiną leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje, gyvenamąją vietą yra deklaravęs Lietuvos Respublikoje ir nuolat gyvena Vilniuje, K. S. 17-oji g. 38, todėl jis transporto priemonę vairavo su netinkamu vairuotojo pažymėjimu.

Jo atsakomybę lengvina aplinkybė tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo, o sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą, atsižvelgiam į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, nebaustas administracine tvarka, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

M. G. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir skirti 289 (dvejų šimtų aštuoniasdešimt devynių) Eur baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į AB banką ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 1001. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą, šio teismo administracinio teisės pažeidimo bylos numerį A 2.6.-1896-269/2016 bei pažeidimo identifikavimo Nr. ROIK: 16062863176.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.