Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. J., atstovaujamo Z. V. ieškinį atsakovui R. G., tretiesiems asmenims: A. G., V. B., UAB „ Silvestica Green Forest Lithuania“, T. N., UAB „Green Gold Timberlands 1“, išvadą teikiančiai institucijai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas yra ūkininkas ir minėtą žemės sklypą įsigijo dėl šienaujamos pievos. 2015 metais, ankstesnio savininko prašymu, jis šienavo minėtame sklype ir su technika važiavo savininko nurodytu keliu, kuris išeina į pagrindinį kelią Kuršėnai-Gilvyčiai, esančiu šalia Vėkės upelio. Nusipirkęs sklypą, 2016 metais jis vežė šieną tuo pačiu keliu. 2017 m. vasaros pradžioje šiame sklype jis nupjovė žolę, tačiau išsivežti negalėjo, kadangi kelias buvo užtvertas viela. Jis kalbėjo su D. J., atsakovo sutuoktine, tačiau jam buvo pasiūlyta nusipirkti atsakovo žemės sklypą, jeigu jis nori per tą žemę važiuoti. Susitarti nepavyko, todėl žolė supuvo. Pamatęs, kad įvažiavimo užtvaras nuimtas, 2018 m. savo sklype, panaudojęs techniką jis vėl nupjovė žolę. Tačiau vėliau, kelias vėl buvo uždarytas ir su atsakovu bei jo sutuoktine susitarti nepavyko. Kad nepatirtų nuostolių, ieškovas be atsakovo leidimo vežė šieną į savo ūkį, esantį (duomenys neskelbtini) D. J. dėl ieškovo veiksmų kreipėsi į prokuratūrą ir dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.01-1-25809-18, kuris nutrauktas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros 2018-07-20 nutarimu. Šio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. G., važiuodamas per S. S. J. žemės sklypą, sulaužė du (po 10 eurų už vieną vienetą) gelžbetoninius stulpelius ir tuo padarė 20 eurų žalą.

Šalims pasiūlyta teisinį ginčą dėl kelio servituto nustatymo bei padarytos žalos atlyginimo spręsti susitarimu arba civilinio proceso tvarka kreipiantis į Šiaulių apylinkės teismą.. Ieškovas, turintis šeimos ūkį, besiverčiantis gyvulininkyste, turi šienauti savo sklypą, nes tokią pareigą turi kaip ūkininkas, deklaravęs savo sklypą Nacionalinei mokėjimo agentūrai. Tačiau negalėdamas išsivežti šieno gali vėl patirti nuostolių, kokių jau yra patyręs ir anksčiau dėl atsakovo veiksmų.

Ieškovo užsakymu UAB „Kordimatas“ parengė Žemės sklypo servituto nustatymo planą, pagal kurį atsakovo žemės sklype suprojektuotas 407 m² ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas S-5, suteikiantis teisę žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti žemės sklypo dalimi, pažymėta taškais 1-2-3-4-5-6 - 407 m² plote. Būtent tokį servitutą ieškovas ir prašo teismo nustatyti.

Atsakovo atstovas advokatas Saulius Alysas prašo ieškinį dėl servituto nustatymo patenkinti, tačiau atsakovas nesutinka, kad jo žemės sklypu naudotųsi neapibrėžtas asmenų ratas. Nustačius, kad žemės sklypu gali naudotis daugiau naudotojų, ne vien ieškovas, atsakovas dėl to patirtų papildomų nepatogumų: būtų daugiau triukšmo, labiau gadinama žemės danga, mažėtų privatumo.

Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo pageidaujama vienkartine 120 Eur dydžio kompensacija už naudojimąsi kelio servitutu ir prašo, nustačius kelio servitutą, įpareigoti ieškovą kaip viešpataujančio daikto 3.4800 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), savininką R. G., mokėti tarnaujančio daikto 0.4391 ha (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini),), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui S. S. J. periodinę kompensaciją po 30 Eur kas metus iki einamųjų metų sausio 31 dienos už naudojimąsi žemės sklype, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 407 kv.m. ploto kelio servitutu, UAB „Kordimatas“ 2019 06 25 parengtame Žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtu indeksu S-5, apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6, kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Atsakovo atstovo nuomone yra tikslinga priteisti periodinę kompensaciją, nes ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą neterminuotam laikui. Tai reiškia, kad dėl servituto nustatymo atsakovas netenka, o ieškovas atvirkščiai - visam laikui įgyja teisę naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi.

Teismų praktikoje kompensacijos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintą žemės nuomos mokesčio tarifą, vidutinę žemės kainą, privačios žemės nuomos

kainą, teisingumo, protingumo, interesų pusiausvyros principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr.: 3K-3-468/2008 yra pabrėžęs, kad nuomos mokesčio dydis gali būti kvalifikuojamas kaip periodinė kompensacija tarnaujančio daikto savininkui už jo nuosavybės teisės suvaržymą.

Atsakovas savo prašymą grindžia statistiniu vertinimu, t.y. pagal 2020 09 21 VĮ „Registrų centras“ išrašą atsakovui priklausančio 0.4391 ha žemės sklypo vidutinė rinkos vertė - 1 310 Eur. Kelio servituto užimamas plotas sudaro 0.0407 ha, kurio vidutinė rinkos vertė atitinkamai būtų 121.42 Eur. Remiantis Šiaulių rajono savivaldybės tarybos 2020 06 02 sprendimu Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2020 metams 1.2.1. punktu Šiaulių rajone nustatytas 4 procentų metinis žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, naudojamą ar išnuomotą ne aukciono būdu, tarifas (nuo vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius) valstybinės žemės naudotojams, kurie nėra sudarę žemės sklypų nuomos sutarčių. 4 procentai nuo kelio servitutui skirto 0.0407 ha žemės sklypo vertės 121.42 Eur sudaro 4.86 Eur. Tačiau, atsižvelgus į tikrąjį praradimų dydį, atsakovas bei jo atstovė mano, kad teisingas ir adekvatus periodinės, mokamos kiekvienais kalendoriniais metais kompensacijos dydis - 30 Eur. Dėl servituto nustatymo atsakovas visam laikui neteks teisės naudotis 0.0407 ha (9.3 proc.) plotu. Jo 0.4391 ha žemės sklypas realiai sumažės iki 0.3984 ha. Kelio servitutui skirta žemės sklypo dalimi faktiškai naudosis ieškovas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas važinės specialiomis plačių gabaritų mašinomis, pagal CK 4.119 straipsnio 2 d. atsakovas neturės teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Pagal informacinėse žiniasklaidos priemonėse publikuojamus skelbimus bei teikimas išvadas laisvų nuomojamų žemės ūkio paskirties žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nėra. Tokia situacija liudija, kad šiame regione reali nuomos kaina gali būti didesnė nei 4 procentai. Todėl, atsižvelgiant į visas aplinkybes, atsakovas prašo priteisti iš ieškovo už naudojimąsi žeme po 30 Eur kasmet mokamomis periodinėmis išmokomis.

Tretieji asmenys: A. G., V. B., T. N., UAB „ Silvestica Green Forest Lithuania“, UAB „Green Gold Timberlands 1“atstovai teismo posėdyje nedalyvauja, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai.

išvadą teikiančios institucijos Nacionalines žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas N. J. siūlo ieškinį tenkinti, nustatyti kelio servitutą bei spręsti dėl kompensacijos tarnaujančio daikto savininkui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies. (LR CK 4.111str.-4.119str.,4.124,4.127str.)

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą

Įstatymas numato, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti civilines teise tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalą kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. (LR CK 1.137str.2d.,3d.)

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas. CK 4.126 straipsnyje įtvirtintos dvi būtinosios sąlygos, kurioms esant, servitutas nustatytinas teismo sprendimu: 1) savininkų nesutarimas ir 2) būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį.

Byloje nustatyta, jog ieškovui R. G. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, 3,48 ha ploto, žemės ūkio paskirties, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šį žemės sklypą ieškovas įsigijo 2016-06-10 Pirkimo-pardavimo sutarties Nr.4863 pagrindu iš A. J.. Ieškovas negali privažiuoti iki savo žemės sklypo ir naudoti jo pagal paskirtį, nes palei Vėkės upelį einantis keliukas užtvertas. Žemės

sklypas, kuriame įrengta kelio užtvara, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui S. S. J. ir yra 0,4391 ha ploto, žemės ūkio paskirties, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Šį sklypą atsakovas įgijo 1995-06-30 Dovanojimo sutarties Nr.3583 pagrindu.

Byloje nustatyta, jog ieškovas R. G., būdamas ūkininkas, objektyviai negali patekti į savo šienaujamos žemės sklypą ir jo naudoti pagal paskirtį niekaip kitaip, kaip tik važiuodamas per atsakovo S. S. J. žemės sklypą. Iš NŽT 2017-10-16 rašto taip pat matyti, kad R. G. į jam priklausantį žemės sklypą galėtų patekti, tik jei S. S. J. žemės sklypui būtų nustatytas servitutas - tai vienintelė galimybė. ( 1t.,14-15 b.l.) Todėl servitutą nustatyti yra būtina, kad ieškovas galėtų naudoti savo žemę pagal paskirtį. Poreikis nėra terminuotas, todėl nustatytinas neterminuotas servitutas. Nors atsakovas ir jo atstovė nesutiko su servituto nustatymu, dėl ko ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą, nagrinėjant bylą teisme, atsakovas pakeitė savo nuomonę ir sutiko, jog būtų nustatytas servitutas, todėl dėl paties servituto nustatymo fakto ginčo nebėra. Tačiau atsakovas pageidauja, kad už naudojimąsi jo žemės sklypo dalimi iš ieškovo būtų priteista periodinė kompensacija, nes ieškovas prašo nustatyti kelio servitutą neterminuotam laikui. Tai reiškia, kad dėl servituto nustatymo atsakovas netenka, o ieškovas atvirkščiai - visam laikui įgyja teisę naudotis atsakovo žemės sklypo dalimi.

Nustatant servitutą turi būti užtikrinta teisinga abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyra. Ji pasiekiama laikantis minimalaus savininko teisių ribojimo principo, reiškiančio, kad servitutu gali būti suteikiamos tik tokios teisės, kurios yra objektyviai būtinos viešpataujančiajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį. Pagal bendrą taisyklę, nuosavybės teisės suvaržymas turi būti teisingai atlygintas, o atlyginimas už nustatytą servitutą gali būti mokamas vienkartine ar periodine kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui. Visais atvejais, nepriklausomai nuo kompensacijos mokėjimo būdo, tai reiškia, kad viena teisinio santykio šalis, gaudama naudos, turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, kartu nepaneigiant ar neproporcingai neapribojant ir tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisių.

Teismas turi pareigą nustatyti nuosavybės teisės apribojimui adekvačią kompensaciją, kuri kiekvienu atveju gali skirtis priklausomai nuo faktinių bylos, kurią teismas nagrinėja, aplinkybių. Kitaip tarnaujančiojo daikto savininko teisių apimtis, palyginti su viešpataujančiojo daikto savininko teisėmis, būtų neproporcingai iškreipta. Taigi teismas, spręsdamas su servitutu susijusį ginčą, pirmiausiai turi įvertinti, ar servitutas yra vienintelė ir būtina priemonė viešpataujančio daikto savininko interesams užtikrinti. Nustatant patį servitutą turi būti užtikrinta teisinga tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daiktų savininkų interesų pusiausvyra. Tuo tarpu spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo ir kompensacijos priteisimo tarnaujančiojo daikto savininkui teismas visais atvejais turi atsižvelgti į byloje nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, įvertinti tarnaujančio daikto nuosavybės teisės suvaržymų turinį ir apimtį bei spręsti, kokia išmoka ir kokia forma užtikrina tinkamą viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daiktų savininkų teisių ir interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus.

Kadangi atsakovas pageidauja atlygintinio servituto, o ieškovas su tuo sutinka, teismo nuomone tikslinga nustatyti 30 eurų dydžio kasmetinę išmoką ir toks mokesčio dydis gali būti vertinamas kaip periodinė kompensacija tarnaujančio daikto savininkui už jo nuosavybės teisės suvaržymą. Nustatyta kasmetinė 30 eurų išmoka yra reali ir adekvati toms pasekmėms, kurias sukels kelio servituto nustatymas, nes dėl servituto nustatymo atsakovas visam laikui neteks teisės naudotis 0.0407 ha (9.3 proc.) plotu. Jo 0.4391 ha žemės sklypas realiai sumažės iki 0.3984 ha. Kelio servitutui skirta žemės sklypo dalimi faktiškai naudosis ieškovas. Atsižvelgus į tai, kad ieškovas važinės specialiomis plačių gabaritų mašinomis, pagal CK 4.119 straipsnio 2 d. atsakovas neturės teisės sodinti krūmų ir medžių arčiau kaip trys metrai nuo kelio kraštų. Ieškovas yra ūkininkas, šeimos ūkyje auginantis galvijus, todėl 30 eurų kasmetinė išmoka atsakovui neturėtų sudaryti didelių problemų.

Ieškovo užsakymu UAB „Kordimatas“ parengė Žemės sklypo servituto nustatymo planą, pagal kurį atsakovo žemės sklype suprojektuotas 407 m² ploto kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas S-5, suteikiantis teisę žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti žemės sklypo dalimi, pažymėta taškais 1;2;3;4;5;6 - 407 m² plote. Atsakovas sutinka su šiuo Žemės sklypo servituto nustatymo planu.

Atsakovas, nors iš esmės ir sutikdamas su servituto nustatymu, nesutinka, kad jo žemės sklypu naudotųsi neapibrėžtas asmenų ratas. Sutinka, jog kelio servitutu galėtų naudotis tik ieškovas, nes paskutinius kelerius metus tik vienintelis ieškovas traktoriumi važinėja per atsakovo žemės sklypą. Tačiau jei naudotojų būtų daugiau, atsakovas patirtų didesnių nepatogumų: būtų daugiau triukšmo,

labiau gadinama žemės danga, mažėtų privatumo. Teismas mano, jog tokia išlyga nėra pagrįsta, nes servitutas nustatomas tam, kad būtų galima patekti į ieškovui priklausantį žemės sklypą įvairiomis transporto ir žemės ūkio transporto priemonėmis, kurias, teismo manymu, gali vairuoti ir valdyti ir kiti asmenys, ne tik ieškovas, todėl atsakovo prašymas netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. ( CPK 93str.1d.)

Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui –proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

Ieškovas R. G. yra sumokėjęs 75 eurus žyminio mokesčio valstybei ir 1434,40 eurų už jam suteiktą advokato teisines paslaugas.

Atsakovas S. J. yra sumokėjęs 650 Eur už jam suteiktas advokato teisines paslaugas. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovui priteistina 37,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei ir 717,20 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

Iš ieškovo atsakovui priteistina 352 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Atsakovo S. S. J. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyti neterminuotą 407 m² ploto kelio servitutą - teisė važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas), plane pažymėtas S-5, suteikiantį teisę žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams eiti ir važiuoti žemės sklypo dalimi, pažymėta taškais 1-2-3-4-5-6 - 407 m² plote, pagal UAB „Kordimatas" p 2019 06 25 parengtą Žemės sklypo servituto nustatymo planą.

Įpareigoti viešpataujančio daikto 3.4800 ha žemės sklypo (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininką R. G., mokėti tarnaujančio daikto 0.4391 ha (unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini); kadastro Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), savininkui S. S. J. periodinę kompensaciją po 30 Eur kas metus iki einamųjų metų sausio 31 dienos už naudojimąsi žemės sklype, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), 407 kv.m. ploto kelio servitutu, UAB „Kordimatas“ 2019 06 25 parengtame Žemės sklypo servituto nustatymo plane pažymėtu indeksu S-5, apibrėžtą taškais 1-2-3-4-5-6, kompensacijos sumą indeksuojant pagal vartotojų kainų indeksą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti ieškovui iš atsakovo 37,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio valstybei ir 717,20 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

Priteisti atsakovui iš ieškovo 325 Eur už advokato suteiktas paslaugas.

Priteisti iš ieškovo ir atsakovo po 22,41 Eur pašto išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.