Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-19 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-289-317/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-19
Bylos Nr.
AN2-289-317/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01729-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Jaliniauskas (pirm.)
Pažeidėjas
H. N.
Institucija
Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-289-317/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01729-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.2; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Jaliniauskas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – H. N. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutarties H. N. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir institucija) 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu H. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 450 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių už tai, kad jis 2020 m. gegužės 4 d. 04.00 val. (duomenys neskelbtini), Karmėlavos mstl., Karmėlavos sen., Kauno r. sav., vairuodamas automobilį „BMW“, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, atliko manevrus, grubiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Automobilio „BMW“ vairuotojas, važiuodamas kelyje su skiriamąja juosta iš keturių eismo juostų, sąmoningai tyčia, filmuodamas savo veiksmus ir patalpindamas vaizdo įrašą socialiniame tinkle, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (apsisukimo vietą priešpriešiniam eismui), kirsdamas siaurą ištisinę liniją. Tęsdamas savo veiksmus, automobilio vairuotojas važiavo priešpriešinio eismo juosta, nors priekyje priešpriešine eismo juosta važiavo automobilis, ir įsuko į namo kiemą. Tokiais savo veiksmais automobilio vairuotojas vairavo iš chuliganiškų paskatų ir be jokio aiškaus motyvo, t. y. demonstruodamas savo išskirtinumą bei nepagarbą kitiems eismo dalyviams, nesilaikydamas nustatytų visuomenėje elgesio normų, sukėlė realų pavojų sau ir kitiems eismo dalyviams. Tuo jis pažeidė KET 4, 5, 8, 9 punktus ir 3 priedo 1.1 papunktį.

Šalies argumentai

2. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimą H. N. apskundė apylinkės teismui. Skunde nurodė, kad automobilio „BMW“ jis nevairavo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartimi H. N. skundas netenkintas ir institucijos 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Teismas konstatavo, jog byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad vaizdo įraše, kuriame buvo užfiksuotas daromas nusižengimas ir kurio pagrindu, gavus anoniminį pranešimą policijos elektroninių paslaugų sistemoje, buvo pradėtas administracinio nusižengimo tyrimas, užfiksuotas būtent H. N. automobilis „BMW“, kuris ir vairavo jį.

Žemesnės instancijos teismas

3. H. N. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir nutraukti jo atžvilgiu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.

Šalies argumentai

3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kad vaizdo įraše užfiksuotą administracinį nusižengimą padarė būtent jis ir būtent su jam priklausiančiu automobiliu. Tam prieštarauja faktinės aplinkybės, liudytojų parodymai, miesto/rajono stebėjimo vaizdo kamerų rodmenys. Vaizdo įraše nesimato automobilio, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, valstybinių numerių, VIN kodo ar kitų unikalių tam tikram automobiliui priskiriamų atributų, jog būtų galima objektyviai ir nešališkai automobilį identifikuoti. Anot apelianto, tai, kad automobilis vaizdo įraše yra „BMW” markės ir varomas dyzelinu, dar neleidžia daryti išvados, jog būtent jo automobilis ir yra užfiksuotas vaizdo medžiagoje, kadangi tokių automobilių Lietuvoje yra tūkstančiai. Lyginant jo automobilio fotonuotraukas su vaizdo įraše matomu automobiliu, akivaizdžiai matosi, jog vaizdo įraše yra visai kito automobilio prietaisų skydelis, kadangi jis akivaizdžiai apšviestas oranžine spalva, kai tuo tarpu jo (apelianto) automobilio prietaisų skydelis apšviestas mėlyna ir balta šviesa. Tą apžiūros metu matė ir institucijos atstovas, bet dėl to jokios papildomos ekspertizės atlikti nesiūlė, taigi institucijos ir teismo teiginiai, jog jis (H. N.) galėjo prietaisų skydelį pakeisti ar reguliuoti jo spalvą, yra nepagrįsti, nelogiški ir teisiškai niekiniai. Teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė, taigi galima daryti išvadą, jog jis veikė šališkai ir subjektyviai, nerodė iniciatyvos ištirti visus bylos įrodymus nešališkai ir objektyviai.

3.2. H. N. taip pat teigia, jog liudytojos E. Š. parodymai įrodo, kad 2020 m gegužės 3 d. vakare ir gegužės 4 d. paryčiais, kai neva buvo padarytas nusižengimas, jokio automobilio, įskaitant nuosavą, jis nevairavo. Liudytoja teisme aiškiai nurodė, jog jis (apeliantas) pas ją atvyko 2020 m gegužės 3 d. vakare be transporto priemonės, kadangi kai atvyksta automobiliu, visada jį tenka pastatyti į namų kiemą, kadangi automobilio parkuoti gatvėje nėra galimybės. Dar ji nurodė, jog jis į savo namus išvyko be transporto priemonės, paskambinęs asmeniui, kurį susirado per socialinės platformos „Facebook“ asmenų pavežimo grupes ir susitarė, kad už sutartą atlygį bus pargabentas namo. Teismas tokią versiją atmetė tik todėl, kad nurodytoje „Facebook“ grupėje dienomis nuo gegužės 1 d. iki gegužės 11 d. nebuvo jokio skelbimo siūlančio pavėžėjimo paslaugas. Apelianto nuomone, toks motyvavimas yra mažų mažiausiai nelogiškas ir vienareikšmiškai šališkas, kadangi nurodytos pavėžėjimo grupės yra viešos, prieinamos nebūtinai prisijungus prie savo „Facebook“ paskyros ir visi pavėžėjimo skelbimai, kurie kažkada buvo paskelbti, yra visada viešai prieinami. Jis gegužės 4 d. paryčiais aplankė vieną iš tokių viešų „Facebook“ grupių naudodamasis savo mobiliuoju telefonu, tačiau neprisijungęs prie savo „Facebook“ paskyros, ir susirado potencialaus pavėžėjo kontaktinį numerį, manydamas, jog galimai žmogus galės padėti, nors skelbimas ir buvo patalpintas anksčiau nei gegužės 1 d. Paskambinus keliems asmenims iš grupės, vienas jų sutiko padėti. Skundo autoriaus teigimu, jis neįsiminė nei pavėžėjo vardo, nei kitų duomenų, kadangi tai jam nebuvo svarbu. Teikiamos paslaugos metu jis nurodė pavėžėjui, kad norėtų grįžti namo kuo greičiau, nes yra pavargęs. Tuomet pavėžėjas pusiau juokaudamas pasakė, jog gali parvežti ir greičiau, jei jis nurodys greitesnį kelią. Jis, t. y. apeliantas, juokaudamas nurodė, kad greitesnis kelias būtų nebent važiavimas prieš eismą Vilniaus gatve, Karmėlavoje, įvažiavus į priešingą eismo juostą prie apsisukimo. Pavėžėjas sutiko ir sakė, jog reikėtų tai užfiksuoti. Tuomet jis perdavė savo mobilųjį telefoną pavėžėjui, kad galėtų užfiksuoti šiuos manevrus, kadangi pavėžėjo telefonas filmavimo funkcijos neturėjo. Visą vaizdo įrašą padarė pavėžėjas su jo (apelianto) telefonu, filmuodamas nepertraukiamai. Jis niekada neminėjo, jog būtent šį įrašą filmavo pats ar pradėjo jį filmuoti ir tada perdavė telefoną pavėžėjui. Vaizdo medžiagoje neįmanoma objektyviai nustatyti asmens, kuris atliko veiksmus, užtraukiančius atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, tapatybės. Nesimato nei jo veido, nei kitų atributų. Taigi, apylinkės teismo ir institucijos išvada, jog pažeidimą padarė būtent jis (apeliantas), yra tik prielaida.

3.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog jeigu jis būtų padaręs nusižengimą gegužės 4 d. paryčiais, vairuodamas savo automobilį, jo automobilis būtų buvęs užfiksuotas miesto vaizdo kameromis, važiuojantis maršrutu Pirmūnų g. - Varnių g. - Savanorių pr. - Karmėlava. Savanorių prospekte, esančiame Kaune, beveik kiekviena sankryža 2020 m. gegužės-birželio mėnesiais jau buvo filmuojama ir automobiliai fiksuojami, nepaisant to, ar padaromi nusižengimai, ar ne. Tai gali patvirtinti Kauno miesto savivaldybė ir pati institucija. Institucija patvirtino, kad nei viena vaizdo kamera jo automobilis nusižengimo dieną nebuvo užfiksuotas, kas dar kartą patvirtiną faktą, jog jis (apeliantas) nusižengimo dieną jokio automobilio nevairavo ir nurodyto pažeidimo padaryti negalėjo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas prašo H. N. skundą atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

H. N. apeliacinis skundas netenkintinas.

5. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad pažeidėjas neginčija, jog vaizdo įraše, kurio pagrindu gavus anoniminį pranešimą policijos elektroninių paslaugų sistemoje buvo pradėtas analizuojamo administracinio nusižengimo tyrimas, užfiksuotas vairavimo būdas laikytinas chuliganišku, t. y. kad vaizdo įraše matomas asmuo, vairuodamas transporto priemonę, administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vedamas chuliganiškų paskatų, pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, kuriais buvo sukeltas pavojus aplinkiniams ir eismo saugumui. Tačiau H. N. kategoriškai nesutinka su institucijos ir pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, padarė būtent jis, t. y. apeliantas, ir jam priklausančiu automobiliu. Kaip ir skunde dėl institucijos nutarimo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, jog vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra ne jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „BMW“, bei vairuojamas ne jo, t. y. pažeidėjo, o asmens, kuris jam 2020 m. gegužės 4 d. 04.00 val. suteikė pavėžėjimo paslaugą. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (LAT nutartis Nr. e2AT-18-648/2017).

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad paminėtame vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra būtent nubaustojo, ir vairuojamas taip pat būtent jo. Konstatuodamas, jog institucija pagrįstai pripažino H. N. kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, ir palikdamas jos priimtą nutarimą nepakeistą, žemesnės instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas ir tinkamai įvertinto byloje surinktus įrodymus. Teismo išvados dėl pažeidėjo kaltės yra pagrįstos ir atitinka byloje esančius įrodymus. Įvertinęs H. N. bei liudytojų parodymus, taip pat byloje surinktus rašytinius įrodymus - vaizdo įrašą, apelianto automobilio „BMW520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fotonuotraukas, socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“ administratoriaus pateiktą atsakymą, apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą pažeidėjo versiją, kad jis 2020 m. gegužės 3 d. atvyko į Kauną ne su savo transporto priemone, o 2020 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val., norėdamas grįžti namo iš Kauno į Karmėlavos mstl., socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Pavežu Kaunas Vilnius“ susirado asmenį, kuris gali suteikti pavėžėjimo paslaugą, minėtam asmeniui paskambino ir susitarė dėl pavežimo ir būtent jam nežinomo, pavežimo paslaugą teikiančio asmens, šio asmens automobiliu buvo parvežtas į namus. Apygardos teismui taip pat nekyla jokių abejonių dėl to, kad ši apelianto versija yra neatitinkanti objektyvios tikrovės, ji laikytina tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynybine pozicija, siekiant išvengti itin griežtos atsakomybės – ne tik 450 Eur baudos, bet ir administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių atėmimo – taikymo.

8. Byloje neginčijamos faktinės aplinkybės, kad H. N. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu, t. y. 2020 m. gegužės 4 d. apie 04.00 val., jis važiavo automobiliu iš Kauno, Pirmūnų g., į namus, esančius Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos mstl., (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuota, kaip automobilio vairuotojas, važiuodamas kelyje su skiriamąja juosta iš keturių eismo juostų, sąmoningai tyčia, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą (apsisukimo vietą priešpriešiniam eismui), kirsdamas siaurą ištisinę liniją, tęsdamas savo veiksmus automobilio vairuotojas važiavo priešpriešinio eismo juosta, nors priekyje priešpriešine eismo juosta važiavo automobilis, ir įsuko į H. N. namų kiemą, buvo padarytas šalia apelianto namų. Taip pat H. N. sutinka, kad vaizdo įrašas buvo padarytas jo mobiliojo ryšio telefonu ir paties įkeltas į jam priklausančią socialinio tinklo „Instagram“ paskyrą. Siekdamas patikrinti H. N. nurodytą versiją, kad 2020 m. gegužės 3 d. jis atvyko į Kauną ne su savo transporto priemone, o 2020 m. gegužės 4 d. apie 02.00 val., norėdamas grįžti iš Kauno į Karmėlavos mstl., socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Pavežu Kaunas Vilnius“ susirado asmenį, kuris jam suteikė pavėžėjimo iki namų paslaugą, ir padarė šioje byloje analizuojamą administracinį nusižengimą, apylinkės teismas kreipėsi į socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“ administratorių (apylinkės teismas nurodė, kad šios paskyros pavadinimas yra artimiausias H. N. nurodytam socialinio tinklo paskyros pavadinimui, kitų paskyrų panašiu pavadinimu nebuvo, o aplinkybės, kad teismas kreipėsi ne į to socialinio tinklo paskyros administratorių, apeliantas neginčijo). Socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“ administratorius teismui pateiktame atsakyme nurodė, kad administruojamos paskyros naujienų skiltyje nebuvo nė vieno pavežimo paslaugas siūlančio pranešimo, kuris būtų paskelbtas laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. Iš pateiktos informacijos apylinkės teismas taip pat teisingai nustatė, kad socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“ paskutinis skelbimas buvo paskelbtas 2020 m. balandžio 8 d. ir iki 2020 m. gegužės 11 d. kitų skelbimų nebuvo. Be to, teismas pastebėjo, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. gegužės 11 d. šalyje buvo paskelbtas karantinas, apribotas asmenų judėjimas, todėl nurodė neturintis jokio pagrindo netikėti nurodoma aplinkybe, kad laikotarpyje nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 4 d. jokių skelbimų paskyroje skelbiama nebuvo. Tokį teismo įsitikinimą tik dar labiau patvirtino ta aplinkybė, kad būtent tą dieną, kai pasibaigė karantinas, buvo paskelbtas pirmasis skelbimas minėtoje paskyroje. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog jis buvo įpareigojęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnus organizuoti H. N. socialinio tinklalapio „Facebook“ paskyros naršymo istorijos patikrą, tačiau nubaustasis, žinodamas apie tokį įpareigojimą, kviečiamas į policijos komisariatą neatvyko, motyvuodamas tuo, kad negavo šaukimo, kadangi, neva, buvo užblokuota jo elektroninio pašto dėžutė.

9. Apygardos teismo vertinimu, remdamasis socialinio tinklo „Facebook“ paskyros „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“ administratoriaus pateikta informacija, iš kurios matyti, kad laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gegužės 4 d., t. y. dienos, kuomet ir buvo padarytas aptariamas nusižengimas, šioje paskyroje nebuvo patalpintas nei vienas pranešimas, kuris siūlytų pavėžėjimo paslaugas, tad apylinkės teismas pagrįstai atmetė kaip nepasitvirtinusią H. N. pateiktą versiją, kad nusižengimą padarė ne jis pats, o jam pavėžėjimo iki pat jo namų paslaugą suteikęs asmuo. Šią išvadą neabejotinai sustiprina ir H. N. elgesys, kuomet jis šaukiamas neatvyko į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybą, kurioje turėjo būti atlikta jo socialinio tinklo „Facebook“ paskyros naršymo istorija 2020 m. gegužės 4 d. laikotarpiu nuo 2.00 val. iki 4.00 val. (būtent šiuo paros laiku H. N. nurodė socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Pavežu Kaunas Vilnius“ suradęs kontaktus asmens, kuris jį parvežė iki namų). Akivaizdu, jog asmuo, kuris yra neteisingai nubaustas ar dar tik įtariamas administraciniu nusižengimo padarymu, stengtųsi bendradarbiauti su tyrimą atliekančia institucija, siekdamas, kad būtų surinkta kuo daugiau jo kaltę paneigiančių įrodymų, tačiau šiuo atveju apeliantas neatvyko minėtam procesiniam veiksmui atlikti, nors apie jį iš anksto buvo informuotas priėmus Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. vasario 12 d. nutartį. Šia nutartimi buvo atnaujintas įrodymų tyrimas byloje, be kita ko, įpareigojant Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iki 2021 m. vasario 26 d. organizuoti H. N. socialinio tinklo „Facebook“ paskyros naršymo istorijos apžiūrą. Toks apelianto pasirinktas elgesio modelis leidžia spręsti, kad iš tiesų jokios paieškos „Facebook“ paskyroje „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“, tikslu surasti asmenį, kuris jį galėtų parvežti namo, jis vis tik neatliko. Nors pažeidėjas teigė, kad šaukimo atvykti į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą jis negavo, kadangi buvo užblokuota jo elektroninio pašto, į kurį šaukimas buvo išsiųstas, dėžutė, tačiau apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo sprendimui atmesti tokius administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teiginius kaip nepagrįstus, kadangi jam šaukimas buvo siunčiamas jo mokesčių mokėtojų registre nurodytu elektroninio pašto adresu, o naujo elektroninio pašto adreso jis nenurodė, teismui taip pat nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad jo pašto dėžutė iš tiesų buvo užblokuota. Galų gale pažymėtina ir tai, kad H. N. teigė, jog su asmeniu, neva tai suteikusiu jam pavėžėjimo paslaugą, jis susisiekė mobiliojo ryšio telefonu. Taigi, pažeidėjas, būdamas suinteresuotas jam palankaus sprendimo byloje priėmimu, peržiūrėjęs savo skambučių, atliktų 2020 m. gegužės 4 d. naktį, išklotinę, galėjo pateikti šio asmens kontaktus institucijai, atlikusiai administracinio nusižengimo tyrimą bei priėmusiai nutarimą, ar teismui, tačiau to taip pat nepadarė. Apeliantas nedėjo ir jokių kitų pastangų, kurios galėjo padėti išsiaiškinti automobilį neva tai vairavusio asmens tapatybę.

10. Apygardos teismui pateiktame skunde H. N. nurodė, kad 2020 m. gegužės 4 d. naktį socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“ jis lankėsi neprisijungęs prie savo „Facebook“ paskyros, o asmuo, kuris sutiko jį parvežti namo, skelbimą buvo patalpinęs anksčiau, nei 2020 m. gegužės 1 d. Tokio jo skundo argumento nei paneigti, nei patvirtinanti byloje surinktais duomenimis nėra galimybės, tačiau įvertinus tai, kad šią versiją H. N. iškėlė tik apeliaciniame skunde, tokių aplinkybių jis nebuvo nurodęs apylinkės teismui, apygardos teismas ją taip pat vertina tik kaip apelianto gynybinę poziciją.

11. Nesutiktina ir su skundo argumentu, jog šiuo atveju faktą, kad H. N. jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo padarymo metu nevairavo jam priklausančios transporto priemonės, patvirtina liudytojos E. Š. teisme duoti parodymai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas išsamiai išanalizavo minėtos liudytojos parodymus ir nusprendė, kad jie nei patvirtina, nei paneigia apelianto ginčijamą aplinkybę, jog 2020 m. gegužės 4 d. jis savo automobilio nevairavo. Tokiam liudytojos parodymų vertinimui visiškai pritaria ir skundą nagrinėjantis aukštesnės instancijos teismas. Nors teismo posėdžio metu E. Š. nurodė, kad H. N. pas ją į Kauno miestą atvyko be automobilio ir pasisvečiavęs išvyko be jo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog tokią prielaidą ji padarė remiantis vien tuo, kad apeliantas nepastatė savo automobilio jos gyvenamojo namo kiemo teritorijoje, kadangi priešingu atveju jai būtų reikėję atidaryti kiemo vartus. Iš liudytojos parodymų seka, kad pastatyti savo transporto priemonę pažeidėjas galėjo ir gatvėje, esančioje šalia namo, tam jokių techninių kliūčių nebuvo. Apylinkės teismas taip pat visiškai pagrįstai pažymėjo, kad E. Š. nematė, kokia transporto priemone pareiškėjas pas ją atvyko, taip pat nematė kokia transporto priemone išvyko, nors nurodė, kad apie 3 val. nakties pažeidėjas skambino kažkam telefonu, būdamas jos namuose, tačiau nežinojo kam ir kokiu tikslu, t. y. ar pavėžėjimo paslaugas teikiantiems subjektams, ar kokiems nors kitiems asmenims, dėl visiškai kitokių priežasčių. Be to, E. Š. su H. N. yra draugai, būtent su ja jos namuose H. N. leido laiką prieš nusižengimo padarymą, kas atskleidžia, jog juos sieja, ar bent jau siejo, pakankamai artimas ryšys. Todėl šios liudytojos parodymai turi būti vertinami rezervuotai - ji gali būti suinteresuota padėti savo draugui išvengti gręsiančios griežtos administracinės atsakomybės. Akivaizdu, jog iki apylinkės teisme vykusio posėdžio pažeidėjas ir liudytoja turėjo pakankamai laiko suderinti savo pozicijas taip, kad liudytojos parodymai bent iš dalies atitiktų H. N. pateiktą įvykių versiją, kad 2020 m. gegužės 3 d. nubaustasis pas ją atvyko be automobilio, iš jos išvyko taip pat be jo.

12. Kita vertus, apelianto versija, kad itin grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą, kertant siaurą ištisinę liniją ir važiavimą priešpriešinio eismo juostą, kai priekyje priešpriešine eismo juosta važiavo dar kitas automobilis) atliko pavėžėjas, ne tik nebuvo patvirtinta jokiais byloje surinktais duomenimis, bet ir yra nelogiška ir neįtikinama. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas, pavežimo paslaugas teikiantys asmenys už suteikiamas paslaugas gauna pajamas, taigi, pažeisdami Kelių eismo taisykles, jie rizikuoja netekti teisės tokias paslaugas teikti, ir, atitinkamai, galimybės gauti už tai pajamas. Be to, jie yra atsakingi už keleivių saugumą, jų veikla yra griežtai kontroliuojama. Pažeidėjas nurodė tariamą pavėžėją matęs pirmą kartą, todėl nelogiška, kad jis, asmeniškai nepažinodamas jo paslaugą užsakančio asmens, vien H. N. neva tai pajuokavus (kad namo grįžti būtų greičiau, jei pavėžėjas (duomenys neskelbtini), esančioje Karmėlavos miestelyje, važiuotų prieš eismą), būtų rizikavęs atlikti tokius administracinę atsakomybę veiksmus apelianto akivaizdoje, ir, juo labiau, viską fiksuotų vaizdo įrašymo priemonėmis priklausančiomis ne jam asmeniškai, o H. N., taip suteikdamas jam galimybę tokiu vaizdo įrašu laisvai disponuoti, viešinti jį socialinėje erdvėje, perduoti policijos pareigūnams ir pan. Be to, šiuo atveju svarbu paminėti ir tai, kad vaizdo įraše girdėti tik vieno, o ne kelių asmenų balsai, kas taip pat formuoja vidinį teismo įsitikinimą, jog transporto priemonę, kuria buvo padaryti vaizdo įraše užfiksuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, vairavo ne pavėžėjimo paslaugą teikiantis asmuo (automobilyje sėdint ir nubaustajam, kaip bando įrodyti H. N.), o būtent pats apeliantas.

13. Galiausiai bet kokias abejones dėl to, kad vaizdo įraše matomą transporto priemonę vairavo ne apeliantas, o jo pagal skelbimą „Facebook“ paskyroje „Vilnius Kaunas Važiuoju/Vežu/Pavežu“ surastas vyras (kuris, anot nubaustojo, pavėžėjimo paslaugą suteikė nuosavu, o ne apeliantui priklausančiu automobiliu), paneigia vaizdo įraše matoma transporto priemonė bei jos detalus sutapimas su H. N. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „BMW520D“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, institucija, atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, apžiūrėjo H. N. automobilį, jį užfiksavo padarydama fotonuotraukas. Šiose fotonuotraukose užfiksuoto automobilio vaizdai apylinkės teisme buvo palyginti su vaizdo įraše matomo automobilio vaizdu. Nors vaizdo įraše iš tiesų nesimato automobilio, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, valstybinio numerio, VIN kodo, tačiau iš vaizdo įrašo matyti, kad automobilis, kaip ir H. N. nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė, yra „BMW“ markės, varoma dyzeliniu kuru, jos vairas yra dešinėje, o, ne kaip įprasta Lietuvos Respublikoje, kairėje pusėje. Be to, analogiškas yra ir prietaisų skydelio vaizdas - sutampa ir automobilio komplektacija, tiek kiek ji matoma vaizdo įraše (pavyzdžiui, abejuose automobiliuose toje pačioje vietoje yra borto kompiuteris). Taip pat automobilis, kuriuo buvo padarytas nusižengimas, pažeidimo padarymo metu galėjo būti nuvažiavęs tiek pat kilometrų, kiek ir H. N. priklausanti transporto priemonė, kadangi iš vaizdo įrašo matyti, jog automobilis 2020 m. gegužės 4 d. buvo nuvažiavęs 164 455 mylių, o apelianto automobilis jo apžiūros, atliktos 2020 m. liepos 15 d. metu, buvo nuvažiavęs 167 694 mylių. Ridos skirtumas yra nežymus, tokį atstumą per daugiau nei 2 mėnesių laikotarpį apeliantas neabejotinai galėjo įveikti.

14. Pirmosios instancijos teisme apeliantas tvirtino, jog tai, kad vaizdo įraše užfiksuotas automobilis yra tas pats, kuris jam priklauso nuosavybes teise, paneigia ta aplinkybė, kad vaizdo įraše užfiksuoto automobilio prietaisų skydelis šviečia oranžine spalva, kai tuo tarpu jo automobilio prietaisų skydelis nuotraukose yra apšviestas mėlyna spalva. Tos pačios pozicijos jis laikosi ir apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas sprendė, kad ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad vaizdo įraše užfiksuotas būtent H. N. automobilis „BMW“, kadangi prietaisų skydelio apšvietimo spalva galėjo būti pakeista, nes iš viešai prieinamos informacijos apie „BMW“ modelio automobilius matyti, kad prietaisų skydelio apšvietimas gali būti lengvai pakeičiamas specialiai tam įrengta funkcija, be to, apšvietimo spalvą, ryškumą gali įtakoti ir vaizdo kameros kokybė. Tokiai apylinkės teismo padarytai išvadai ir ją pagrindžiantiems motyvams visiškai pritaria ir apygardos teismas. Skundą nagrinėjantis teismas papildomai pažymi ir tai, kad skirtingam prietaisų skydelio apšvietimui įtakos galėjo turėti ir kitas veiksnys – paros metas, kuriam esant automobilių prietaisų skydeliai buvo užfiksuoti. Vaizdo įrašas, kuriame matyti nusižengimą padariusio automobilio valdymo prietaisų skydelis buvo padarytas tamsiuoju paros metu, tuo tarpu H. N. automobilis apžiūrėtas ir jo nuotraukos padarytos dienos metu.

15. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad jei jis būtų padaręs nusižengimą 2020 m. gegužės 4 d., vairuodamas savo automobilį, jis būtų buvęs užfiksuotas miesto vaizdo kameromis, važiuojant maršrutu Pirmūnų g. – Varnių g. – Savanorių pr. – Karmėlava, nes Savanorių pr., esančiame Kaune, beveik kiekviena sankryža 2020 m. gegužės mėn. jau buvo filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis ir automobiliai fiksuojami, nepaisant to, ar jais padaromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, ar ne. Iš bylos medžiagos matyti, kad apylinkės teismas 2021 m. vasario 12 d. nutartimi įpareigojo Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pateikti informaciją ar Kauno mieste ir Kauno rajone, Karmėlavos mstl., įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis ar stacionariais bei mobiliojo ryšio matuokliais 2020 m. gegužės 4 d. apie 2.00 val. - 4.00 val. maršrutu Pirmūnų g. (duomenys neskelbtini) – Kauno r. sav., Karmėlavos mst., Vilniaus g. (duomenys neskelbtini), nebuvo užfiksuotas H. N. priklausantis automobilis „BMW 520D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas 2021 m. kovo 1 d. raštu informavo teismą, kad nurodytu metu ir nurodytu maršrutu pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis automobilis Kauno mieste ir Kauno rajone, Karmėlavos mst., įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis užfiksuotas nebuvo. Apylinkės teismas tokį institucijos atsakymą vertino kaip neišsamų ir neinformatyvų bei nurodė, kad iš Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje skelbiamos informacijos nustatyta, kad Kauno mieste esančios vaizdo stebėjimo kameros, kurios automatiškai nuskaito pravažiuojančių automobilių valstybinius numerius, fiksuoja pro draudžiamą šviesoforo signalą vykstančius, ištisinę liniją kertančius automobilius, analizuojamo nusižengimo padarymo metu dar neveikė. Tokios kameros buvo įrengtos Kauno mieste ir jo prieigose, duomenų, kad tokias funkcijas atliekančios kameros būtų įrengtos Karmėlavos mstl., byloje nėra. Įvertinęs aplinkybę, kad vaizdo kamerų tinklas, kuris 2020 m. gegužės 4 d. dar neveikė, automatiškai fiksavo Kelių eismo taisyklių pažeidimus tik tose vietose, kur jos yra įrengtos, o duomenų, kad Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos mstl., Vilniaus g. ties (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu namu, tokia vaizdo kamera būtų įrengta, nėra, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad H. N. priklausantis automobilis ir negalėjo būti užfiksuotas. Nepritarti tokiai apylinkės teismo išvadai apygardos teismas pagrindo neįžvelgia. Apelianto teiginys, kad Savanorių pr., esančiame Kaune, beveik kiekviena sankryža 2020 m. gegužės mėn. jau buvo filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis ir automobiliai fiksuojami, nepaisant to, ar jais padaromi Kelių eismo taisyklių pažeidimai, ar ne, yra absoliučiai deklaratyvus ir prieštaraujantis Kauno miesto savivaldybės internetinėje svetainėje pateiktai informacijai. Be to, pastebėtina ir tai, kad šiuo atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog apeliantas į namus, esančius Karmėlavos mstl., iš Kaune esančios Pirmūnų g. iš tiesų važiavo pro Savanorių pr., kadangi maršrutas Pirmūnų g. – Varnių g. – Savanorių pr. – Karmėlava nėra vienintelis galimas. Apygardos teismo vertinimu, norint pasiekti Karmėlavos mstl., važiuojant iš Pirmūnų g., yra netgi logiškiau rinktis kitą maršrutą – Pirmūnų g. - Panerių g. - Islandijos pl. – Karmėlava, kadangi tokiu atveju yra greičiau išvažiuojama iš Kauno miesto ribų, kur važiavimo greitis yra daug mažesnis nei už miesto, bei yra daug daugiau šviesoforų.

16. Taigi, nepaisant to, jog vaizdo įraše tiesiogiai neužfiksuotas nei pats H. N., nei jam nuosavybės teise priklausančio automobilio valstybiniai numeriai, ar VIN numeris, šiuo atveju byloje surinktų duomenų visuma, ja nustatytos aplinkybės, sujungus jas į nuoseklią loginę grandinę, patvirtina, kad būtent nubaustasis padarė vaizdo įraše užfiksuotą atsakomybę pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį užtraukiantį administracinį nusižengimą. Tokia išvada logiškai išplaukia iš šių nustatytų aplinkybių: 1) to, kad 2020 m. gegužės 4 d. apie 04.00 val. H. N. važiavo automobiliu iš Kauno, Pirmūnų g., į namus, esančius Kauno r. sav., Karmėlavos sen., Karmėlavos mstl., Vilniaus g. (duomenys neskelbtini); 2) vaizdo įrašas, kuriame buvo užfiksuotas chuliganiškas vairavimas buvo padarytas apelianto mobiliuoju telefonu; 3) vaizdo įraše matomos transporto priemonės markė, vairo padėtis, prietaisų skydelio vaizdas, komplektacija (tiek, kiek ji matoma) sutampa su H. N. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu; 4) jokiais objektyviais duomenimis nebuvo patvirtina apelianto iškelta versija, kad jis administracinio nusižengimo protokole bei nutarime nurodytu laiku namo iš Kauno buvo vežamas pavėžėjimo paslaugas teikiančio asmens.

17. Apibendrinant visa konstatuojama, kad šioje byloje analizuojamą administracinį nusižengimą padaręs asmuo tiek institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo buvo nustatytas tinkamai ir tai yra H. N.. Skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje pateikti argumentai dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybės yra svarūs, įtikinami, abejonių nekelia, o nutartis išsamiai motyvuota, joje padarytos išvados yra teisingos. Todėl apeliacinio skundo tenkinti jame nurodytais argumentais ir motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą ir H. N. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Algirdas Jaliniauskas