- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-23
- Bylos Nr.
- 1A-518-332-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-96-1-00122-2014-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Raimundas Jurgaitis (pirm.), Vidmantas Mylė, Zigmas Kavaliauskas
- Nuteistasis
- E. D.
- Nukentėjusysis
- G. D.
- Advokatai
- Naina Lanzbergienė
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-07 nuosprendžio, kuriuo E. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. E. D. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-19 ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendžius ir nustatyti galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams.
Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžia nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. D. nuteistas už tai, kad jis 2014 m. vasario 14 d., apie 23 val. gyvenamojo namo viduje, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, paėmęs rankomis už kaklo savo šeimos nariui – žmonai G. D., smaugė ją bei sudavė jai vieną kartą kumščiu į nugarą, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.
Apeliaciniu skundu nuteistasis E. D. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę.
Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad su buvusia žmona E. D. jis negyvena nuo 2013-01-17, nors oficialiai neišsiskyrę, tačiau bendro ūkio neveda, todėl G. D. negali būti laikoma šeimos nariu. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prašo perkvalifikuoti jo padarytą nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Teigia, kad savo kaltę pripažįsta, labai gailisi, nukentėjusiosios atsiprašė ir ji jam atleido, prašė skirti švelnesnę bausmę. Nurodo, jog teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis išlaiko 4 nepilnamečius vaikus ir jam atliekant bausmę, G. D. vienai išlaikyti vaikus bus labai sunku.
Taip pat apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teigia, kad neįrodyta, jog jo girtumas nebuvo įrodytas, o be to teigia, kad alkoholis įtakos nusikalstamos veikos padarymui neturėjo.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis E. D., jo gynėja, nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo E. D. apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai E. D. pripažino kaltu sukėlus savo šeimos nariui – žmonai fizinį skausmą ir nuteisė jį pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., todėl Šiaulių apylinkės teismo 2014-01-16 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, tačiau nesutinka su jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija nurodydamas, jog su žmona nors ir neišsiskyręs, tačiau kartu negyvena, bendro ūkio neveda ir prašo veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. į Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Nuteistasis E. D. tik apeliaciniame skunde nurodė, kad jis su žmona negyvena, bendro ūkio neveda. Tačiau tiek apklausiamas įtariamuoju, tiek duodamas parodymus teisme nurodė, kad yra vedęs, jog pas žmoną eina tik dieną aplankyti, o kai viskas pasibaigs eis gyventi kartu. Nukentėjusioji G. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad vyras grįžęs iš įkalinimo vietos gyveno atskirai, beveik kiekvieną dieną jis ateidavo pas ją ir 4 mažamečius vaikus, su jais leisdavo laiką, veda bendrą ūkį. Kolegijai nekyla abejonių, kad nuteistasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, jie yra susituokę ir nors gyvena atskirai, tačiau juos sieja bendra buitis, jų vaikai, pasak nuteistojo, ruošiasi vėl kartu gyventi, todėl daroma išvada, jog E. D. atžvilgiu yra tinkamai pritaikyta BK 140 str. 2 d., kadangi jis smurtavo prieš savo artimą žmogų, t. y. šeimos narį – žmoną ir savo smurtu sukėlė jai fizinį skausmą.
Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veiką padarė asmuo apsvaigęs nuo alkoholio, jei ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, t. y. girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį realizuoti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, aplinkybę, kad nusikaltimo padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje nurodė pats E. D.. Teisiamojo posėdžio metu E. D. taip pat patvirtino, jog įvykio metu buvo išgėręs, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui.
Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, kad teismas skirdamas bausmę neatsižvelgė į tai, kad jis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir ji jam atleido, kad išlaiko savo 4 nepilnamečius vaikus.
Kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam E. D. bausmę už padarytą nusikaltimą, apylinkės teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas skirdamas E. D. bausmę atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, į nustatytą nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos veikos padarymui, į E. D. asmenybę – teistas 3 kartus, naują veiką padarė neatlikęs bausmės, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, jo veika padaryta artimoje aplinkoje prieš šeimos narį, anksčiau padarytos nusikalstamos veikos taip pat susijusios su smurto panaudojimu, naują nusikalstamą veiką padarė neseniai paleistas iš įkalinimo vietos ir paskyrė jam Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis nei šio straipsnio sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistajam E. D., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio pagrindu, paskirta bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam E. D. už nusikalstamą veiką paskirta bausmė ir galutinė su Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-08 nutartimi subendrinta ir neatlikta bausme pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-03-19 ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-05-28 nuosprendžius subendrinta bausmė nėra per griežtos, mažinti jas nėra teisinio pagrindo.
Nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis išlaiko 4 nepilnamečius vaikus ir jam atliekant bausmę, G. D. vienai išlaikyti vaikus bus labai sunku, nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtos bausmės pagrįstumo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo E. D. apeliacinį skundą atmesti.