Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Kaltinamasis A. J. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir labai gailėjosi bei parodė, kad nuo 2016 m. su D. P. kartu vedė bendrą ūkį ir gyveno (duomenys neskelbtini). 2017 metais susilaukė bendros dukros A. J.. Nuo 2023 metų su D. P. išsiskyrė, teismas nustatė A. J. gyvenamąją vietą pas jį, D. P. moka alimentus. Buvo toks sutarimas, kad A. J. po mokyklos (mokosi (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje) turi vykti pas jo dabartinę žmoną Ž. į darbą, tačiau labai dažnai A. J. nesilaikydavo tokio susitarimo ir paslapčiomis nuvykdavo pas mamą D. P.. Pas jį namuose yra disciplina, t. y. visi šeimos nariai turi būti švarūs ir tvarkingi. A. J. nesilaiko jos, nesiprausia, nesiplauna galvos, nesišukuoja, nesikeičia rūbų, meluoja, kad jau atsiprausė, nors taip nėra. Be to, šiuo metu nebesutaria ir su jo dabartine žmona Ž.. Įvykio dieną, t. y. 2025 m. kovo 19 d., A. J. po mokyklos turėjo vykti pas Ž. į darbą, tačiau A. J. nuvyko pas D. P.. Prisimena, kad susirašė su Ž., kad A. J. po pamokų pas ją neatėjo. Po kurio laiko D. P. jam parašė, kad A. J. pas ją. Jis liepė A. J. parvežti namo arba įsodinti į autobusą ir jis ją pasitiks. Po kiek laiko sulaukė iš D. P. skambučių, kad A. J. nelipa į autobusą, išsidirbinėja ir krenta ant žemės. Tada pasakė, kad D. P. pati parvežtų A. J. pas jį. Apie 20 val. vakare, sulaukė iš D. P. žinutės, kad ateitų pasiimti, nes parvežė A. J., jis atrašė, kad A. J. tegu pareina namo pati. Atidarė namų duris, už kurių buvo D. P. ir A. J.. Paėmė dukrą už rankos ir įtempė ją į namų vidų, su D. P. nekalbėjo. A. J. pasakė, kad eitų rengtis, ji nusirengė ir nuėjo į savo kambarį. Buvo šiek tiek piktas. Pyko dėl jos poelgio, kad važiavo po pamokų pas mamą, neprasinešusi iš ryto. Kai dukrą parvežė, jis tvarkėsi namuose virtuvėje ir kai įleido ją, ji nuėjo į savo kambarį, o jis grįžo į virtuvę. Virtuvėje yra plonas indams šluostyti rankšluostis, kurį pasiėmė, jis buvo nuo indų jau šlapias ir nuėjo pas dukrą į kambarį pažiūrėti, ką ji veikia. Ji buvo savo kambaryje prie rašomojo stalo ir žaidė, nedarė ką privalo, t. y. eiti valgyti ar ruošti namų darbus, o eilinį sykį pasityčiojo iš jų. Kai pamatė, kad dukra žaidžia, jis liepė jai eiti į apačią. Dukra jo paklausė ir jie kartu nuėjo į svetainę. Tada jis jos paklausė, kiek dar ji išsidirbinės ir tyčiosis iš jų, meluos ir visa kita. A. J. nieko jam neatsakė. Tada jis su kaire ranka suėmė jai už rankos, dar kelis kartus pasakė jai, kad ji kalbėtų su juo, tačiau A. J. toliau tylėjo, todėl susinervinęs pratrūko ir, viena ranka A. J. laikydamas, su dešinėje rankoje laikytu virtuviniu šlapiu rankšluosčiu užsimojo ir keletą kartų trenkė. Neneigia ir sutinka, kad galėjo A. J. trenkti ne mažiau septynių kartų. Trenkė jai į įvairias kūno vietas, kur tiksliai pataikė, pasakyti negali. Buvo piktas, viskas susidėjo, visas jos netinkamas nuolatinis elgesys. Po to A. J. verkė, ar pas ją liko kraujosruvų po suduotų smūgių, nežiūrėjo. Jis su A. J. mėgino kalbėtis, ji verkė ir jis verkė dėl to, ką padarė ir kaip pasielgė. Ar A. J. atsiprašė, neprisimena, bet jie kalbėjosi. Jis A. J. aiškino, kad negalima daryti taip, kaip ji daro, ir negalima daryti taip, kaip ir jis padarė. Nelaiko tai auklėjimo priemone, jis tiesiog pratrūko ir nebesusivaldė po jos nuolatinių išsidirbinėjimų ir neklausymų. Į klausimą, ar anksčiau prieš A. J. naudodavo fizinį smurtą, atsakyti atsisakė. Dėl įvykio gailisi, norėtų A. J. atsiprašyti.

Be kaltinamojo A. J. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, patvirtinama ir kitais bylos duomenimis.

Iš nepilnametės nukentėjusiosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog jai 8 metai, yra pirmokė, lanko (duomenys neskelbtini). Tėtis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su žmona ir dvejomis jos dukromis. Ji irgi gyvena (duomenys neskelbtini), o mama gyvena (duomenys neskelbtini). Mama gyvena su broliu ir vyru. Dabar ji gyvena pas mamą, anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini) pas tėtį. Anksčiau, kai tėčio žmonos nebūdavo, jisai būdavo visai pasikeitęs ir jos nemušdavo. Anksčiau gerai sutardavo, viskas pasikeitė, kai tėčio žmona atsirado. Su tėčio žmona nelabai sutaria, nebendrauja. Tą dieną, kai ją mušė vakare tėtis, buvo trečiadienis. Tą dieną ji po mokyklos nuvažiavo pas mamą, norėjo ją pamatyti, nes labai buvo pasiilgusi. Kai nuvažiavo, mama paskambino tėčiui ir pasakė, kad „A. pas mane“, tada tėtis sakė, kad ją įsodintų į autobusą. Jos laukė prie autobuso stotelės, ji mamai sakė, kad nenori, jis labai blogas tėtis, ją muša. Mama nepaklausė. Tada ji pasakė, kad ji nori į tualetą ir ją nuvedė į baro tualetą. Tada jos nuėjo pas mamos draugę, nes reikėjo 40 minučių laukti autobuso. Kai atvažiavo dešimtas autobusas, ji pradėjo draskytis, nes nenorėjo pas tėtį. Tada mama supyko ir sakė, kad ją nuveš mašina. Tada jos važiavo į (duomenys neskelbtini) pas tėtį. Kai atvažiavo, ji sakė, kad ji nelips iš mašinos, tada mama paėmė ją iš mašinos, jai sakė, kad ji turi, privalo. Ji draskėsi, sakė, kad nenori ir bėgiojo aplink mašiną. Tada ją mama pagavo ir tėčiui parašė ją pasiimti. Tėtis nieko neatrašė, todėl mama pastukseno prie tėčio durų, jis atidarė duris, ją paėmė už rankos ir ją nutempė. Ji nukrito. Patempė už rankos, ji nieko nejautė, tik verkė. Mamai tėtis uždarė duris prieš nosį. Tėtis buvo toks (A. J. parodo, psichologė įvardija kaip abejingą veido išraišką). Tada ji nusirengė ir nuėjo į savo kambarį, pradėjo skaityti, nes turėjo aprašyti knygą. Tėtis atėjo į jos kambarį. Tėtis jai sakė eiti į apačią, bet ji nėjo, ji bijojo. Jisai buvo su šlapiu skuduru jau atėjęs, jis ją patempė į tarpą tarp lovų ir pradėjo mušti, ji pradėjo stipriai verkti. Ją patempė už rankos, ji nukrito ant šono. Tėtis ją į koją daužė su šlapiu skuduru. Skuduras ilgas. Daužė į koją, į kurią, neprisimena. Daužymas buvo stiprus, jai atrodė, kad jai koja lūžo. Ji buvo su rūbais, su kelnėmis. Daug kartų daužė, neina suskaičiuoti. Buvo mėlynė va čia (A. ranka rodo kairės kojos blauzdą, kairįjį petį, kairiojo klubo šoną). Ji buvo nukritusi ant žemės. Ji sakė tėčiui baigti, o tėtis klausė, kodėl turi baigti. Ji sakė, kad jai skauda, bus mėlynės, tėtis sakė parodyti, bet nieko nebuvo. Ją tėtis mušė svetainėje. Jai atrodė, kad tėtis jos nemyli, ji verkė. Po to, kai ją mušė, tada tėtis atsisėdo ant sofos ir pradėjo šnekėtis. Kiek prisimena, tėtis klausė, kodėl važiuoja pas mamą, ji sakė, kad nežino, kažkas susisuko galvoje, tada tėtis sakė, kad „man irgi tuoj kažkas susisuks“, tada nuėjo susišlapinti skudurą ir vėl ją pradėjo mušti. Antrą kartą daug kartų mušė. Tada tėtis sakė jai eiti daryti pamokas. Kai liepė eiti praustis, ji nuėjo, nusirengė ir pamatė čia mėlynę (A. ranka rodo kairę šlaunį, kairę blauzdą ir kairįjį petį). Čia buvo tokie taškiukai kraujo (A. ranka rodo į kairįjį petį). Jai labai skaudėjo. Tėtis nematė mėlynių, nerodė. Po to karto ji jautė, kad ji nebenori su juo būti, dabar ji gyvena pas mamą. Pas mamą jaučiasi geriausiai. Po to su tėčiu nekalbėjo. Ji bijo tėčio, bijo, kad jis vėl ją muš. Po to, ten kur ją mušė, daug dienų jai skaudėjo. Tėtis daugiau kartų yra ją mušęs. Daug kartų yra ją sudrausminęs ir su skuduru, ir su diržu, klupdė į kampą. Niekas nematė, kai tėtis taip darydavo. Niekam nėra sakiusi. Tėtis pykdavo, kad neklauso jo žmonos, kartais ji neklausydavo ir tėčio.

Iš liudytojos ir mažametės nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą D. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuo 2016 metų su A. J. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį pas jo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) Po to, kai 2017 m. gimė A. J., tarp jų prasidėjo konfliktai. 2023 m. bendru sutarimu su A. J. nusprendė santykius nutraukti. Tų pačių metų rugpjūčio mėn. teismo sprendimu dukros gyvenamoji vieta buvo nustatyta pas A. J., jai priteisti alimentai. Iš pradžių dukrai tiko gyventi tiek su ja, tiek su tėčiu. Bendravimo tvarka su vaiku nenustatyta, su vaiku bendrauja bendru sutarimu, jokių problemų dėl to nekildavo, parašydavo A. J. ir dukrą pasiimdavo. Nuo 2023 metų liepos mėnesio yra santuokoje su kitu vyru A. P.. A. J. taip pat nuo 2024 m. balandžio 24 d. sudarė naują santuoką. Pastebėjo, kad A. J. po santuokos sudarymo pasikeitė, pradėjo ją ignoruoti, nebeatrašyti. Kai su A. J. dar gyveno kartu, jis mėgo namų taisykles, kad būtų namuose tvarka, būdavo griežtas, mėgdavo garsiai šaukti, jį lengva būdavo išmušti iš vėžių, tačiau niekada fizinio smurto nenaudojo. Būdavo, kad jei vaikai neklauso, nesusitvarko daiktų, jis pastatydavo juos į kampą. A. J. mėgsta moralizuoti, priekaištauti. Jos ir A. J. požiūris į vaikų auklėjimą skiriasi. Ji yra švelnesnė, jis griežtas. Pastebėjo, kad dukra pasikeitė, kai atsirado nauja jos tėčio šeima, t. y. Ž. su jos dukromis. Kiek jai yra žinoma, dukra po pamokų turėtų važiuoti autobusu pas Ž. į jos darbą ir iš ten kartu grįžti namo į (duomenys neskelbtini). Tačiau dukra, kai pradėjo eiti į mokyklą (mokosi (duomenys neskelbtini)), taip nedarydavo ir nuo mokyklos autobusu važiuodavo pas ją į namus (duomenys neskelbtini), o jei jos namuose nebūdavo, dukra ateidavo pas ją į netoliese esantį darbą. Taip dukra pas ją atvažiuodavo kokias 4 dienas per savaitę. Dukra kartodavo, kad nenori pas tėtį ir nori gyventi su ja. A. J. yra pasakojus, kad ją Ž. yra tampiusi už plaukų 2024 m. žiemą, bet, kad daugiau būtų prieš ją smurtaujama ar ją muštų tėčio namuose, nėra minėjusi. Kiek yra girdėjusi, Ž. ir A. J. dėl A. J. elgesio pykstasi tarpusavyje. A. J. yra jai sakęs, kad dukra nesiprausia, nesivalo dantų, nesišukuoja plaukų, savo noru nevalgo prie bendro stalo kartu su visais, nesusitvarko daiktų. Duktė jos namuose taip nesielgia, paprašyta susitvarko. Kiekvieną kartą, kai dukrai reikia grįžti pas tėvą, ji iki isterijų verkia, o A. J. jai vis nurodo, kad ji privalo dukrą parvežti, tuomet jai yra tekę isteriškai verkiančią dukrą nešti ir vežti, nes ji pati neina. 2025 m. kovo 19 d., apie 17.00 val., dukra kaip įprastai atvyko po pamokų vėl pas ją, buvo tuo metu namuose, dukrai pasakė, kad ji turi būti pas Ž.. A. J. telefonu pranešė, kad dukra vėl yra pas ją atvykusi. Pokalbio metu A. J. jai pasiūlė, kad ji dukrą vieną kartą gerai priluptų, gal tada nebevažinėtų. Ji dukrai davė vakarienę ir nuvedė į stotelę, kad važiuotų pas tėvą. Tik atvažiavus autobusui dukra pasakė, kad labai nori į tualetą, todėl ją nuvedė į baro tualetą. Kai po 40 min. atvažiavo kitas autobusas, dukra tiesiog į jį nelipo. Tada ji ant dukros supyko, bet jai nieko nesakė ir nuėjo prie automobilio dukrą parvežti tėvui. Kadangi dukra ir į automobilį nelipo, ji paskambino A. J. pasakyti, kad dukra nenori važiuot ir nelipa į automobilį. A. J. jai atsakė, kad kviestų policiją, su ja dukrą jam ir parveš. Girdėjo, kad A. J. buvo labai piktas. Dukra šiaip ne taip įlipo pati į automobilį ir ji ją parvežė į (duomenys neskelbtini). Pati iškėlė iš automobilio, nes ji nelipo. Dukra nesipriešino, tik verkė. A. J. parašė, kad jis išeitų. Atsakymą gavo „lai pati pareina“. Dukrą nunešė prie namo durų ir pabeldė į duris. Tai buvo apie 20.00 val. A. J. atidarė duris, neištarė nei vieno žodžio, paėmė dukrai už rankos ir įtempė ją į vidų, po ko matė, kad dukra iš inercijos nuvirto ant žemės. Neatrodė, kad skaudžiai, tiesiog kaip būtų atsisėdusi. Tada A. J. staigiai jai prieš pat nosį piktai užtrenkė duris. Jokio konflikto negirdėjo, atsisėdusi į automobilį per virtuvės langą matė stovintį A. J.. Tuomet ji nuvažiavo. Kitą rytą jautėsi neramiai, paskambino vaikų teisėms ir papasakojo, kas vakar įvyko, kiek galima taip A. J. traumuoti, o vaikų teisės nurodė, kad be teismo nieko negali padaryti. Ji buvo su A. J. kalbėjusi, jo prašiusi, kad pakeistų dukros gyvenamąją vietą, tačiau jis nenori, kad nereiktų jam mokėti vaiko išlaikymo pinigų. 2025 m. kovo 20 d., apie 13.00 val., jai paskambino vaikų teisių specialistė ir jai pranešė, kad A. J. yra vaikų ligoninėje ir yra sumušta tėčio. Pas ją dukra buvo rami, jautėsi gerai. Ji jai smulkmenų nepasakojo, tik nurodė, kad vakar tėtis ją mušė su šlapiu skuduru ir jos klausė, kodėl ji važiavo pas mamą. Tada sakė, kad tėtis nuėjo į virtuvę, dar kartą sušlapino skudurą ir atėjęs vėl A. J. mušė. Po to įvykio nei karto su A. J. nebendravo, jis taip pat nesidomėjo, kaip dukra laikosi. Prieš tai vakarą, kai dukra buvo atvykusi pas ją, ant jos sužalojimų nematė. A. J. yra sakiusi, kad bijo tėčio, nurodydama, kad tėtis rėkia ir kad ją muš, ir nors yra ne kartą klaususi, ar ją tėtis muša, duktė sakė, kad nemuša. Iš papildomai duotų liudytojos D. P. parodymų matyti, kad 2025 m. balandžio 29 d. vakare A. J. atvyko pasiimti dukrą pas save į namus su nakvyne. 2025 m. balandžio 30 d. ji sulaukė skambučio iš dukros mokyklos socialinės pedagogės, kuri ją informavo, kad ji ir mokyklos psichologė yra sunerimusios dėl dukros emocinės būsenos. Soc. pedagogė jai paaiškino, kad dukra turėjo pokalbį su mokyklos psichologe, kurios metu dukra pasakojo, jog buvo nakčiai pas savo tėtį namuose. Tėvas su ja kalbėjosi, buvo stipriai ją prispaudęs prie šono ir liepė dukrai pasakyti, kad ji tėčiui atleidžia, priešingu atveju tėtį uždarys į kalėjimą. Vaikas psichologei nurodė, tėtis turi atvykti jos pasiimti iš mokyklos, bet dukra nenori ir bijo tėčio, todėl prašė, kad atvažiuotų į mokyklą pas ją mama. Ji išskubėjo į mokyklą pasiimti dukros. Grįžusi namo jai dukra pasakojo apie pokalbį su tėčiu, minėjo, kad tėtis jos atsiprašė, kad liepė jai atleisti. Dukra sakė, jog tėčiui pasakė, kad atleidžia, bet jos širdutė tėčiui neatleido. Dėl to nenori ir nesutinka ikiteisminį tyrimą baigti jiems susitaikius. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereikš, bet norėtų, kad A. J. būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka.

Iš liudytojos I. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad 2025 m. kovo 20 d., apie 10.55 val., ji pradėjo darbą (duomenys neskelbtini). Jai einant mokykloje susistabdė dailės mokytoja A. Ž., kuri tądien dirbo dvi pirmas pamokas su jos auklėtine A. J. ir pranešė, kad mergaitė pamokos metu demonstratyviai rodė sumuštą ranką ir sakė, kad ją namuose mušė tėtis. Jai nuėjus į klasę, A. J. iškart priėjo prie jos ir pasakė, kad ją sumušė tėtis. Tada ji A. J. išsivedė į koridorių ir kartu atsisėdo ant suoliuko. A. J. jai parodė kairę ranką, ji pamatė kelias išilgines kraujosruvas. Ji paguodė mergaitę, pasakė mergaitei, kad jai padės ir suteiks pagalbą. Ji kartu su mergaite grįžo į klasę ir turėjo su kitais mokiniais pamoką. Pamokos metu A. J. buvo aktyvi, aktyviai dalyvavo pamokoje. Baigus pamokai, per pertrauką jai, mokyklos pavaduotojai R. V. ir mokyklos socialinei pedagogei G. pastarosios kabinete A. J. parodė kairę ranką ir kairę koją, ant kurių buvo matomi sužalojimai. Mergaitė papasakojo, kad ją mušė tėtis šlapiu skuduru namuose, bet jai pasakota mergaitės istorija atrodė galimai paini, nes jai žinant A. J., yra pastebėjus ją meluojant. Nutarta kreiptis į vaikų teisių specialistus. A. J. mokosi pirmoje klasėje. Kiek žino, kad A. J. tėvai yra išsiskyrę ir gyvenamoji vieta yra priteista pas tėtį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). A. J. į mokyklą atveža jos tėtis ar jos pamotė Ž.. Šioje mokykloje mokosi Ž. dar dvi dukros vyresnėse klasėse. Anksčiau nėra pastebėjus, kad mergaitė būtų sužalota, mergaitė nepasakodavo, kad ją kažkas muša. Tėvai atvyksta į susirinkimus. Mergaitė yra paruošta mokyklai, pastebėjo, kad mergaitė mokėjo rašyti, turi su savimi visus reikiamus reikmenis, skirtus mokslams. A. J. jai pasakodavo, kad nori likti pas mamą, nes jaučiasi laiminga, būdama bei nakvodama pas ją.