Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Juškevičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2016-03-16 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 253 str. 1 d. bauda 228 eurų dydžio, 2016-03-17 bauda sumokėta;

2) 2017-05-30 Varėnos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 151-1 str. 1 d. 10 mėn. laisvės apribojimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė-nemokami darbai, bausmę atlikęs 2018-05-04, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, tai yra: 2018 m. gegužės 19 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini) name, kilus konfliktui, tyčia sugriebė rankomis už plaukų ir sudavė du smūgius ranka į galvą savo sutuoktinės seseriai G. L., tuo sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai G. L. dėl poodinės kraujosruvos kairės speninės ataugos srityje.

Tokiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo N. B. 2018-05-20 tarnybiniu pranešimu, kad 2018-05-19 21.21 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas G. L. pranešimas, jog jos namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), ją sumušė sesers vyras. Nuvykus į įvykio vietą, G. L. paaiškino, kad konflikto metu neblaivus sesers vyras A. K. jai sudavė du smūgius į galvą. A. K. 2018-05-19 22.34 val. nustatytas 0,38 promilės neblaivumas. ( b. l. 7-8)

Nukentėjusiosios G. L. parodymais, kad 2018-05-19 apie 20 val. į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), atėjo jos sesuo V. K. ir paprašė pažiūrėti pora valandų kūdikį, kol su vyru A. K. bus išėję. Apie 21 val. vaiko pasiimti atėjo A. K., kuris buvo šiek tiek neblaivus. Tuo metu jos namuose svečiavosi L. Č., kuri rūkė virtuvėje prie lango cigaretę. Ji pati tuo metu buvo kambaryje su savo vaikais ir su sesės V. K. kūdikiu. Įėjęs į virtuvę, A. K. pradėjo priekaištauti L. Č., kad ši rūkydama kenkia jo vaikui. K. kūdikis tuo metu buvo kambaryje, gulėjo ant lovos. Ji, užtardama L. Č., pasakė A. K., kad cigarečių dūmai iki kambario neprieina, bet A. K. supyko ir pradėjo ją įžeidinėti. Žodis po žodžio ji susibarė su A. K.. Šis supykęs sudavė jai ranka du smūgius į galvą, sakydamas, kad daugiau jo vaiko nenuodys. Ji po smūgių nebuvo praradusi sąmonės, bet pajuto skausmą, todėl, paėmusi savo telefoną, pasakė, kad kvies policiją, ir išbėgo į kiemą. A. K. ją pasivijo kieme ir, atėmęs telefoną, išėmė SIM kortelę, po to grąžino telefoną, pasakė policijos nekviesti, bet toliau ją įžeidinėjo. Po kelių minučių A. K. pasiėmė savo vaiką ir išėjo į namus. Tada ji vis tik paskambino į bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė apie įvykį. Jai gydytojų pagalbos nereikėjo, bet nuo suduotų smūgių skaudėjo. ( b. l. 19-21)

Teismo medicinos specialisto išvada Nr. G 509/2018 (06), kurioje nurodyta, kad G. L. poodinė kraujosruva kairės speninės ataugos srityje galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje galimai nurodytu laiku ir nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Padarytų sužalojimų pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. ( b. l. 25)

Nukentėjusiosios G. L. papildomais parodymais, kad jos sesers V. K. vyras A. K. dėl 2018-05-19 įvykio jos atsiprašė, abu susitaikė. Jis apgailestavo, kad smurtavo prieš ją. Ji neturi pretenzijų A. K. dėl jai padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir neprieštarauja, kad byla būtų nutraukta. ( b. l. 34-35)

Liudytojos L. Č. parodymais, kad 2018-05-19 apie 20 val. ji atėjo pas savo draugę G. L. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), praleisti laiko ir pasikalbėti. Pas G. namuose buvo šios mama, vardo ir pavardės ji nežino, G. mažamečiai vaikai, o taip pat ši namuose prižiūrėjo ir savo sesers V. K. vaiką, apie 5-6 mėnesių amžiaus. Apie 21 val. pas G. į namus atėjo šios sesuo V. K. pasiimti savo vaiko. Ji tuo metu su G. L. mama sėdėjo virtuvėje, mažamečiai vaikai žaidė kambaryje, o G. su sesers vaiku buvo kitame kambaryje. V. K. atėjusi užuodė tabako dūmus namuose, nes ji prieš tai virtuvėje, prie atidaryto langelio, surūkė vieną cigaretę. Tuo metu, kai ji rūkė, vaikai buvo kitose namo patalpose. V. K. seseriai pradėjo reikšti pretenzijas, kad vaikas yra tabako dūmais užterštuose namuose, abi susibarė. Tas barnis truko apie 1-2 min. laiko, viena prieš kitą nesmurtavo. V. K., pasiėmusi savo vaiką, išėjo. Po kelių minučių, apie 21 val. 05 min., į G. L. namus įbėgo agresyviai nusiteikęs G. sesers vyras A. K.. Jis iškart G. pradėjo reikšti pretenzijas, kad ši jo vaiką prižiūrėjo tabako dūmais užterštuose namuose. G. kažką atsakė A. K., o jis šią, virtuvėje sugriebęs už plaukų, ėmė tąsyti, su dešine ranka sudavė nemažiau kaip tris smūgius G. į galvą. G. nuo A. K. smūgių bandė gintis, abu besistumdydami išėjo iš namo į sodybos kiemą. Kas vyko kieme, ji nematė, tačiau G. į namus sugrįžo labai greitai, ant šios veido ir kitų matomų kūno vietų jokių sužalojimų nesimatė. Asmeniškai jai nei A. K., nei šio žmona V. K. jokių pretenzijų nepareiškė, prieš ją nė vienas nesmurtavo. G. sugrįžusi mobiliojo ryšio telefonu apie įvykusį konfliktą pranešė Bendrajam pagalbos centrui, taip išsikviesdama policijos pareigūnus, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Ji tuomet išėjo į namus. ( b. l. 37-40)

Liudytojos V. Ž. parodymais, kad paskutiniu metu ji gyvena pas savo dukterį G. L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), padeda prižiūrėti šios keturis mažamečius vaikus 2018-05-19 vakare atėjo kita jos duktė V. K. su savo vyru A. K., šie ėjo kažkur į svečius, todėl G. paprašė prižiūrėti jų 7 mėn. amžiaus sūnų, palikę vaiką, išėjo. Apie 20 val. pas G. į namus atėjo šios draugė L. Č., ji su šia laiką leido virtuvėje, o G. su visais vaikais buvo kambaryje. L. Č. virtuvėje prie atidaryto virtuvės langelio surūkė vieną cigaretę. Apie 21 val. atėjo V. K. pasiimti savo vaiko. Pati ji tuo metu su L. Č. sėdėjo virtuvėje, mažamečiai vaikai žaidė kambaryje, o G. su V. vaiku buvo kitame kambaryje. V. atėjusi užuodė tabako dūmus namuose ir savo seseriai pradėjo reikšti pretenzijas, kad jos vaikas yra tabako dūmais užterštuose namuose. Abi seserys susibarė, tačiau viena prieš kitą nesmurtavo. Tas barnis truko apie 1-2 minutes laiko. V. pasiėmė savo vaiką ir išėjo. Po kelių minučių laiko į namus įbėgo agresyviai nusiteikęs V. vyras A. K., kuris G. pradėjo reikšti pretenzijas, kad jo vaikas buvo tabako dūmais užterštuose namuose. G. su A. K. susibarė. Šis tuo metu virtuvėje, sugriebęs už plaukų, ėmė G. tąsyti, su kažkuria ranka sudavė du smūgius į veidą. G. nuo A. K. smūgių bandė gintis, mosuodama rankomis, abu besistumdydami išėjo į sodybos kiemą. Kas vyko kieme, ji nematė. G. į namus sugrįžo po kelių minučių laiko. Vėliau ši jai parodė prie kairės ausies kraujosruvą. Šis kūno sužalojimas G. atsirado dėl A. K. suduotų smūgių ranka. Asmeniškai jai nei A. K., nei jos duktė V. jokių pretenzijų nepareiškė, prieš ją nė vienas nesmurtavo, taip pat šie nesmurtavo ir prieš L. Č.. G. mobiliojo ryšio telefonu išsikvietė policijos pareigūnus, tačiau medikų pagalbos atsisakė. Po šio konflikto L. Č. išėjo į namus. Jos duktė V. K. su savo vyru A. K. gyvena atskirai nuo jos ir G. L.. ( b. l. 42-45)

Liudytojos V. K. parodymais, kad ji 2018-05-19 vakare buvo išėjusi į parduotuvę, savo sūnų buvo palikusi pas sesę G. L., nes jos vyro A. nebuvo namuose. Kai grįžo iš parduotuvės pas sesę G. į namus, ji išgirdo triukšmą, garsiai kalbančius G. ir A.. Ji nematė, kas tiksliai įvyko tarp G. ir A., nes nebuvo prie pat jų kambaryje. Vienu momentu ji matė, kad A. buvo suėmęs ranka G. kažkur kaklo-sprando srityje, G. muistėsi, draskėsi, tada A. vieną kartą ranka, ji nežino, ar kumščiu ar delnu, sudavė G. į galvą. Ji net nežino, ar A. G. pataikė. Po to G. šaukdama pasakė, kad iškvies policiją, telefonu paskambino ir iškvietė policiją. Ji su A. nelaukė policijos, išėjo į namus. Policija buvo atvykusi į jų namus, A. pareigūnams paaiškino, kas ir kaip įvyko. ( b. l. 48-49)

2018-05-19 21:20:49 val. pranešimo garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus. ( b. l. 52-56)

Įtariamojo A. K. parodymais, kad jis prisipažįsta, jog sudavė žmonos V. seseriai G. L., nes buvo labai supykęs. Jis su žmona V. augina 8 mėnesių kūdikį. 2015-05-19 apie 21 val. jis grįžo į namus, jo žmona V. pasakė, kad jų vaikas yra pas jos seserį G. L.. Jis nuėjo pas G. pasiimti vaiko, nuėjęs pamatė, kad G., laikydama ant rankų jo sūnų, kambaryje rūko. Tame pačiame kambaryje buvo G. ir jo žmonos V. motina V. Ž. ir dar viena moteris, visos trys rūkė. Jis pradėjo priekaištauti G., kad ši taip daro, kad nuodija dūmais jo sūnų. G. jam atsikirto, atsikalbinėjo, įžeidinėjo. Tada jis, kadangi buvo labai supykęs, sugriebė G. už sprando, gal kiek peštelėjo ir plaukus, ir du kartus delnu sudavė jai į galvą, gal pataikė ir į ausį. Kraujas G. iš niekur nebėgo. G. pradėjo aiškinti, kad iškvies policiją. Jis paėmė G. telefoną, bet po kelių minučių atidavė, tada pasiėmė savo sūnų ir išėjo į namus. Jis buvo namuose, kai atvažiavo policijos pareigūnai, paaiškino pareigūnams, kodėl kilo ginčas. Jo blaivumą pareigūnai patikrino alkotesteriu, buvo nustatytas 0,38 promilės girtumas. Jis gailisi dėl to, ką padarė. Po įvykio jis kalbėjo su G., ši ant jo nepyksta. ( b. l. 77-78)

Įtariamojo A. K. papildomais parodymais, kad jis kaltę pripažįsta, gailisi dėl to, ką padarė. Jis su žmonos sese G. L. jau susitaikė, ši jam pretenzijų neturi. Jis sutinka, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka, kad jam būtų paskirti viešieji darbai. Darbus galėtų atlikti savaitgaliais arba po darbo. ( b. l. 83-84).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

kaltinamojo A. K. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, t.y. jis mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį ar trumpam susargdino. Kaltinamasis tyčia sugriebė rankomis už plaukų nukentėjusiajai ir sudavė su smūgius ranka jai į galvą, tokiais veiksmais padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Nusikalstama veika baigta.

2018-07-25 įtariamajam A. K. buvo pranešta apie prokuroro ketinimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir laisvės apribojimo bausmės 1 metams ir 6 mėnesiams. Pritaikius BK 64¹ straipsnį bausmę mažinti 1/3 dalimi ir galutinę bausmę skirti – laisvės apribojimą 1 metams, įpareigojant dirbti. Įtariamasis A. K. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tačiau nesutiko su bausmės rūšimi (b. l. 87).

2018-08-01 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros pranešimu nukentėjusioji G. L. informuota apie sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 88).

Teismas, vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, nustatė, kad įrodymų visuma pakankama kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. K. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodo ne tik kaltinamojo prisipažinimas, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai: bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus garso įrašas, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys, nukentėjusiosios apklausos protokoluose užfiksuoti duomenys, specialisto išvada bei kita bylos medžiaga.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamasis A. K. padarė nesunkų nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Jo asmenybę apibūdina tai, kad jis dirba, teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 61-63), administracine tvarka baustas: 2018-03-29 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalį (b. l. 60), nėra duomenų, kad būtų įrašytas į psichiatrinio gydymo ar priklausomybės ligų įskaitą.

BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

A. K. praeityje teistas, neišnykęs teistumas pagal BK 151¹ str. Todėl skiriant laisvės apribojimo bausmę taikytinos priemonės bausmės paskirties užtikrinimui. Nuo A. K. nusikalstamų veiksmų nukenčia kiti asmenys, todėl turi būti taikomos tokios priemonės, kurios užkardytų naujų nusikalstamų veikų darymą.

Teismas gali paskirti nuo 5 iki 125 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ( BK 71 str.). Remiantis tuo, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti bei baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 str.).

Esant kaltinamojo atsakomybę vienai lengvinančiai atsakomybę aplinkybei ir vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei, bausmės dydis parinktinas ne didesnis, kaip numatytos bausmės vidurkis.

Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė (tame tarpe ir įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą), kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone.

Teismas, paskirdamas bausmę, nėra saistomas prokuroro prašoma skirti bausme, jos rūšimi ar dydžiu. Bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, bet ir nubausti jį už padarytą nusikaltimą, atimti bei apriboti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, paveikti nusikaltimą padariusį asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnis).

BK 64¹ straipsnis numato, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Tokios sąlygos nustatytos ir taikytinos.

2018-06-20 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 79-80). Vadovaujantis BPK 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu, BPK 421 straipsnio 4 punktu ši kardomoji priemonė, paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam išaiškintina teisė reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, kaip tai numato BPK 422 straipsnio 1, 2 dalys.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, BK 48 straipsnio 1, 2 dalimis, 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, 140 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo G. L.) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę vieneriems (1) metams, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis bei baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti, kad paskirta laisvės apribojimo bausmė aštuoniems (8) mėnesiams, paskiriant įpareigojimą ir baudžiamojo poveikio priemonę:

įpareigoti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Šį įpareigojimą vykdyti per visą paskirtos bausmės laiką – aštuonis (8) mėnesius;

paskirti aštuonių (8) MGL (400 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per šešis (6) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Jeigu kaltinamasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, baudžiamojo poveikio priemonės, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Išaiškinti A. K., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei A. K. šia teise nepasinaudos, teismo įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas baudžiamojo proceso kodekso ir bausmių vykdymo kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Išnagrinėjęs bylą teisme ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.