- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-11
- Bylos Nr.
- e2S-1066-173/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02617-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Leonas Jachimavičius
- Skolininkas
- A. M.
- Kreditorius
- UAB „Domėja“
Kauno apygardos teismo teisėjas Leonas Jachimavičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės A. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eL2-6612-285/2016 kreditoriaus UAB „Domėja“ pareiškimą skolininkei A. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kreditorė UAB „Domėja“ pateikė teismui pareiškimą skolininkei A. M., kurio prašė iš skolininkės priteisti 3200 Eur skolą, 5 procentų procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškimu taip pat prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones-skolininkės nekilnojamojo bei kilnojamojo turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių skolininkei ir esančių pas skolininką arba trečiuosius asmenis, areštą. Nurodė, kad reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolininkė nuo 2015-12-01 vengia atsiskaityti, nėra pateikusi jokios prievolės užtikrinimo priemonės, prašoma priteisti suma fiziniam asmeniui laikytina didele.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi kreditorės UAB „Domėja“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Kreditorės UAB „Domėja“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo skolininkės A. M. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkei priklausančias pinigines lėšas, esančias bankuose ir kitose kredito įstaigose, o taip pat pas skolininkę ar trečiuosius asmenis, už bendrą 3 200,00 Eur sumą. Nustatė visam areštuotam turtui disponavimo teisės apribojimą.
Teismas nustatė, kad pareikštas reikalavimas yra turtinio pobūdžio, skolos suma (3 200,00 Eur) yra didelė, skolininkė vengia atsiskaityti su kreditore, todėl kreditorė turi pagrindo prašyti areštuoti skolininkės turtą, kadangi nesiėmus priemonių kreditorės reikalavimams užtikrinti, skolininkė turimą turtą gali perleisti tretiesiems asmenims, dėl ko teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Nurodė, kad taikomų laikinųjų apsaugos priemonių suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Į ieškinio sumą neįeina bylinėjimosi išlaidos, todėl kreditorė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones 3 363,20 Eur sumai (3 200,00 Eur skolos, 18,00 Eur žyminio mokesčio ir 145,20 Eur teismo įsakymo parengimo išlaidų) sumai išeina už pareikštų reikalavimų ribų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Atskiruoju skundu skolininkė A. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016-02-17 nutartį, skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1) Kauno apylinkės teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialines ir procesines teisės normas, kurios reglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesivadovavo teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
2) Kreditorė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Pareiškime tik deklaratyviai kalbama apie tariamus pagrindus taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
3) Teismas nenurodė kuo grindžia savo teiginį, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja reali grėsmė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
4) Nepateikimai argumentai kodėl dėl laikinųjų apsaugos taikymo negali būti pranešta skolininkei.
5) Kreditoriaus pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo, nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai nepatvirtina skolininkės nesąžiningumo ir siekio išvengti teismo sprendimo vykdymo. Remiantis teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teismas galėjo nustatyti, jog nėra nagrinėjama bylą skolininkės atžvilgiu, tuo tarpu UAB „Domėja“ yra pareikštas ieškinys dėl 7 209,00 Eur priteisimo, pagal A. M. ir jos sutuoktinio ieškinį. Vien tai, kad skolininkas tariamai laiku neatsiskaito su kreditoriumi yra pagrindas kreiptis į teismą, o ne taikyti laikinąsias apsaugos priemones jo turtui ar piniginėms lėšoms.
6) Kreditorius nenurodė ir teismas nenustatė jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą tariamos skolininkės nesąžiningumą, ar kitų aplinkybių, įrodančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymo galimybė pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanoma. Reikalavimo sumos dydis savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7) Kreditorius, reikšdamas šį pareiškimą yra nesąžiningas, nes žino, kad A. M. ir jos vyrui priklauso nekilnojamas turtas, kurį 2015-03-20 iš UAB “Domėja” įsigijo už 77 618,00 EUR, tad jau lyginant šio valdomo turto vertę, aišku, kad šis reiškiamas reikalavimas nėra didelis, neminint kito asmeniui priklausančio turto, gaunamų pajamų, kurios akivaizdu buvo pakankamos įsigyti tokios vertės turtą.
8) Pareiškimas nepagrįstas. T.y. kreditorė pareiškime lakoniškai išreiškia reikalavimą priteisti sumą, tačiau nepateikia jokio faktinio pagrindo ir daugiau įrodymų nei tik patį vekselį.
9) Teismas be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tariamos skolininkės turtui iš anksto nepranešus. Jokių įrodymų, kad atsakovė bandytų perleisti jai priklausantį turtą nėra.
10) Tuo atveju, kai teismas kaip laikinąją apsaugos priemonę taiko asmens turto areštą, nutartyje turi būti aiškiai nurodyta, kokiam turtui.
11) VĮ “Registrų centras” nekilnojamojo turto registre yra informacijos apie skolininkei priklausantį nekilnojamąjį turtą, kurį tariama skolininkė su vyru įsigijo iš šioje byloje kreditorės UAB “Domėja”, kurio įsigijimo dokumentai pridedami prie šio procesinio dokumento.
12) Nurodo, kad kreditoriui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Kreditorius nutylėjo žinomus faktus apie skolininkės turimą turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius UAB „Domėja“ prašo atskirąjį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2016-02-17 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad prie pareiškimo dėl teismo įsakymo įrodymai nepridedami. Atskirajame skunde skolininkė neneigia skolos buvimo fakto. Būtent skolininkė turėjo pateikti jos gerą turtinę padėtį pagrindžiančius įrodymus. Atskirajame skunde nenurodoma, kad skolininkės nurodytam iš UAB „Domėja“ pirktam turtui yra taikoma hipoteka. Tai, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikumo išspręstas nepranešus priešingai šaliai, nepažeidžia įstatymų reikalavimų. Skolininkė nepateikė įrodymų, jog kreditorius piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria tenkintas prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.
Vadovaudamasis CPK 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagrindinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas, užtikrinti ieškinį, būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. T.y. taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra vertinamas ne ieškinio reikalavimų pagrįstumas, o kitos aplinkybės, kaip antai grėsmė, kad galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas arba iki bylos išnagrinėjimo bus padaryta žala įstatymo saugomiems asmenų interesams. Taikant laikinąsias apsaugos priemones reikia remtis ekonomiškumo, proporcingumo bei bendraisiais teisės principais. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.
Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindė didele reikalaujama priteisti suma. Pažymėtina, kad kai sprendžiamas turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu. Tačiau tai yra nuginčijama prezumpcija, kurią atsakovas gali motyvuotai paneigti, pateikęs teismui duomenis apie savo turtinę padėtį. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui, ar ne. T.y. teismas turi kiekvienu konkrečiu atveju vertinti faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes. Teismas neturi pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kai paneigiama objektyvi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Atsižvelgiant į tai, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, skolininkė, siekdama įrodyti, kad kreditoriaus pareikštas reikalavimas nėra dėl didelės pinigų sumos priteisimo ir nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui jos gerą turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus. Atskirajame skunde skolininkė nurodė, kad iš kreditoriaus UAB „Domėja“ įsigijo nekilnojamąjį turtą, kreditoriui tai buvo žinoma, tačiau jis šią aplinkybę nutylėjo. Teismui pateikta 2015-03-20 nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Kitų įrodymų, pagrindžiančių skolininkės turtinę padėtį nepateikta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti įrodymai nesudaro pagrindo daryti išvadą dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nebuvimo. Iš pateiktos sutarties matyti, kad pirkėjai sutartimi įsipareigojo turtą įkeisti. Kaip jau nurodyta kiti įrodymai apie skolininkės turimas lėšas, nekilnojamąjį turtą, nepateikti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad šių įrodymų nepakanka norint nustatyti tikrąją apeliantės finansinę padėtį bei įvertinti tikruosius pajėgumus įvykdyti galimai palankų kreditoriui teismo sprendimą. Todėl atskirojo skundo argumentai, kuriais įrodinėjama, kad ieškinio suma nėra laikytina didele, atmestini kaip nepakankamai įrodyti ir apskritai paneigiantys galimybę skolininkės atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti.
CPK 147 str. 1 d. nustatyta, kad kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. T.y. dėl būtinumo pranešti apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą, teismas sprendžia savo nuožiūra, Teismas, nepranešęs skolininkei apie prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepažeidė procesinių teisės normų. Todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad teismas be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones tariamos skolininkės turtui iš anksto nepranešus. Be to, apeliantė, visus savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis argumentus, išdėstė atskirajame skunde.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju kreditorius, pateikdamas pareiškimą dėl teismo įsakymo, pateikė prašymą ir dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Byloje nustatyta, kad skolininkė nepateikė įrodymų, paneigiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad kreditorius, pateikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis.
Kiti atskirojo skundo argumentai neįtakoja skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis pagrįsta ir teisėta. Naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistą.