- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2S-70-278/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Valiulienė (pran.), Ramunė Čeknienė, Birutė Jonaitienė
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-70-278/2010
35.1;32.5.4;63.2; 121.14;
122.2; 122.3; 122.4.
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. sausio 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Saginda“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009 m. spalio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus akcinės bendrovės (toliau AB) „Swedbank“ prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius AB „Swedbank“ kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo ir nurodė, kad pagal 2006-04-12 Kredito sutartį Nr. 06-024123-IN su pakeitimais ir papildymais (toliau – Sutartis) suteikė UAB „Saginda“ 504 936,12 EUR kreditą. Nurodė, kad UAB „Saginda“ tinkamai bei nustatytais terminais prievolės pagal Kredito sutartį nevykdė, todėl 2009-09-18 sutartis buvo nutraukta. Prašė teismą areštuoti UAB „Saginda“ nuosavybės teise priklausantį ir kreditoriui įkeistą turtą, išieškoti iš UAB „Saginda“ kreditoriaus naudai 431 790,30 Eur skolą, 6 mėnesių eurų LIBOR + 1,2 procentų banko skolinimosi rizikos ir pelno maržos sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo, 6 procentų dydžio įstatymines palūkanas už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 132 Lt žyminio mokesčio bei kitas, su hipotekos vykdymu susijusias išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėja 2009 m. spalio 23 d. nutartimi areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - gamybinį pastatą (unikalus numeris 4400-0816-3542), esantį Tiekimo g. 4, Panevėžio m. Panevėžio m., nuosavybės teise priklausantį UAB „Saginda“, uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti. Išaiškino daikto savininkui UAB „Saginda“, kad areštavus įkeistą nekilnojamąjį daiktą, jis netenka teisės perleisti nekilnojamąjį daiktą kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teisę į nekilnojamąjį daiktą arba mažinti jo vertę. Įspėjo skolininką ir daikto savininką UAB „Saginda“, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Saginda“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus teisėjos 2009 m. spalio 23 nutartį ir atmesti kreditoriaus AB „Swedbank“ pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nurodo, kad kreditorius prašė teismą pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko prieš įsipareigojimo įvykdymo terminą, todėl hipotekos teismo nutartis prieštarauja CK 4.192 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad priverstinis išieškojimas galimas jei per hipotekos lakšte nustatytą terminą skolininkas savo įsipareigojimų neįvykdo. Teigia, kad UAB „Saginda“ įsipareigojimų įvykdymo terminas nėra suėjęs. Nurodo, kad pagal Kredito sutarties Nr. 06-024123-IN 11.2.1 punktą bankas turi teisę, prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją, reikalauti, kad kredito gavėjas prieš terminą grąžintų bankui dalį negrąžinto kredito, arba vienašališkai nutraukti Sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų Bankui visą negrąžintą kreditą jeigu kredito gavėjas padaro bent vieną iš esminių Sutarties pažeidimų. Skolininkas mano, kad 2009-08-31 pranešimu Nr. SR-33453 kreditorius neturėjo teisės realizuoti dviejų teisių, kurios abi kartu pagal Kredito sutarties 11.2.1 punktą negali būti realizuojamos, tai yra ir įspėti apie reikalavimą sumokėti kreditą, nenutraukiant sutarties, ir įspėti apie vienašalį sutarties nutraukimą, esant atitinkamoms sąlygoms. Mano, kad 2009-08-31 pranešimu kreditorius realizavo savo teisę, numatytą 11.2.1 punkto pirmoje dalyje, tai yra pareikalavo sumokėti nurodytą paskolos sumą. Kitos teisės - teisės nutraukti sutartį vienašališkai - kreditorius nerealizavo, nes pranešimo, jog sutartis bus nutraukta vienašališkai pagal sutarties sąlygas, jis negavo. Nurodo, kad reaguodama į 2009-08-31 banko siųstą įspėjimą, UAB „Saginda“ prašė nenutraukti sutarties bei tęsti sutartinius santykius ir siūlė restruktūrizuoti skolą. Šis pranešimas bankui buvo nusiųstas 2009-09-18, todėl vadovaujantis CK 6.218 straipsnio 2 dalimi, bankas prarado teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu ji per protingą terminą nepranešė kitai šaliai apie sutarties nutraukimą po to, kai ji sužinojo ar turėjo sužinoti apie pasiūlymą įvykdyti sutartį, arba toks pasiūlymas neatitinka tinkamo sutarties įvykdymo. Tokio pranešimo UAB „Saginda“ nėra gavusi, o priešingai, pažeisdamas minėto straipsnio nuostatas, kreditorius AB „Swedbank“ 2009-09-24 raštu Nr. SR-37924 pranešė, kad nemato galimybių stabdyti skolų mokėjimą keletui metų ir restruktūrizuoti kredito gavėją ir, kad sutartį jau nutraukė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Civilinio kodekso (toliau CK) 4.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina hipotekos kreditoriaus teisę kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas yra vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, todėl teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t.y., taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo bei įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Minėto CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad jeigu skola per vieną mėnesį nuo įspėjimo skolininkui ir įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos negrąžinta, hipotekos kreditorius pakartotinai kreipiasi su pareiškimu į hipotekos skyrių dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti ir kartu pateikia hipotekos lakštą. Gavęs pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį už skolą įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių arba perduoti įkeistą daiktą kreditoriui administruoti <...>.
Byloje nustatyta, kad AB „Swedbank“ 2006-04-12 kredito sutartimi Nr. 06-024123-IN su pakeitimais ir papildymais suteikė UAB „Saginda“ 504 936,12 EUR kreditą, kurio grąžinimas užtikrintas hipoteka. Iš 2006-04-12 kredito sutarties Nr. 06-024123-IN 11.2.1. punkto matyti, kad šalys susitarė, jog bankas (kreditorius) turi teisę, prieš 10 kalendorinių dienų raštu įspėjęs kredito gavėją (skolininką) reikalauti, kad kredito gavėjas prieš terminą grąžintų bankui dalį negrąžinto kredito, arba vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grąžintų bankui visą negrąžintą kreditą, jeigu kredito gavėjas padaro bent vieną iš esminių sutarties pažeidimų. Šie pažeidimai yra nustatyti Sutarties 11.2.1.1. - 11.2.1.6 punktuose, tame tarpe esminiu sutarties pažeidimu laikomi ir tie atvejai, kai kredito gavėjas ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų negrąžina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ar ilgiau kaip per 30 dienų nesumoka bankui priskaičiuotų palūkanų ir/ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų (2t., b.l. 58). Iš bylos dokumentų matyti, kad skolininkas savo įsipareigojimų kreditoriui savalaikiai nevykdė, todėl AB „Swedbank“ 2009-08-31 raštu Nr. SR-33453 pareikalavo iki 2009-09-18 įvykdyti įsipareigojimus. Šiuo pranešimu kreditorius nurodė, kad nesumokėjus paskolos, palūkanų ir kitų įmokų, 2006-04-12 kredito sutarties Nr. 06-024123-IN, 11.2.1.1. ir 11.2.1.2. p.p. pagrindu, bankas vienašališkai nutrauks sutartį ir kreipsis į teismą, prašydamas išieškoti visą kreditą, palūkanas ir delspinigius (2t., b.l. 72-73). Minėtas pranešimas skolininkui buvo įteiktas 2009-09-07, tačiau nustatytu terminu UAB „Saginda“ įsipareigojimų pagal kredito sutartį neįvykdė, todėl kreditorius 2009-09-18 turėjo teisę nutraukti sutartį prieš hipotekos lakšte nurodytą įsipareigojimų įvykdymo terminą ir kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš UAB „Saginda“ (2t., b.l. 50-51, 85-86). Skolininko teiginiai, kad įsipareigojimų vykdymo terminas nėra pasibaigęs ir todėl kreditorius negali pradėti priverstinio išieškojimo bei tai, kad kreditoriui sutartimi nesuteikta teisė reikalauti grąžinti kreditą ir įspėti, jog negrąžinus kredito, nutrauks sutartį, yra atmestini, nes 2006-04-12 kredito sutarties Nr. 06-024123-IN 11.2.1. punktu šalys susitarė dėl banko (kreditoriaus) veiksmų, skolininkui nevykdant įsipareigojimų, eiliškumo. Kaip nurodyta aukščiau kreditorius iki 2009-09-18 pareikalavo UAB „Saginta“ grąžinti skolą ir kitas įmokas bei įspėjo apie tolimesnius veiksmus neįvykdžius nurodyto reikalavimo. UAB „Saginda“ neneigia, jog nustatytu terminu paskolos, kitų įmokų negrąžino, todėl kreditorius įgijo teisę nutraukti kredito sutartį ir kreiptis į teismą, prašydamas pradėti priverstinio skolos išieškojimo procedūras. Apelianto teiginys, kad bendrovei atskirai turėjo būti pranešta apie sutarties nutraukimą atmestinas, nes 2009-08-31 raštu kreditorius nurodė kredito sutarties nutraukimo datą, neįvykdžius banko reikalavimo (2t., b.l.72-73, 85-86).
Nors skolininkas UAB „Saginda“ atskirajame skunde nurodo, kad reaguodamas į kreditoriaus 2009-08-31 įspėjimą, 2009-09-18 išsiųstu raštu prašė nenutraukti sutarties ir tęsti sutartinius santykius, restruktūrizuojant skolą ir pačią įmonę, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad minėtas UAB „Saginta“ raštas AB „Swebdank“ buvo įteiktas tik 2009-09-22, tai yra, bankui jau 2009-09-18 nutraukus 2006-04-12 kredito sutartį Nr. 06-024123-IN. Šią aplinkybę patvirtina ir 2009-09-24 kreditoriaus raštas Nr. SR-37924, kuriame kreditorius nurodo jog skolininkui nesumokėjus skolos iki 2009-09-18, kredito sutartis buvo nutraukta (2t., b.l. 99, 101).
Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą