- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-14
- Bylos Nr.
- A-502-2119-13
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00378-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė (pirm.), Romanas Klišauskas, Artūras Drigotas (pran.)
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Pareiškėjas
- V. S.
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“, uždarajai akcinei bendrovei „Lemminkainen Lietuva“
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Lemminkainen Lietuva“ dėl sprendimo panaikinimo ir turtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. S. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-751 „Dėl žalos atlyginimo“ ir priteisti iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 6 010 Lt turtinei žalai atlyginti.
Skunde (t. I b. l. 3-4, 109-110) pareiškėjas paaiškino, kad dėl Danės gatvėje, Klaipėdoje, esančio netvarkingo šulinio dangčio buvo padaryta žala jo automobiliui. Klaipėdos miesto savivaldybė, kaip Danės gatvės valdytoja, yra atsakinga už gatvės priežiūrą ir saugaus eismo ja užtikrinimą. Atsakovas 2012 m. liepos 25 d. sprendimu Nr. (31.1)-RS2-751 informavo pareiškėją, kad jis nepateikė žalos dydį pagrindžiančių dokumentų, todėl prašymas netenkinamas. Su tokia ginčijamo sprendimo argumentacija V. S. nesutiko, nes pateikė visus turimus dokumentus, pagrindžiančius žalos padarymo faktą bei žalos dydį. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK) nereglamentuoja kokiais įrodymais turi būti įrodinėjama žala ir nekelia specialių reikalavimų tam tikriems žalą pagrindžiantiems įrodymams. Tik vienas atsakovo prašymas buvo susijęs su papildomos informacijos pateikimu, t. y. vaizdinės medžiagos pateikimu, kurį pareiškėjas nedelsiant įvykdė. Atsakovas neginčija savo atsakomybės už padarytą žalą, tačiau atsisako ją atlyginti motyvuodamas abejonėmis dėl žalos dydžio. Pasak pareiškėjo, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 31 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 ir 31 punkte nustatytų prašymų nagrinėjimo terminų.
Šalies argumentai
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 74-75, 120-123) paaiškino, kad siekiant išsiaiškinti pareiškėjo 2012 m. sausio 3 d. prašyme nurodytas įvykio aplinkybes buvo kreiptasi į kompetentingas institucijas, vėliau prašymas persiųstas nagrinėti galimai už žalą atsakingai akcinei bendrovei (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“, todėl tik gavęs AB „Klaipėdos vanduo“ motyvuotą atsakymą, atsakovas įvertino visus gautus duomenis ir 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr. (31.1.)-RS2-751 informavo pareiškėją apie sprendimą netenkinti jo prašymo. Toks sprendimas buvo priimtas tinkamai išanalizavus visas prašyme nurodytas aplinkybes, motyvai pareiškėjui išdėstyti aiškiai ir tinkamai, nurodyta apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo šio rašto (sprendimo) naikinti. Pažymi, kad pareiškėjas neįrodė CK 6.266 straipsnyje įtvirtinto atvejo deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, todėl atsakovui iškilus pagrįstų abejonių dėl patirtos žalos dydžio ir priežastinio ryšio tarp įvykio ir nurodytos žalos, buvo priimtas ginčijamas sprendimas. Nėra jokio pagrindo teigti, kad savivaldybės administracija netinkamai vykdo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) nustatytas pareigas. 2010 m. buvo atliktas kelio, kuriame pareiškėjas patyrė žalą, remontas. Kelio remonto darbai buvo priimti ir negauta dėl jų nusiskundimų, rangovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lemminkainen Lietuva“ informavo savivaldybės administraciją, kad pravažiuojantis automobilis šulinio dangčio pakelti negalėjo, UAB „Klaipėdos vanduo“ kartą per ketvirtį atlieka lietaus šulinių apžiūrą, savivaldybės administracijoje jokių pranešimų apie netinkamą kelio ar jame esančių šulinių būklę negauta, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Klaipėdos vanduo“ prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. I, b. l. 59-60) nurodė, kad eismo įvykis, kurio metu apgadintas pareiškėjo automobilis, įvyko dėl lietaus nuotekų šulinio dangčio. Lietaus nuotekų tinklai Klaipėdos mieste priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. AB „Klaipėdos vanduo“ užtikrina nuolatinį vandens nuleidimo sistemų ir įrenginių darbą, atlieka jų priežiūrą 2003 m. gruodžio 29 d. lietaus nuotekų tinklo eksploatavimo sutartyje Nr. 16-1122 nustatyta tvarka. Tačiau už lietaus nuotekų tinklų remontą ir rekonstravimą atsako užsakovas, t. y. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. AB „Klaipėdos vanduo“ pažymėjo, kad Danės gatvės atkarpoje, kurioje buvo apgadintas pareiškėjo automobilis, buvo atlikti ištisinės asfaltbetonio dangos remonto darbai bei šulinių liukų gatvėje paaukštinimo ir pakeitimo darbai, kuriuos vykdė rangovas UAB „Lemminkainen Lietuva“. Atsakovas nesikreipė į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl techninių sąlygų ar reikalavimų šiems remonto darbams gavimo. Kadangi darbai buvo vykdomi gatvės dalyje, kurioje yra AB „Klaipėdos vanduo“ priklausantys bei eksploatuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, vadovaujantis minėta sutartimi turėjo būti gauta eksploatuotojo pažyma, kad šie tinklai ir šuliniai nepažeisti ir tinkami tolimesniam naudojimui, tačiau tai nebuvo atlikta. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra lietaus nuotekų tinklų valdytoja, kuriai taikytina statinio savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė atlyginti žalą, padarytą dėl atitinkamų lietaus nuotekų tinklų trūkumų. Iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. AB „Klaipėdos vanduo“ dispečerinėje nebuvo užfiksuota jokių pranešimų apie netvarkingus šulinius ar apie bildančius ar judančius jų dangčius Danės gatvės atkarpoje, kurioje įvyko eismo įvykis. 2011 m. rugpjūčio 10 d. suremontuoto statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktas Nr. SIA-3 patvirtina, kad Danės gatvės remonto darbai buvo pripažinti tinkamais naudoti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lemminkainen Lietuva“ atsiliepime (I t., b. l. 138) nurodė, kad 2010 m. spalio mėnesį perdavė atsakovui darbus, atliktus pagal 2010 m. liepos 20 d. pasirašytą sutartį Nr. J12-132, iš kurių paminėtini Danės g. šulinių liukų ir lietaus surinkimo grotelių paaukštinimo g/b žiedais ir pakeitimo į „plaukiojančio“ tipo šulinių liukus. Bendrovės teigimu, be specialių įrankių atkelti šulinių dangčių neįmanoma, o tuo labiau jie negali patys „pakilti“ pravažiavus automobiliui. Jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ar dėl įrenginių kokybės pareikšta nebuvo.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 24 d. sprendimu tenkino pareiškėjo V. S. skundą – panaikino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 25 d. sprendimą Nr. (31.1)-RS2-751 ir priteisė pareiškėjui iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 6 010 Lt turtinei žalai atlyginti bei 100 Lt žyminį mokestį (t. II, b. l. 9-16).
Teismas nustatė, kad 2011 m. rugpjūčio 22 d. apie 20.00 val. Klaipėdos mieste, Danės gatvėje ties namu Nr. 41, pareiškėjas, vairuodamas automobilį Mercedes Benz, kelio ruože, kuris nepažymėtas greitį ribojančiu kelio ženklu, užvažiavo ant metalinio šulinio dangčio, kuris buvo pakeltas priekyje važiavusio automobilio. Šio eismo įvykio metu apgadinta minėta transporto priemonė, įvykis užregistruotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biure. Išanalizavęs Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 7 dalies 1–3 punkto, 15 straipsnio, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkto, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 2, 6, 12.1 punkto nuostatas, teismas padarė išvadą, kad Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus. Iš. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ir AB „Klaipėdos vanduo“ 2003 m. gruodžio 29 d sudarytos lietaus nuotekų tinklų eksploatacijos sutarties Nr. 16-1122 matyti, kad Danės gatvėje yra AB „Klaipėdos vanduo“ priklausantys bei eksploatuojami vandentiekio ir nuotekų tinklai. Pagal minėtos sutarties 5.8 punktą, vykdytojas (AB „Klaipėdos vanduo“) išduoda technines sąlygas lietaus nuotekų tinklų remontui, rekonstrukcijai ar naujų statybai. Pagal sutarties 5.10 punktą vykdytojas privalo vykdyti užsakovo (šiuo atveju atsakovo) statomų tinklų statybos techninę priežiūrą, dalyvauti komisijose priimant tinklus eksploatacijai. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas kreipėsi į AB „Klaipėdos vanduo“ dėl techninių sąlygų išdavimo Danės g. atkarpoje (nuo Tiltų g. iki gyvenamojo namo Nr. 27 ir nuo gyvenamojo namo Nr. 33 iki pastato Nr. 45) šulinių liukų ir lietaus surinkimo grotelių paaukštinimo g/b žiedais ir pakeitimo į „plaukiojančio“ tipo šulinių liukus. AB „Klaipėdos vanduo“ kaip Danės gatvėje esančių vandentiekio ir nuotekų tinklų prižiūrėtojas, nebuvo įtraukta į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. vasario 3 d. sudarytą komisiją dėl suremontuoto statinio pripažinimo tinkamu naudoti. Tai reiškia, jog Klaipėdos miesto savivaldybė po Danės gatvės atkarpos (nuo Tiltų g. iki gyvenamojo namo Nr. 27 ir nuo gyvenamojo namo Nr. 33 iki pastato Nr. 45) ištisinės asfaltbetonio dangos remonto darbų neįsitikino, kad suremontuotas objektas atitinka jam keliamus reikalavimus, t. y. neužtikrino tinkamo savo pareigų, susijusių su vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, vykdymo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu atsisakyta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, konstatuojant, jog automobilio Mercedes Benz vairuotojas V. S., vairuodamas automobilį saugiu, leistinu greičiu neturėjo techninės galimybės išvengti tiesioginio smūgio su kelio važiuojamąja dalimi, kur priežastiniame ryšyje buvo kelio važiuojamojoje dalyje staiga atsiradusi kliūtis. V. S. paaiškinimas bei patrulio tarnybinis pranešimas patvirtina, jog pareiškėjui važiuojant gatve saugiu greičiu, atsitrenkė į priekyje važiuojančio automobilio pakeltą gatvės lietaus nuotekų šulinio metalinį dangtį, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atvykę policijos pareigūnai eismo įvykio vietoje apžiūrėjo sugadintą transporto priemonę ir eismo įvykio schemoje užfiksavo su įvykiu susijusias aplinkybes bei nurodė išorinius sugadinimo požymius – sugadintas priekinis bamperis. Pareiškėjas iškart po eismo įvykio rašytame paaiškinime nurodė, jog sugadintas variklio skyrius ir važiuoklė. Taigi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina įvykio faktą. Pareiškėjas patirtą turtinę žalą įvertino 6 010 Lt bei pateikė V. J., dirbančio pagal verslo liudijimą, 2011 m. rugsėjo 19 d. išduotą sąskaitą Nr. 206 bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą, kurie patvirtina per 2011 m. rugpjūčio 22 d. eismo įvykį apgadinto automobilio remonto išlaidas. Iš nuotraukų, darytų eismo įvykio vietoje, kopijų matyti, jog po eismo įvykio prie pakelto šulinio dangčio išsiliejo šio automobilio tepalai, kas patvirtina pareiškėjo nurodytą aplinkybę, jog eismo įvykio metu buvo padaryti ir kiti automobilio apgadinimai, kurie vizualiai iš karto nesimatė. Atsakovas, nesutindamas su žalos dydžiu, nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių nurodytas remonto išlaidas ir (ar) patvirtinančių mažesnę remonto kainą ar objektyvių duomenų, jog buvo kompensuotos didesnės išlaidos, nei tos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Atsižvelgiant į tai teismui nekilo abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir patirtos žalos yra priežastinis ryšys.
III.
Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
Apeliacinis skundas (t. II, b. l. 21-24) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad transporto priemonė priklauso jo tėvui, tačiau nepateikė jokių įrodymų apie transporto priemonės nuosavybės teisę. Materialiniai teisiniai santykiai, susiklostę tarp transporto priemonės valdytojo ir transporto priemonės savininko, nesuteikia pagrindo reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens.Klaipėdos miesto savivaldybės administracija tinkamai vykdė teisės aktuose nustatytas pareigas kelių priežiūros srityje. Kelias, kuriame įvyko eismo įvykis, buvo suremontuotas, lietaus nuotekų tinklų priežiūrą sutartiniais pagrindais vykdo AB „Klaipėdos vanduo“, iki įvykio nebuvo gauta jokių panešimų apie netinkamą kelio ar jame esančio šulinio dangčio būklę, todėl į visas šias aplinkybes privalo būti atsižvelgta sprendžiant klausimus dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ar atsakomybės dydžio.Žalos dydis nėra preziumuojamas, jį įrodyti privalo pareiškėjas. Atsakovas į eismo įvykį nėra kviečiamas, nustatant žalos dydį nedalyvauja, todėl iš esmės jis negali turėti jokių įrodymų, susijusių su transporto priemonės būkle ar patirtos žalos įvertinimu.Transporto priemonės vertinimas, siekiant nustatyti žalos dydį, atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija.Tiek atsiliepime, tiek teismo posėdyje atsakovas iškėlė abejones dėl pareiškėjo galimo siekio praturtėti, nes kai kurios pakeistos transporto priemonės dalys ir atlikti remonto darbai negali būti eismo įvykio pasekmė. Didelė dalis pakeistų dalių ir atliktų darbų yra variklio remonto darbai, kurie priežastiniu ryšiu nesusiję su įvykiu ir, labiausiai tikėtina, kad galėjo būti netinkamo eksploatavimo po įvykio pasekmė (pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kaip jis transporto priemonę nugabeno į remonto vietą Vilniuje). Sąskaitoje nurodyti duomenys yra nekonkretūs, nurodytos dalys neatitinka policijos pažymoje nurodytų duomenų ir įvykio nuotraukų (pvz., priešrūkinis žibintas), į sąskaitą įtrauktos dalys, kurios yra apsaugotos kitų transporto priemonės detalių. Transporto priemonės dalių kaina paskaičiuota neatsižvelgiant į dalių nusidėvėjimą.Siekiant nustatyti žalos dydį, būtina įvertinti ir nukentėjusio asmens veiksmus, kad žalos būtų išvengta, bei kitas atsakovo atsakomybę mažinančias ar naikinančias aplinkybes. Transporto priemonė laikoma didesnio pavojaus šaltiniu, todėl transporto priemonės valdytojui keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Kadangi byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas rūpestingai ir atidžiai, negalėjo išvengti kliūties ar laikydamasis Kelių eismo taisyklių reikalavimų bent jau sumažinti nuostolių, yra pagrindas pareiškėjo reikalavimus sumažinti ar atmesti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Atsiliepimas
Atsiliepime (t. II, b. l. 28-31) pažymi, kad ginčo automobilis jau yra parduotas, todėl pateikti šios transporto priemonės registracijos dokumentą neįmanoma. Pažeisdamas eksploatacijos sutartį atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus jis privalėjo veikti, todėl nėra pagrindo netaikyti CK 6.271 straipsnio nuostatų. Kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į apeliantą dėl žalos atlyginimo, pastarajam nekilo klausimų dėl žalos dydžio, priežastinio ryšio, kurie yra keliami dabar. Atsakovas neprašė pareiškėjo pateikti turto vertinimo ataskaitą ar kitą panašų dokumentą, siekdamas nustatyti, ar buvo padaryta žala ir jei buvo, tai kokio dydžio. Teismo posėdžio metu pareiškėjas išsamiai paaiškino susidūrimo su pakilusiu šulinio dangčiu mechanizmą ir kaip tai lėmė automobilio apgadinimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai.
Administracinis ginčas kilo dėl turtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų atlyginimo (ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Paprastai tokio pobūdžio bylose pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas pakanka nustatyti tris iš keturių bendrųjų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Iš eismo įvykio vietos schemos ir pareiškėjo paaiškinimo Klaipėdos VPK KP biurui (t. 1, b.l. 53,54) matyti, kad automobilis, dėl kurio sugadinimo prašoma atlyginti žalą, priklauso ne pareiškėjui, o kitam asmeniui. Nežiūrint to, kad byloje reikalavimas pareikštas teigiant, jog automobilį suremontavo pareiškėjas ir dėl to patyrė žalą, pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl šalies (pareiškėjo) tinkamumo ar suinteresuotų teismo sprendimu asmenų įtraukimo į bylą. Nesiaiškinta, ar pareiškėjas automobilį remontavo pats, ar automobilio savininko pavedimu, kieno lėšomis atliktas remontas, ar pareikštu reikalavimu žala būtų atlyginta pilnai (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neįtraukus į bylą apgadinto turto savininko ir išsprendus ginčą dėl žalos atlyginimo, yra pagrindo teigti, kad sprendimu pasisakyta dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių (ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Pagal ABTĮ 57 straipsnio 4 dalį paprastai aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai į juos, įrodinėja proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tačiau administracinėje teisenoje įrodinėjimo procese aktyvus vaidmuo numatytas ir bylą nagrinėjančiam teismui.
Pažymėtina, kad žalos dydžiui nustatyti į bylą pateikti tik sąskaitos Nr. 206 ir prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvito nuorašai (t. 1, b.l. 9-11). Tuo tarpu objektyvių duomenų apie automobilio apgadinimus autoįvykio metu nepateikta. Nagrinėjant bylą nebuvo aiškinamasi pateiktoje sąskaitoje nurodytų darbų atlikimo būtinumo ir tikslingumo, atitikimo realius automobilio apgadinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad eismo įvykio vietos schemoje nurodytas tik priekinio bamperio apgadinimas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikė įrodytais faktus, kuriems patvirtinti įrodymų nepakanka, nesiūlė šalims teikti papildomus įrodymus ar juos išreikalauti savo iniciatyva. Konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju žalos dydis nėra objektyviai nustatytas.
Dėl paminėto, iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla perduodama nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 24 d. sprendimą panaikinti.
Bylą perduoti tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.