Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos tarnybos atstovei I. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. R. ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, pareikštą atsakovams J. B. ir R. R., išvadą byloje teikiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko apsaugos skyriui Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2021 m. gegužės 5 d. teisme gautas ieškovės R. R. patikslintas ieškinys, pareikštas atsakovams R. R. ir J. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, kuriuo prašoma: 1) atnaujinti terminą ieškovei kreiptis į teismą su ieškiniu dėl tėvystės nuginčijimo; 2) nustatyti, kad atsakovas R. R. nėra A. R. tėvas, o A. R. nėra atsakovo R. R. dukra; 3) nustatyti, kad atsakovas R. R. nėra A. R. tėvas, o A. R. nėra atsakovo R. R. sūnus; 4) nustatyti, kad atsakovas J. B. yra A. R. tėvas, o A. R. yra J. B. dukra; 5) nustatyti, kad atsakovas J. B. yra A. R. tėvas, o A. R. yra J. B. sūnus; 6) pakeisti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015 m. spalio 6 d. padarytame gimimo įraše Nr. 345 esančius duomenis apie tėvą, nurodant, kad nepilnamečio vaiko A. R. tėvas yra J. B.; 7) pakeisti Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2017 m. vasario 3 d. padarytame gimimo įraše Nr. 35 esančius duomenis apie tėvą, nurodant, kad nepilnamečio vaiko A. R. tėvas yra J. B.; 8) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau – Skyrius) išvadoje raštu nurodyta, kad ieškovė R. R. augina tris nepilnamečius vaikus: A. R., gimusią 2015 m. spalio 3 d., A. R., gimusį 2017 m. vasario 2 d., ir R. R., gimusį 2004 m. kovo 7 d. Ieškovė gyvena kartu su sugyventiniu J. B., nuomojamame name, adresu (duomenys neskelbtini). Vyresniajam sūnui namuose skirtas atskiras kambarys, jaunesni vaikai kambariu dalinasi su motina R. R. ir J. B. Kambaryje yra dvi išskleidžiamos sofos, stalas, fotelis, spintelė, namuose sudarytos patenkinamos sąlygos vaikams augti. Apsilankymo šeimoje metu, namuose buvo J. B., kuris patvirtino, kad jis yra nepilnamečių vaikų biologinis tėvas. Ieškovės R. R. teigimu, J. B. nepilnamečius vaikus išlaiko, jais rūpinasi, taip pat padeda ieškovei išlaikyti ir vyresnį sūnų R. R.. Ieškovės teigimu, jos ir vaikų santykiai yra labai geri, ji vaikais rūpinasi. Ieškovė nurodė, kad jos sugyventinio J. B. santykiai su vaikais taip pat geri, jis jais rūpinasi, su vaikais eina pasivaikščioti bei į parduotuves apsipirkti. Skyriaus nuomone, ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo atitinka nepilnamečių vaikų teisėtus interesus (b. l. 6, 7).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kasacinis teismas konstatavo, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).

Ieškovė prašo atnaujinti terminą ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo, pateikimui. CK 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Bylos duomenimis ieškovė apie vaikų A. R. ir A. R. ginčijamus duomenis, t. y. tai, kad vaikų tėvas nėra atsakovas R. R., žinojo nuo jų gimimo, tačiau nesikreipė į teismą dėl dukros A. R. tėvystės nuginčijimo beveik 6 metus, dėl sūnaus A. R. – daugiau nei 4 metus. Nors bylos nagrinėjimo metu ir nebuvo nustatyta svarbių priežasčių, dėl kurių ieškovė praleido nustatytą 1 metų ieškinio senaties terminą, tačiau siekiant užtikrinti vaikų interesus, teisę žinoti tėvą, ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo padavimo terminas ieškovei atnaujintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė R. R. santuoką su atsakovu R. R. sudarė 1997 m. vasario 8 d., kuri 2020 m. kovo 2 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų sprendimu buvo nutraukta, teismui patvirtinus sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Santuokos metu, t. y. 2015 m. spalio 3 d. gimė A. R., o 2017 m. vasario 2 d. – A. R.. Iš 2015 m. spalio 6 d. išduoto gimimo įrašo matyti, kad A. R., gimusios 2015 m. spalio 3 d. (įrašas gimimo metrikų knygoje įrašytas 2015 m. spalio 6 d.; įrašo Nr. 345), tėvu nurodytas R. R.. Iš 2017 m. vasario 3 d. gimimo įrašo matyti, kad A. R., gimusio 2017 m. vasario 2 d. (įrašo Nr. 35), tėvu nurodytas R. R.. Ieškovės teigimu, nors santuoka teismo sprendimu buvo nutraukta tik 2020 m. kovo 2 d., tačiau su atsakovu R. R. kartu nebegyvena jau nuo 2014 m. gruodžio 23 d., kai ieškovė, išėjusi iš bendrų su atsakovu R. R. namų, pradėjo gyventi kartu su atsakovu J. B. išsinuomotame name, kuriame kartu su vaikais gyvena iki šiol. Būtent nuo 2014 m. gruodžio 23 d. ieškovė su atsakovu R. R. nutraukė bet kokius ryšius, pradėjo gyventi skyrium, neveda bendro ūkio, nebegyvena kartu bei artimai nebebendrauja. Be to, ieškovės teigimu, nuo 2014 m. gruodžio 23 d. lytinius santykius yra turėjusi tik su atsakovu J. B., todėl 2015 m. spalio 3 d. gimusios dukros A. R. bei 2017 m. vasario 2 d. gimusio sūnaus A. R. biologinis tėvas yra atsakovas J. B., o ne atsakovas R. R..

Atsižvelgiant į tai, kad nors santuoka tarp ieškovės ir atsakovo R. R. buvo nutraukta tik 2020 m. kovo 2 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-1450-633/2020, tačiau ieškovė jau nuo 2014 m. gruodžio 23 d. su atsakovu R. R. pradėjo gyventi atskirai, nuo to laiko ieškovė lytinius santykius yra turėjusi tik su atsakovu J. B., bei į tai, kad ieškovės vaikų tėvu gimimo liudijime buvo įrašytas ieškovės buvęs sutuoktinis, tai yra atsakovas R. R., nes jų santuoka dar nebuvo nutraukta ir į tai, kad atsakovas R. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad nėra A. R. ir A. R. tėvas ir į tai, kad atsakovas J. B. teismo posėdžio metu pripažino, jog yra A. R. ir A. R. tėvas ir nurodė, kad ekspertizė nėra reikalinga, todėl konstatuotina, jog įrodymų byloje pakanka, jie yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems, todėl giminystės ryšių paneigimo medicininė ekspertizė šioje byloje nereikalinga. A. R. nepareiškė prieštaravimų ieškovės ieškiniui ir jos nurodytų aplinkybių neginčijo, jo ir vaikų nesieja glaudus emocinis ryšys, jis išlaikymo vaikams neteikia, su vaikais nebendrauja, yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, ieškovė yra suinteresuota biologinio tėvo nustatymo klausimo išsprendimu, todėl ieškinys pripažintinas pagrįstas bei tenkintinas visiškai, pripažįstant, jog atsakovas R. R. negali būti A. R., gimusios 2015 m. spalio 3 d., bei A. R., gimusio 2017 m. vasario 2 d., tėvu.

Kadangi visos aplinkybės patvirtina, jog atsakovas R. R. nėra vaikų biologinis tėvas, todėl įrašas apie A. R. ir A. R. tėvą gimimo akto įrašuose neatitinka tikrovės ir yra naikintinas. Teismo vertinimu, toks ginčo išsprendimo būdas labiau atitiks vaikų interesus bei poreikius.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir šalių paaiškinimus teismo posėdyje, aplinkybę, kad atsakovas J. B. pripažįsta savo tėvystę nepilnamečiams vaikams, taip pat į tai, jog atsakovas R. R. neginčijo ieškinyje nurodytų aplinkybių, priešingai, sutinka, kad ieškinys būtų tenkintas, į vaikų interesą žinoti savo tikrąją kilmę, turėti abu tėvus, kurie įgyvendintų savo valdžią, gintų vaiko interesus, teiktų materialinį išlaikymą, teismas sprendžia, jog ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo tenkintinas, atsakovas J. B. pripažintinas biologiniu nepilnamečių vaikų – A. R., gimusios 2015 m. spalio 3 d., bei nepilnamečio A. R., gimusio 2017 m. vasario 2 d., tėvu, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis).

Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju R. R. tėvystės nuginčijimas ir J. B. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnamečių vaikų A. R. ir A. R. interesų, nes vaikai nelieka be tėvo. Vaikų ir atsakovo R. R. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su atsakovu J. B. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.

Teismo sprendimas per vieną darbo dieną po įsiteisėjimo išsiųstinas Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos CMS tėvystės išregistravimui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 399 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Byloje yra gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus (toliau – VGTP) 2021 m. lapkričio 16 d. sprendimas, kurio pagrindu ieškovei R. R. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 12–16, 23). Byloje taip pat yra VGTP 2021 m. gegužės 3 d. sprendimas, kurio pagrindu atsakovui R. R. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant atsakovą 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 28).

CPK 96 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, šioje byloje spręsdamas bylinėjimosi išlaidų valstybei atlyginimo klausimą, įvertina tai, kad visų proceso dalyvių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu buvo tinkamas – ginčo šalys savo procesinėmis teisėmis nepiktnaudžiavo, su ieškinio reikalavimais sutiko, dirbtinai bylinėjimosi išlaidų nedidino. Be to, atsakovas R. R. yra atleistas 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, o atsakovas J. B. teismo posėdžio metu nurodė, jog šiuo metu jo turtinė padėtis yra itin sunki – jokio turto neturi, nedirba, gauna 200 Eur nedarbingumo išmoką bei turi išlaikyti du nepilnamečius vaikus, todėl teismo prašo bylinėjimosi išlaidų nepriteisti. Esant nurodytoms aplinkybėms ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgiant į proceso dalyvių elgesį, iš atsakovo J. B. bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 96 straipsnis).

Įvertindamas tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 394–399 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo pateikimo terminą.

Pripažinti, kad atsakovas R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. R. nėra atsakovo R. R. duktė.

Pripažinti, kad atsakovas R. R. nėra A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. R. nėra atsakovo R. R. vaikas.

Nustatyti, kad atsakovas J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. R. tėvas, o A. R. yra atsakovo J. B. duktė.

Nustatyti, kad atsakovas J. B. yra A. R. tėvas, o A. R. yra atsakovo J. B. sūnus.

Įrašyti Vilkaviškio. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2015 m. spalio 6 d. padarytame A. R. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko tėvas yra atsakovas J. B.

Į. V. rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje 2017 m. vasario 2 d. padarytame A. R. gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, nurodant, kad vaiko tėvas yra atsakovas J. B.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimą vaikų gimimus įregistravusiam Vikaviškio rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.