- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-13
- Bylos Nr.
- 2-203-407/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00082-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Danutė Milašienė, Vigintas Višinskis
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Danguolės Martinavičienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto uždarosios akcinės bendrovės ,,SM Venture partners“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties, priimtos bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,JRP group“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 13 d. nutartimi iškelta atsakovo UAB ,,JRP group“ bankroto byla, o minėto teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsakovo bankroto byloje pareiškėjas UAB ,,SM Venture partners“ prašė patvirtinti 650 000 Lt finansinį reikalavimą, o pareiškėjas UAB ,,Nor trust“ 560 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Pareiškėjų reikalavimai kildinami iš atsakovo neįvykdytų preliminarių nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, kuriose numatytos baudos už šių sutarčių neįvykdymą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi atsisakė tvirtinti pareiškėjų UAB ,,SM Venture partners“ ir UAB ,,Nor trust“ finansinius reikalavimus.
Atsisakymą tvirtinti pareiškėjų finansinius reikalavimus teismas motyvavo tuo, jog pareiškėjai praleido ieškinio senaties terminą ir nepagrindė įrodymais galimų patirtų nuostolių dydžio.
Spręsdamas dėl pareiškėjo UAB „SM Venture partners“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, teismas nustatė, kad jo prašomą patvirtinti 650 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą sudaro bauda dėl atsakovo neįvykdytų finansinių įsipareigojimų ir nurodė, kad reikalavimams dėl netesybų taikomas sutrumpintas 6 mėn. ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Teismas nustatė, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo 2012 m. birželio 30 d. pranešimą apie Sutarties nutraukimą nuo 2012 m. liepos 1 d., 2012 m. liepos 30 d. pateikė pranešimą atsakovui prašydamas kuo skubiau pervesti Sutartyje numatytą 650 000 Lt baudą į jo sąskaitą, tačiau atsakovas šios sumos nepervedė. Pareiškėjo UAB „SM Venture partners“ prašymas patvirtinti jo 650 000 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto administratoriui pateiktas 2013 m. birželio mėn., t. y. praleidus 6 mėn. ieškinio senaties terminą, kas sudaro pagrindą atmesti reikalavimą. Be to, teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas netvirtintinas ne tik dėl ieškinio senaties termino praleidimo, bet ir todėl, kad teismas bankroto byloje turi pareigą ginti viešąjį interesą, o pareiškėjo prašomų patvirtinti netesybų dydis yra nepagrįstai didelis. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašomos patvirtinti netesybos, kurios sudaro 43 proc. nuo Sutartyje numatyto turto kainos dydžio (t. y. 650 000 Lt) yra neprotingai didelės, o pareiškėjas nepateikė duomenų, kad Sutartyje numatytos netesybos nėra per didelės, taip pat nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtų nuostolių dydį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu apeliantas UAB ,,SM Venture partners“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta tvirtinti apelianto UAB ,,SM Venture partners“ finansinį reikalavimą, ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti UAB ,,SM Venture partners“ 650 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą, nes apelianto reikalavimas yra sulygto dydžio kompensacija nuostoliams dėl Sutarties nutraukimo atlyginti, o ne netesybos. Sutartyje šalys numatė konkretų neįrodinėtinų nuostolių dydį, o vien ta aplinkybė, kad šalys sutartyje nuostolius įvardijo naudodami sąvoką ,,bauda“, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad šalys susitarė dėl netesybų. Be to, pats apygardos teismas 2014 m. kovo 25 d. nutartimi konstatavo, kad šalys susitarė dėl kompensacijos, kuriai netaikytini CK 1.125 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje yra aplinkybių, leidžiančių analizuoti šalių sudarytą susitarimą ir jį panaikinti. Sutarčių laisvės principas suteikia šalims teisę nustatyti savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, neprieštaraujančias įstatymui. Preliminarioji sutartis buvo sudaryta dar iki bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir atsakovas savo rizika prisiėmė sutartyje numatytas teises ir pareigas. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės padeda atsakovui išvengti prievolių vykdymo, tokiais veiksmais pažeisdamas teisingumo ir protingumo principus. Nors bankroto byloje egzistuoja viešas interesas, tačiau šiuo atveju turi būti įvertinta aplinkybė, kad BAB bankas Snoras apelianto reikalavimą pradėjo ginčyti tik po to, kai atsakovo kreditorių susirinkimuose buvo priimti nutarimai ne pagal BAB bankas Snoras pasiūlymus.
3. Teismas nepagrįstai apelianto reikalauja įrodyti patirtų nuostolių dydį, nes šalys Sutartimi susitarė, kad 650 000 Lt suma yra minimalūs nuostoliai, kurie yra neįrodinėtini. Tai, kad teisės aktai suteikia teismui diskrecijos teisę mažinti nuostolių dydį, nereiškia, kad teismas apskritai turi teisę paneigti kreditoriaus reikalavimo teisę.
Atsiliepimas
Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė UAB ,,Lenovas“, nurodydamas, kad 2014 m. gegužės 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė iš UAB ,,Nor trust“ 560 000 Lt dydžio reikalavimo teisę į atsakovą BUAB ,,JPR group“. Atsiliepime UAB ,,Lenovas“ prašo pakeisti jį UAB ,,Nor trust“ teisių perėmėju ir apelianto UAB ,,SM Venture partners“ atskirąjį skundą tenkinti – panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti finansinius reikalavimus atsakovo BUAB ,,JPR group“ bankroto byloje. Atsiliepimas grindžiamas atskirajame skunde nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjų UAB ,,SM Venture partners“ ir UAB ,,Nor trust“ finansinius reikalavimus. Atskirąjį skundą dėl šios nutarties pateikė pareiškėjas UAB ,,SM Venture partners“, nesutikdamas su nutarties dalimi, kuria atsisakyta patvirtinti jo finansinį reikalavimą. Kaip matyti iš pareiškėjo UAB ,,Lenovas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą, pareiškėjas iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria atsisakyta tvirtinti UAB ,,Nor trust“ 560 000 Lt finansinį reikalavimą atsakovo bankroto byloje. Kolegija pažymi, kad nesant atskirai paduoto atskirojo skundo dėl šios teismo nutarties dalies, atsiliepime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vertinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo UAB ,,Nor trust“ finansinį reikalavimą. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas aiškiai apibrėžia CPK 320 straipsnis ir jame nėra numatyta galimybė atlikti apeliaciniu (atskiruoju) skundu neapskustų teismų sprendimų (nutarčių) ar jų dalių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolę (CPK 302 str.). Todėl apeliacijos objektą šioje byloje sudaro apelianto UAB ,,SM Venture partners“ atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
Apeliantas įrodinėja, kad jo prašyta patvirtinti 650 000 Lt finansinio reikalavimo suma nėra netesybos, todėl pirmosios instancijos teismas šiam reikalavimui nepagrįstai taikė sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka.
Minėta, kad apeliantas prašymą patvirtinti 650 000 Lt dydžio finansinį reikalavimą kildina iš tarp šalių 2012 m. gegužės 3 d. sudarytos preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties 3.2 punkto, kuriame numatyta, kad jei viena iš šalių nutraukia sutartį arba vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, kitai šaliai pareikalavus, ji turi sumokėti vienkartinę 43 proc. nuo sutartyje numatytos turto kainos dydžio baudą – 650 000 Lt.
Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.). Apelianto nurodytas argumentas, kad Sutarties 3.2 punktu šalys susitarė ne dėl netesybų, o dėl nuostolių, kurių nereikia įrodinėti, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo sutartyje numatytos baudos traktuoti kaip netesybų, yra nepagrįsta, nes vienas iš šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslų ir yra kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius arba ikisutartinius įsipareigojimus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2007).
Tai, kad Sutartyje numatyta bauda laikytina netesybomis konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas šioje civilinėje byloje, 2014 m. liepos 21 d. nutartimi panaikindamas Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį, kuria buvo patvirtintas apelianto finansinis reikalavimas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo teigti, jog Sutartyje numatyta bauda nėra netesybos (b. l. 130-138).
Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas apelianto reikalavimui nepagrįstai taikė sutrumpintą 6 mėn. ieškinio senaties terminą yra neteisingas. Teismo nustatytos aplinkybės, kad 6 mėn. terminas yra praleistas, apeliantas neginčijo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas, esant kreditoriaus BAB banko Snoras prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, pagrįstai jį taikė (CK 1.126 str. 2 d., 1.125 str. 5 d. 1 p.). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 str. 1 d.).
Be to, minėta, kad pirmosios instancijos teismas netvirtino pareiškėjo finansinio reikalavimo ne tik dėl to, kad jis pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, bet ir dėl to, kad jis nepagrįstas.
Kolegija nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad teismas, vertindamas šalių sutartų netesybų dydį, pažeidė šalių sutarties laisvės principą. Teismo diskrecija mažinti netesybas įtvirtinta CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir CK 6.258 straipsnio 3 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005). Kasacinis teismas taip pat yra konstatavęs, kad nors šalių sutartimi sulygtos netesybos ir yra laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo arba netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, tačiau tais atvejais, kai yra pareiškiamas reikalavimas mažinti netesybas ar kyla netesybų mažinimo teismo iniciatyva klausimas, kreditorius turi pagrįsti netesybas įrodinėdamas realiai patirtus nuostolius, kas yra žemiausioji netesybų mažinimo riba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 . rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2013).
Apeliantas nepateikė jokių duomenų, kad atsakovui nesudarius pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties, apeliantas būtų patyręs realių piniginių nuostolių, taip pat nepateikė jokių duomenų apie negautas pajamas, nutrūkusius verslo sandorius dėl neįvykdyto sandorio, ar kitus nuostolius. Apeliantui neįrodinėjant patirtų nuostolių preliminaraus dydžio ir net minimaliai nepagrindžiant tikėtinų nuostolių dėl atsakovo prievolės sudaryti pagrindinę sutartį pažeidimo atsiradimo, o byloje nesant jokių įrodymų, jog šios prievolės neįvykdymas būtų sąlygojęs nuostolių apeliantui atsiradimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju Sutartyje nustatyto netesybų dydžio nėra pagrindo pripažinti minimaliais apelianto nuostoliais ir pareiškėjo finansinio reikalavimo netvirtino.
Dėl nurodytų aplinkybių atskirojo skundo argumentais pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties nėra.
Dėl pareiškėjo UAB ,,Nor trust“ procesinių teisių perėmėjo
Atsiliepimą į atskirąjį skundą pateikė UAB ,,Lenovas“, nurodydamas, kad jis perėmė UAB ,,Nor trust“ 560 000 Lt reikalavimo teisę į atsakovą BUAB ,,JRP group“ pagal 2014 m. gegužės 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį.
Procesinis teisių perėmimas pagal CP 48 straipsnio 1 dalį galimas bet kurioje proceso stadijoje tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos. Iš pareiškėjo UAB ,,Lenovas“ pateiktos 2014 m. gegužės 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punkto matyti, kad paminėta sutartimi pareiškėjas UAB ,,Nor trust“ (pradinis kreditorius) nurodė perleidžiantis naujajam kreditoriui UAB ,,Lenovas“ savo turimą reikalavimo teisę į atsakovą BUAB ,,JRP group“, kildinamą iš tarp šalių 2013 m. birželio 3 d. sudarytos preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarties. Reikalavimų teises naujasis kreditorius įgyja nuo reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo momento (3.1 p.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo UAB ,,Nor trust“ procesinių teisių perėmėju nagrinėjamoje byloje pripažintinas pareiškėjas UAB ,,Lenovas“ (CPK 48 str. 1 d., 302 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pakeisti pareiškėją UAB ,,Nor trust“ procesinių teisių perėmėju UAB ,,Lenovas“.
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.