- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-05
- Bylos Nr.
- A-469-1106-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Sigita Rudėnaitė (pran.), Antanas Ablingis
- Pareiškėjas
- S.B.
- Atsakovas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjui S.B.
pareiškėjo atstovei G.Z.
atsakovo atstovui R.J.
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S.B. (S.B.) skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinei dėl sprendimo panaikinimo ir nepriemokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Teisės skyriaus vyresnysis specialistas Rišardas Jaščaninas, atlikęs tarnybinį patikrinimą dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S. P., R. K. ir D. R. veiksmų, 2006 m. lapkričio 23 d. išvados 2 punktu pasiūlė Finansų skyriui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 245, 246, 258 straipsniais, išskaičiuoti iš S. B., S. P., R. K., D. R. darbo užmokesčio Vilniaus rinktinei padarytą žalą, o 3 punktu pavedė 2 punkto vykdymą Finansų skyriaus viršininkui.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada, pateikė skundą (b.l. 2-4, 157-159) teismui, kuriuo prašė panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) Vilniaus rinktinės 2006 m. lapkričio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-114 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S. P., R. K., D. R. veiksmų" 2 ir 3 punktus bei priteisti iš atsakovo 1051,79 Lt darbo užmokesčio nepriemoką. Pareiškėjas paaiškino 2005 m. sausio mėnesį iš kolegų susižinojęs, kad nuo 2005 m. jis turi teisę į transporto priemonės kuro išlaidų kompensavimo dėl vykimo į tarnybą ir iš jos. Todėl Vilniaus rinktinės vadui parašęs prašymą, pateikdamas broliui A.B. priklausančios transporto priemonės registracijos liudijimo bei jo teisę vairuoti transporto priemones patvirtinančio pažymėjimo kopijas, taip pat čekius, patvirtinančius kuro išlaidas. Prašymą vizavo pareiškėjo tiesioginis viršininkas Vilniaus rinktinės Padvarionių užkardos vadas Romualdas Lipeiko. 2005 m. balandžio mėnesį, pasikeitus prašymo formai, iš naujo parašęs prašymą dėl transporto priemonės kuro išlaidų kompensavimo, pridėdamas minėtų dokumentų kopijas bei čekius, kurį taip pat vizavo tiesioginis viršininkas. 2006 m. lapkričio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, jog prašymai buvo rašomi, įgyvendinant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymą Nr. 1V-394 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo taikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centrinėje įstaigoje, teritoriniuose ir kituose struktūriniuose padaliniuose, instrukciją" (toliau – Instrukcija), pagal kurią prie prašymo gauti kompensaciją pareigūnas turi pridėti transporto priemonės registracijos liudijimo kopiją. 2005 m. sausio 26 d. šis įsakymas buvo pakeistas įsakymu Nr. 4-31, kuriame papildomai nurodyta, jog prie prašymo turi būti pridedama ir vairuotojo pažymėjimo kopija, o jei pareigūnas transporto priemonę valdo, ja naudojasi ne nuosavybės teise, bet kitais pagrindais – ir transporto priemonės teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų kopijos. 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtinta nauja Instrukcijos redakcija, tačiau reikalaujami pateikti dokumentai išliko tie patys. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas pateikė prašymą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. gruodžio 31 d. gauti važiavimo išlaidų kompensavimą, bet nepateikė vairuotojo pažymėjimo ir transporto priemonės registracijos liudijimo kopijų, tuo pažeisdamas 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos instrukcijos II dalies 5 punktą, todėl neteisėtai iš VSAT Vilniaus rinktinės gavo kompensaciją - 1051,79 Lt. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo supažindintas nei su 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1V-394, nei su 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-31, be to, šiuose įsakymuose nebuvo nuostatos, kad pareigūnas, norėdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, privalo turėti asmeninį transportą ir kad vairuotojo pažymėjimas turi būti paties pareigūno. 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtinus naują Instrukcijos redakciją su papildomais reikalavimais, su šia instrukcija jis ir vėl nebuvo supažindintas. Pareiškėjo teigimu, prašymo pateikimas negali sukelti neigiamų pasekmių, už jo turinio ir pateikiamų prie jo reikalingų dokumentų kontrolę ir teisingumą atsakingas tiesioginis vadovas, vizavęs jo prašymą (tarnybinio patikrinimo metu vadas Romualdas Lipeiko savo kaltę pripažino). Pareiškėjo manymu, deliktinė atsakomybė šiuo atveju negali būti taikoma, nes tai yra vidaus administravimo (darbo) santykiai. Remdamasis Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 2 dalimi, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas pažymėjo, kad šiuo atveju jo veiksmuose nėra nei vieno iš būtinų materialinės atsakomybės elementų, tačiau darbo užmokesčio atsiskaitymo lapeliai už 2006 m. lapkričio bei gruodžio mėnesius patvirtina, kad jam išmokėtas ne visas darbo užmokestis (tokių prašymų VSAT Vilniaus rinktinei jis neteikė, su įsakymu dėl išskaitų iš darbo užmokesčio supažindintas nebuvo). Teismo posėdžio metu S.B. teigė, kad kompensacija už transporto išlaidas jam priklausė, kad ikiteisminis tyrimas yra nutrauktas. Prieš atsiskaitymą pareiškėjas pripažino buvęs supažindintas su tarnybinio patikrinimo išvada, ant jos pasirašęs, kad su ja nesutinka (kitų dokumentų nurodė negavęs). Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad atlyginimo dalies išskaičiavimas yra darbo užmokesčio nepriemoka. Kadangi tarnybinio patikrinimo išvada nėra sprendimas, jos teigimu, išskaitymas neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 15-16). Atsakovas paaiškino, jog Vilniaus rinktinės štabo Teisės poskyrio 2006 m. lapkričio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (21/20)-27-114 nustatyta, kad pareigūnai D.R., S.B., R.K. ir S.P. pažeidė 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos Instrukcijos II dalies 5 punktą, todėl VSAT Vilniaus rinktinės Finansų skyrius, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalies ir Darbo kodekso 245, 246, 258 straipsniais, išskaičiavo iš minėtų pareigūnų VSAT Vilniaus rinktinei padarytą materialinę žalą. Pareiškėjo teiginys, jog nebuvo nuostatos, kad pareigūnas, norėdamas gauti kompensaciją už patirtas išlaidas, privalo turėti asmeninį transportą ir kad vairuotojo pažymėjimas turi būti paties pareigūno, atsakovo įvertintas kaip netinkamas teisės normos interpretavimas (2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos Instrukcijos II dalies 3, 5 punktai). Atsakovas pažymėjo, jog transporto priemonę pareigūnas turi valdyti teisėtai ir vairuotojo pažymėjimas turi būti paties pareigūno. Kadangi pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl išlaidų už naudojimąsi asmeniniu transportu kompensacijos, pateikė svetimus dokumentus, kaip nurodyta, VSAT Vilniaus rinktinei buvo padaryta materialinė žala, o S.B. be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjo. Pareiškėjo paaiškinimą, kad jis nebuvo supažindintas su 2004 m. gruodžio l d. įsakymu Nr. 1V-394, 2005 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 4-31 ir 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr.4-207 patvirtinta Instrukcija, atsakovas įvertino kritiškai, kadangi visi šie teisės aktai buvo paskelbti „Valstybės žiniose". Pareiškėjo pateikti prašymai ir priedai prie jų, atsakovo teigimu, taip pat įrodo, kad jis su minėtais teisės aktais buvo susipažinęs. Nurodyta, jog kadangi pareiškėjas, be teisinio pagrindo gaudamas kompensaciją už naudojimąsi asmeniniu transportu, padarė VSAT Vilniaus rinktinei materialinę žalą ir gavo neteisėtas pajamas, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalimi, buvo atlyginta Vilniaus rinktinei padaryta žala. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pažymėjo, kad transporto išlaidų kompensavimą nustatantys įsakymai privalomi ne tik vadovams, bet ir pareigūnams.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies – dėl reikalavimo panaikinti VSAT Vilniaus rinktinės 2006 m. lapkričio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr. (21/20)-27-114 „Dėl Vilniaus rinktinės pareigūnų S. B., S.P., R.K., D. R. veiksmų" 2 ir 3 punktus bylą nutraukė, priteisdamas iš VSAT Vilniaus rinktinės S.B. naudai 1051,79 Lt darbo užmokesčio nepriemoką.
Šalies argumentai
Nustatyta, kad S.B. VSAT Vilniaus rinktinei pateikė prašymą dėl važiavimo asmeniniu transportu išlaidų kompensavimo, kurį žyma „Suderinta“ vizavo tiesioginis viršininkas Padvarionių užkardos vadas Romualdas Lipeiko (b.l. 56). Kartu su prašymu buvo pateiktas pareiškėjo brolio A.B. transporto priemonės registravimo liudijimas ir vairuotojo pažymėjimas (b.l. 58-59). Pagal VSAT Vilniaus rinktinės mokėjimų kodo suvestinius duomenis už laikotarpį nuo 2005 m. sausio mėn. iki 2005 m. gruodžio mėn. (įskaitytinai) S.B. išmokėta 1051,79 Lt dydžio išmoka.
Teismas vadovavosi Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 6 dalyje pateiktu tarnybinio nusižengimo apibrėžimu, Vidaus tarnybos statuto 25 straipsnio 1, 2 dalimis, 26 straipsnio 6, 8, 10 dalimis, Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsniu, Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 25 punktu. Teismo konstatavimu, tarnybinio patikrinimo išvada yra pareigūno patraukimo atsakomybėn dalis. Minėti teisės aktai nenustato tarnybinio patikrinimo išvados apskundimo tvarkos ir tokia išvada nesukuria pareigūnui, dėl kurio veiksmų atliekamas tarnybinis patikrinimas, tiesioginių teisių bei pareigų, todėl pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 14 dalį ji nėra individualus teisės aktas ir negali būti skundžiama Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Šiomis aplinkybėmis byla dalyje dėl tarnybinio patikrinimo išvados 2 ir 3 punktų panaikinimo nutraukta (Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog pagal 2005 m. balandžio 11 d. VSAT vado įsakymu Nr. 4-207 patvirtintos Instrukcijos II dalies 3 punktą pareigūnas, norėdamas gauti išlaidų kompensaciją už naudojimąsi asmeniniu transportu, turi pateikti tiesioginiam vadovui adresuotą prašymą. Pagal Instrukcijos II dalies 5 punktą prie prašymo turi būti pridedamos transporto priemonės registracijos liudijimo ir vairuotojo pažymėjimo kopijos, o jei pareigūnas transporto priemonę valdo, ja naudojasi ne nuosavybės teise, bet kitais pagrindais – ir transporto priemonės teisėtą valdymą patvirtinančių dokumentų kopijos. Byloje esantys įrodymai patvirtino, kad S.B. pateikė brolio A.B. automobilio registracijos liudijimą ir vairuotojo pažymėjimą (b.l. 58-59). Teismo konstatavimu, jo prašymas neatitiko Instrukcijos II dalyje 5 punkte nustatytų reikalavimų, pareiškėjas neturėjo teisės gauti kompensaciją už važiavimo išlaidas, atitinkamas lėšas gavo neteisėtai. Tačiau teismas pažymėjo, kad išskaitymai iš darbo užmokesčio turi būti daromi nustatyta tvarka, teisėtai, išskaitymas turėjo būti įformintas nustatyta tvarka valstybės tarnautoją į darbą priėmusio vadovo įsakymu, šis įsakymas yra individualus administracinis aktas, skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad individualus aktas nepriimtas. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad VSAT Vilniaus rinktinė neturėjo teisinio pagrindo išskaičiuoti iš S.B. darbo užmokesčio 1051,79 Lt sumą (b.l. 9, 160), kad atsakovas savo veiksmais pažeidė nustatytas procedūras, nesilaikė norminiais aktais nustatytos tvarkos, todėl iš jo pareiškėjui priteistina 1051,79 Lt dydžio neišmokėta darbo užmokesčio dalis.
III.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti, o VSAT Vilniaus rinktinės vado sprendimą dėl 1051,79Lt išskaičiavimo palikti galioti. Jo manymu, teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad išskaitymas turėjo būti įformintas valstybės tarnautoją į darbą priėmusio vadovo įsakymu, todėl VSAT Vilniaus rinktinė neteisėtai neišmokėjo S.B. viso darbo užmokesčio, kad darant išskaitymus buvo pažeistos procedūros, nesilaikyta norminiais aktais nustatytos tvarkos. Atsakovas pažymi, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio 10 dalį, Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. V-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 25 punktą tarnybinę nuobaudą gali skirti vadovas, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuotus pareigūno padarytus teisės aktų pažeidimus. Tiek Vidaus tarnybos statute, tiek Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje tarnybinio patikrinimo išvada yra pareigūno patraukimo atsakomybėn dalis. Todėl, atsakovo teigimu, remiantis tarnybinio patikrinimo išvados 2 ir 3 punktais, pagrįstai iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio buvo išskaitytas padarytos žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pareiškėjas paaiškina, kad brolis faktiškai vežioja jį į tarnybą ir iš jos. Pareiškėjo manymu, VSAT Vilniaus rinktinė neturėjo teisinio pagrindo, vadovaudamasi tarnybinio patikrinimo išvada, išskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio 1051,79 Lt sumą kaip įstaigai padarytą žalą. Pareiškėjas remiasi jo skunde pirmosios instancijos teismui ir teismo sprendime išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija atsakovo sprendimą išskaityti iš jo darbo užmokesčio materialinės žalos atlyginimą. Šiuos teisinius santykius reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo 32 straipsnio normos, kuriose yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu ,,valstybės tarnautojas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas gali būti tą valstybės tarnautoją į pareigas priėmusio asmens sprendimu išskaitomas iš valstybės tarnautojo darbo užmokesčio neviršijant vidutinio darbo užmokesčio.“.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo ginčijami išskaitymai iš darbo užmokesčio yra padaryti 2006 m. lapkričio 23 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.(21/20)-27-114, surašytos VSAT Vilniaus rinktinės vyresniojo specialisto Rišardo Jaščanino, pagrindu. Tarnybinę išvadą surašęs pareigūnas nėra įgaliotas priimti į pareigas pareiškėją. Bylą nagrinėjęs teismas konstatavo ir atsakovas neginčija, kad pareiškėją į pareigas priėmusio pareigūno sprendimas (įsakymas) dėl išskaitymų iš darbo užmokesčio nebuvo priimtas. Ant tarnybinio patikrinimo išvados yra Vilniaus rinktinės vado rezoliucija ,,Tvirtinu“, tačiau tai negali būti prilyginama įsakymo dėl materialinės žalos atlyginimo priėmimui. Pagal nusistovėjusią administracinių teismų praktiką vadovo rezoliucija, patvirtinanti tarnybinio patikrinimo išvadą reiškia pritarimą, kad tarnybinis patikrinimas yra atliktas pilnai ir išsamiai ir gali būti užbaigtas, tuo tarpu tarnybinio patikrinimo išvadose suformuluoti siūlymai turi būti vertinami kompetentingam pareigūnui priimant atitinkamą sprendimą. Tarnybinio patikrinimo išvada gali būti prilyginama individualiam administraciniam aktui tik tokiu atveju, jeigu iš jos turinio ir formos neabejotinai aiškus kompetentingo asmens valinis sprendimas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo išvadoje suformuluotuose siūlymuose, kurių pagrindu atsakovas atliko išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio, iš viso nėra nurodyta, kokia suma turi būti išskaityta kaip pareiškėjo padarytos materialinės žalos atlyginimas.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime padarytai išvadai, kad atsakovas be teisėto pagrindo padarė išskaitymus iš pareiškėjo darbo užmokesčio.
Pažymėtina ir tai, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra konstatuoti kalti pareiškėjo veiksmai, sukėlę prievolę atlyginti žalą- joje yra nurodyta, kad pareiškėjas privalo atlyginti nuostolius, kilusius atsakovui dėl jo nepagrįsto praturtėjimo (Civilinio kodekso 6.242. straipsnio 1 dalies pagrindu). Įstatymas nenumato darbdavio teisės išskaityti iš darbuotojo atlyginimo dėl nepagrįsto praturtėjimo įgytas lėšas, todėl skundžiami atsakovo veiksmai yra neteisėti ir šiuo aspektu. Norėdamas išreikalauti dėl neteisėto praturtėjimo gautas lėšas atsakovas turėtų kreiptis į teismą su atitinkamu ieškiniu.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kad pareiškėjas neturėjo teisės gauti transporto išlaidų atlyginimo, yra nemotyvuota ir padaryta nepakankamai įvertinus faktines aplinkybes bei taikytinas ginčo sprendimui teisės normas. Sprendžiant šį klausimą turėtų būti nustatinėjama, ar pagrįsti pareiškėjo teiginiai, kad jis neturėjo galimybės pasiekti tarnybos vietos naudodamasis keleiviniu transportu, dėl to jį į asmeniniu automobiliu vežiojo brolis. Taip pat teismas turėtų aiškintis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1v-394 patvirtinto ,,Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybiniais tikslais, taip pat vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, važiavimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo“ normų turinį ir spręsti, ar ši pareigūnų teisė išnyksta tuo atveju, jeigu pareigūnas važiavimo išlaidas patiria ne dėl to, kad pats vairuoja asmeninį automobilį, o dėl to, kad apmoka kuro išlaidas jį vežiojančiam asmeniniu automobiliu asmeniui. Kadangi pareiškėjas teismo sprendimo neskundžia ir nurodyti trūkumai nelėmė neteisingo bylos išsprendimo iš esmės, teisėjų kolegija detaliau pareiškėjo teisės į kelionės išlaidų atlyginimą nenagrinėja.
Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.