Utenos apylinkės teismo nutarimas

Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė, sekretoriaujant Aleksandrai Gromadskai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui D. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo D. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. vasario 14 d. D. P. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. P. 2016 m. vasario 14 d., 9 val. 45 min., J. Biliūno g., Debeikių mstl., Anykščių r. sav., vairavo automobilį Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,78 prom. neblaivumo (girtumo) laipsnis.

D. P. teismo posėdžio metu su pažeidimu sutiko, paaiškino, kad iš vakaro šventė Anykščiuose ir išgėrė degtinės, o ryte važiavo į namus Utenoje. Automobilį pasiskolino iš pažįstamo, draugo A. D.. Kad pažeidėjas automobilį vairuos neblaivus, automobilio savininkas nežinojo, ir jo pažeidėjas neįspėjo. Dėl padaryto pažeidimo laibai gailisi, patvirtino, kad nėra sumokėjęs 2013 metais paskirtos baudos už transporto priemonės vairavimą, esant nebeblaiviam. Jei bus paskirta bauda, prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Suinteresuotas asmuo, transporto priemonės Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, A. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad D. P. paprašė jo paskolinti automobilį. Tai, kad pažeidėjas gali vairuoti automobilį išgėręs nepagalvojo, nes pats niekada išgėręs nevairuoja, todėl tikėjosi, kad ir D. P. to nedarys. Jei būtų žinojęs, kad D. P. gali vairuoti automobilį neblaivus, automobilio būtų neskolinęs.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad D. P. kaltinamas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės). Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole suformuotas kaltinimas tik iš dalies atitinka kvalifikuotą D. P. padarytą veiką. Protokole aprašyta veika, jog D. P. vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau nėra įvertintas ir kvalifikuotas veiksmų pakartotinumas atitinkamu ATPK straipsniu, tačiau įrodytas byloje surinkta medžiaga. Iš Administracinių teisės pažeidimų registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad D. P. Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 129 straipsnį, paskiriant 1216 Eur baudą. Duomenų, apie baudos sumokėjimą, nėra, todėl laikytina, kad ši nuobauda yra galiojanti ATPK 36 straipsnio prasme. Esant nurodytoms aplinkybėms D. P. administracinio teisės pažeidimo protokole aprašyta veika visiškai atitinka ATPK 130² straipsnio požymius.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Ši teisės norma leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius ir nesieja tokio veikos kvalifikavimo pakeitimo su institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusiojo iniciatyva. Bylos medžiaga nustatyta, kad 2016 m. vasario 17 d. Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresniosios specialistės Lauros Laurinavičiūtės tarnybiniame pranešime dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo nurodyta, kad remiantis ATPK 36 straipsniu ir ATPK 130² straipsniu, institucijos, surašiusios protokolą, manymu, D. P. 2016 m. vasario 14 d. padarytas KET pažeidimas, turi būti kvalifikuotas pagal ATPK 130² straipsnį. Vadovaujantis 284 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgiant į institucijos, surašiusios protokolą, nuomonę dėl veikos kvalifikavimo, pirmosios instancijos teismas turi teisę savo iniciatyva pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, kai to neprašo institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, ar nukentėjusysis. Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis ATPK 284 straipsnio 2 dalimi teismas daro išvadą, kad D. P. padaryta veika, surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo kvalifikuota neteisingai pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir jo veiksmai perkvalifikuotina į ATPK 130² straipsnį.

Siekiant išvengti neleistinų procesinių staigmenų, bei užtikrinant asmens teisės į gynybą realumą, teismas, kai yra pagrindas manyti, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nustatyta veika gali būti kvalifikuojama pagal ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę ATPK pažeidžiančią veiką, pagal analogiją taikydamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 256 straipsnio 2 dalį, apie tokią galimybę nedelsdamas turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams. Šioje byloje, palyginus ATPK 126 straipsnio 1 dalį ir sankciją už šios veikos padarymą, yra akivaizdu, kad ATPK 130² straipsnyje yra numatyta atsakomybė už sunkesnį administracinį teisės pažeidimą, nei ATPK 126 straipsnio 1 dalis. Nagrinėjant bylą, siekiant užtikrinti asmens teisės į gynybą realumą, perkvalifikavęs veiką į ATPK straipsnį, numatantį sunkesnę atsakomybę, teismas, bylos nagrinėjimo metu teismo posėdyje, pranešė asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn D. P., bei jam suteikė teisę į gynybą, kuria D. P. pasinaudojo.

ATPK 130² straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų arba vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vairuotojų, arba vartojusių alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² straipsnio trečiojoje ar ketvirtojoje dalyje, 126 straipsnyje, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Pagal šį straipsnį pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu.

D. P. padarytą administracinį teisės pažeidimą įrodo byloje surinkta medžiaga: 2016 m. vasario 14 d. administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 53P-51347409-16, Lion alcolmeter 500 asmens blaivumo testas, kuris užfiksavo 0,78 promilių girtumą, 2016 m. vasario 17 d. tarnybinis pranešimas dėl administracinio teisės pažeidimo perkvalifikavimo, policijos pareigūnų 2016 m. vasario 14 d. tarnybiniai pranešimai dėl KET pažeidimo, 2016 m. vasario 14 d. pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, išrašas iš Administracinių teisės pažeidimų registro apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, išrašas iš VĮ ,,Regitra“, 2015-03-24 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis. Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad proceso metu surinkta pakankamai D. P. kaltės įrodymų, todėl yra pagrindo padaryti išvadai, kad jis įvykdė ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą (ATPK 256 straipsnis, 257 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, darytina išvada, jog toks asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė gali būti konfiskuota, privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose (Lietuvos Respublikos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr.⁵⁷⁵-1980/2011); turint duomenų, kad administracinis teisės pažeidimas padarytas naudojantis transporto priemone, nuosavybės teise priklausančia ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir bylą išnagrinėjus nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-1-2012).

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. Taigi, nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau, iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Nors minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, tačiau kartu konstatavo, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-23-2012).

Kaip minėta ankščiau, nubaudus asmenį pagal ATPK 130² straipsnį, daiktas, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuojamas nepriklausomai nuo to, kieno nuosavybė jis yra. Tačiau pagal administracinių teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir yra galimas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-3213/2010). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad A. D. nežinojo, jog D. P., būdamas neblaivus vairuos jo transporto priemonę, į tai, kad D. P. su automobilio savininku jokie santykiai nesieja, sprendžia, kad yra pagrindas netaikyti turto konfiskavimo, nes priešingu atveju kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, pažeistų pažeidimo ir skiriamų nuobaudų proporcingumo reikalavimus. Paskyrus transporto priemonės konfiskavimą iš esmės būtų baudžiamas A. D., nors jis nėra nei pats padaręs kokio nors teisės pažeidimo, nei sudaręs sąlygų kitiems asmenims elgtis neteisėtai.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, nustatyta pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į pažeidėjo asmenybę. Teismo vertinimu, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti D. P. už padarytą administracinį teisės pažeidimą paskyrus nuobaudą neviršijančią ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkio be transporto priemonės konfiskavimo (ATPK 30¹straipsnis, 30² straipsnis).).

Vadovaujantis ATPK 330 straipsnio 1 dalimi, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šio nutarimo priėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 punktu, teismas

nutaria:

D. P. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje ir atimti teisę vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams ir 5 (penkiems) mėnesiams be transporto priemonės konfiskavimo.

Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuojamas nuo nutarimo priėmimo dienos.

Grąžinti transporto priemonę – Volkswagen Golf, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkui A. D..

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą.