Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

vie­ša­me tei­sia­ma­ja­me po­sė­dy­je iš­nag­ri­nė­jo bau­džia­mą­ją by­lą, ku­rio­je G. M., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, Plungės rajone, neteistas, kal­ti­na­mas pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sutrikdyta kitų žmonių sveikata, o būtent: 2020 m. gruodžio 22 d., apie 18.55 valandą, Plungės rajone, Vieštovėnų kaime, Vieštovės gatvėje, kelio Plungė - Vėžaičiai 9-tame kilometre, kaltinamasis G. M. vairuodamas automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) elgdamasis neatsargiai, lenkdamas ta pačia kryptimi važiavusį automobilį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešprieša atvažiuojančiu automobiliu „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairuotojui A. V. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) keleiviui E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivei N. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiais neatsargiais veiksmais kaltinamasis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio mėn. 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 punkto reikalavimus (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai...>); KET 136.3 punkto reikalavimus (Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešprieša atvažiuojančioms transporto priemonėms...>), tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kal­ti­na­masis G. M. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tada jis vairavo sužadėtinės N. B. brolio automobilį „Opel Astra“, važiavo iš Klaipėdos į namus, skubėjo, krito šlapdriba, buvo apsunkintas matomumas, tada dar neturėjo dviejų metų vairuotojo stažo, su juo važiavo sužadėtinė ir jų mažametis vaikas. Prieš lenkdamas automobilį iš priekio kliūčių nematė, lenkimo metu pastebėjo važiuojantį dar vieną krovininį automobilį, norėjo grįžti į savo pusę, bandė sustoti, bet nepavyko ir susidūrė su kitu automobiliu. Įvykio metu jis pats nenukentėjo, nukentėjo jo sūnus, kito automobilio vairuotojas. Nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo.

Nusprendus įrodymų tyrimą atlikti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, buvo paskelbti kaltinamosios kaltę įrodantys įrodymai (BPK 273, 291 straipsniai).

Iš duomenų nukentėjusiojo A. V. apklausos protokole matyti, kad 2020-12-22, apie 18.55 val., jis vairavo automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini)Vienas pats važiavo iš Plungės miesto į Kulių miestelį. Važiuojant Vieštovėnų kaimo teritorija staiga pastebėjo, kad tiesiai prieš jį jo eismo juosta, parvažiuoja „Opel“ markės automobilis, kuris lenkė sunkvežimį. Jam kilo mintis sukti į dešinę, į šalikelę, tačiau nebuvo kur, nes buvo kelio atitvarai, išvengti susidūrimo nepavyko ir automobiliai susidūrė kaktomuša. Po smūgio išsiskleidė oro pagalvės, nuo smūgio apsvaigo, tačiau sąmonės neprarado. Bandė pečiu atidaryti automobilio dureles, tačiau kairysis petys labai skaudėjo. Jam iš automobilio padėjo išlipti sunkvežimio vairuotojas, kurio duomenų nežino, kuris iškvietė policiją bei greitąją. Matė kaip iš kito automobilio išlipo vyras, kuris priėjęs prie jo paklausė kaip jaučiasi. Kas dar buvo automobilyje nematė, tik vėliau atvykus greitajai iš automobilio išlipo moteris ir iškėlė vaiką. Jis buvo nuvežtas į Plungės ligoninę (b. l. 75-76, 78).

Iš duomenų nukentėjusiosios ir mažamečio E. M. įstatyminės atstovės N. B. apklausos protokole matyti, kad 2020-12-22, apie 18.55 val., važiavo sužadėtinio G. M. vairuojamu automobiliu „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Ji kartu su jų mažamečiu sūnumi E. M., gim. (duomenys neskelbtini), sėdėjo automobilio gale. Sūnus sėdėjo vaikiškoje kėdutėje, šalia jos. Važiavo iš Klaipėdos Plungės kryptimi. Važiuojant per Vieštovėnų kaimą G. M. lenkė krovininį automobilį ir nepastebėjo, kad važiuoja antras krovininis sunkvežimis. To antro sunkvežimio nespėjo aplenkti, nes tuo metu priešprieša parvažiavo automobilis, su kuriuo susidūrė, nes susidūrimo nepavyko išvengti – grįžti atgal į savo eismo juostą vietos nebuvo. Smūgis buvo pakankamai stiprus. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota. Taip pat buvo sužalotas ir jų sūnus E. M.. Po kurio laiko atvažiavusi greitoji išvežė visus į skirtingas ligonines. Ji G.M. jokių pretenzijų neturi ir neturės (b. l. 90-91, 93).

Iš duomenų kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir jo prieduose matyti, kad eismo įvykio vieta yra Vieštovės g. 1, Vieštovėnų k., Nausodžio sen., Plungės r. sav., kelio Plungė - Vėžaičiai 9,245 km. Dešinėje kelio pusėje susidūrusios 2 transporto priemonės. Automobilis „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) yra dešinėje kelio pusėje, priekinė dalis į pietų pusę, galinė dalis į šiaurę. Ties šio automobilio priekine dalimi, 1,80 m. atstumu stovi automobilis „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) kurio priekinė dalis į šiaurės pusę, galinė dalis į vakarų pusę. Ties automobilių priekine dalimi matosi įvairios plastikinės dalys, stiklo šukės. Kelio dangos būklė - šlapias asfaltas, važiuojamosios kelio dalies plotis 7,15 m., skiriamosios juostos plotis 3,6 m., įspėjamieji kelio ženklai Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, Nr. 146 „Posūkio kryptis į dešinę ir į kairę“, horizontalus ženklinimas Nr. 1.1 „Siaura ištisinė linija“, 1.7 „Siaura brūkšninė linija“ (b. l. 13-14, 22-26, 28-29).

Iš duomenų transporto priemonių techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose matyti, kad apžiūrėjus automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rasti sugadinimai: apgadinta automobilio priekinė dalis, priekinis bamperis, priekinės automobilio grotelės, abu žibintai, variklio dangtis, abu priekiniai sparnai, abu galinio vaizdo veidrodėliai, priekinis stiklas (b. l. 16, 17); apžiūrėjus automobilį „Nissan Primera“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) rasti sugadinimai: automobilio priekinė dalis, priekinis bamperis, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, radiatorių grotelės, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, priekinis stiklas, kairės pusės priekinis sparnas (b. l. 19-20).

Iš duomenų alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale matyti, kad eismo įvykio metu vairuotojai A. V. ir G. M. buvo blaivūs (b. l. 30-32).

Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. G 86/2021 (03) matyti, kad A. V. nustatytas kairio raktikaulio kūno lūžis, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 46).

Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. G 121/2021 (03) matyti, kad E. M. nustatyti sužalojimai: galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva kaktos ir viršugalvio kairėje pusėje, pilvo ir dubens sumušimas, kairio klubakaulio sparno lūžis ir klubinio raumens kraujosruva, kaktos kairės pusės, pilvo ir dubens odos nubrozdinimai, dėl kurių išsivystė trauminis šokas ir potrauminė mažakraujystė. Sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 63-64).

Iš duomenų specialisto išvadoje Nr. G 55/2021 (03) matyti, kad N. B. nustatytas krūtinės ląstos krūtinkaulio srities sumušimas, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 54).

Iš duomenų įtariamojo G. M. apklausos protokole matyti, jog kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020-12-22, apie 18.55 val., vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Automobilio gale sėdėjo jo draugė N. B. ir vaikiškoje kėdutėje sėdėjo jų sūnus E. M., gim. 2018 m., kuris buvo tvarkingai prisegtas saugos diržais. Važiavo iš Klaipėdos Plungės kryptimi. Plungės r., Vieštovėnų k., bandė aplenkti krovininį sunkvežimį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Oras buvo baisus, krito šlapdriba ir nuo lenkiamo sunkvežimio labai taškė ant priekinio stiklo. Aplenkęs sunkvežimį, norėjo sugrįžti į savo eismo juostą, tačiau staiga pastebėjo dar vieną sunkvežimį, kurio prieš tai nepastebėjo. Nebeturėjo kur dingti, norėjo dar ir antrą sunkvežimį aplenkti, bet iš priekio pamatė atvažiuojantį automobilį. Bandė išvengti susidūrimo, norėjo dar lyg pasukti į kairės pusės šalikelę, tačiau automobilį pradėjo mėtyti ir jis kaktomuša susidūrė su priešpriešais atvažiuojančiu „Nissan“ markės automobiliu. Jis greitai išlipo iš savo automobilio, padėjo išlipti N. B., iškėlė iš kėdutės sūnų. Nuvedė abu į šoną ir nubėgo prie kito vairuotojo. Paklausė ar gali pajudėti, padėjo jam išlipti iš automobilio. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai, greitoji pagalba. Visi automobiliuose buvę asmenys, buvo išvežti į ligonines. Dėl jo sukelto eismo įvykio labai gailisi (b. l. 120-121, 123).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

G. M. kaltinamas tuo, kad pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata kitiems žmonėms, t. y. nusikalstamos veikos padarymu, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Nuosprendyje aptartų duomenų visetas, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 str.), pilnai įrodo kaltinamojo kaltę, kad dėl jo kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužaloti A. V. bei E. M., tokia kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Bausmės skyrimas

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str.), bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nesant sunkinančių (BK 61 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintinas kaltės pripažinimas ir nuoširdus gailėjimasis, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Anksčiau neteistas (b. l. 127), turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už KET pažeidimą (b. l. 130-131), dirbantis, teisiamas už neatsargų nusikaltimą (BK 11 str.).

Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką laisvės atėmimui yra numatytos alternatyvios bausmių rūšys, o Lietuvos Respublikos BK 55 straipsnyje numatyta, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už neatsargų nusikaltimą, paprastai neskiriama bausmė susijusi su laisvės atėmimu, todėl kaltinamajam skirtina bausmė bauda, esant pagrindui manyti, kad tokiu būdu bus pasiekti bausmės tikslai, kuri sumažintina ? (BK 64¹ str.), kadangi įrodymų tyrimas buvo atliktas sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę pripažino.

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis padarė būdamas blaivus, todėl bausmės paskirčiai įgyvendinti neskirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 str. 3 d.).

Baudos sumokėjimo terminas nustatytinas 6 (šeši) mėnesiai nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos Bausmių vykdymo kodekso 22 str.).

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Ieškovo A. V. ieškinyje pareikštas ieškinio reikalavimas iš AB „Lietuvos draudimas“ priteisti 402,53 Eur turtinei žalai atlyginti, 1358,00 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos Respublikos CK 6.254 straipsnis numato, kad civilinė atsakomybė gali būti draudžiama. Tokio draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – draudikas ir žalą padaręs asmuo. Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla draudimo sutarties pagrindu, o žalą padariusio asmens – delikto pagrindu. Jeigu padarytos žalos visiškai nepadengia nukentėjusiajam išmokėta draudimo išmoka, likusią žalos dalį privalo atlyginti ją padaręs asmuo (CK 6.254 str. 1 d.), o sprendžiant jos dydį turi būti vadovaujamasi deliktinės civilinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.249-6.250 str.).

Teisiamojo posėdžio metu ieškovo įgaliotas atstovas advokatas E. S. detalizavo prašomas priteisti sumas. Dėl turtinės žalos priteisimo nurodė, kad nesutinka su draudimo bendrovės atsisakymu kompensuoti turėtas išlaidas dėl maisto papildų, kurie buvo gyvybiškai reikalingi pooperacinėje stadijoje, todėl prašo priteisti. Sutinka su sumažintomis kuro išlaidomis, kitomis gydymo išlaidomis. Dėl neturtinės žalos priteisimo nurodė, kad į atlygintinos sumos dydį pažiūrėta formaliai, nes ir dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis praėjus pusmečiui dar tebejaučia rankos skausmus, negali net žolės prie namų nusipjauti, kitų darbų dirbti. Sužalojimo metu mirė kartu su juo gyvenęs uošvis, kai jis būdamas ligoninėje negalėjo net laidotuvėse dalyvauti. Iki tol užsiminėjo orientaciniu sportu, dabar to daryti nebegali. Prašė priteisti ieškinyje prašomą sumą neturtinės žalos atlyginimui. Iš kaltinamojo prašė priteisti 700 Eur nukentėjusiojo turėtų išlaidų už advokato paslaugas atlyginimui.

Atsakovas G. M. dėl ieškinio pasisakė, kad galėtų būti atlygintos išlaidos už maisto papildus, 180 Eur už medicinines paslaugas, likusioje dalyje ieškinys atmestas. Jis nesutinka atlyginti 700 Eur už advokato paslaugas.

Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ įgaliotas atstovas G. T. rašytiniame atsiliepime dėl ieškinio (byla teisme išnagrinėta atstovui nedalyvaujant) nurodė, kad draudimo bendrovė atlikusi žalos administravimo procedūras, apskaičiavo draudimo išmokas A. V. – 4108,37 Eur (tame tarpe 3642,00 Eur (6 MMA dydžio) dėl neturtinės žalos, 31,97 Eur dėl gydymo išlaidų, 434,00 Eur už negautas pajamas už laikotarpį nuo 2020-12-22 iki 2021-02-26), 121,23 Eur papildomai už negautas pajamas, 302,01 Eur (tame tarpe už gydymo išlaidas – 245,26 Eur, už kelionės (kuro) išlaidas – 56,75 Eur). Dėl pirmų dviejų išmokų ginčo nėra.

Procesinė pozicija dėl pareikšto civilinio ieškinio yra tokia, kad draudimo išmoka dėl turtinės žalos išmokėta pagal pateiktus įrodymus, įvertinus pateiktų dokumentų sąsają su eismo įvykiu, draudimo išmoka dėl neturtinės žalos atitinka tiek nukentėjusiajam padarytos sveikatos sutrikdymo mastą, tiek eismo įvykio aplinkybes, tiek „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas“, tiek teismų praktiką. Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti kokias nors papildomas sumas dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo.

Sprendžiant ieškovo A. V. civilinio ieškinio reikalavimus dėl jam priteistinų sumų turtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, kad atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pagrįstai sumažino reikalavimą, nesant pakankamai jo dydį pagrindžiančių įrodymų, dėl tos pačios priežasties reikalavimo teisė negali būti perkelta kaltinamajam, todėl ieškovo reikalavimas likusioje dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismams, atlygintinos neturtinės žalos dydis baudžiamosiose bylose, kuriose autoįvykio metu asmuo sužalojamas nesunkiai, yra priteisiamos sumos nuo 1691,00 iki 4344,00 Eur (kasacinės nutartys Nr. 2K-258/2012, 2K-551/2013).

Šio eismo įvykio metu nukentėjusiajam A. V. padaryti sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, dalinai pakeitė jo gyvenimo būdą – sumažėjo darbingumas, patyrė ilgalaikį fizinį skausmą, patiria dvasines kančias, nepatogumus, išgyvenimus.

Atsižvelgiant į konstatuotas faktines šios bylos aplinkybes, į motyvus kuriais grindžiami ieškovo reikalavimai priteisti jo prašomą neturtinės žalos dydį, į atsakovo - draudimo bendrovės išmokėtus 3642,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas sprendžia, kad iš atsakovo – AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui papildomai turi būti priteista 1358,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, nes tokia atsakovo išmokėta bei teismo nuspręsta papildomai priteisti neturtinė žala yra pakankama ir adekvati patirtai neturtinei žalai.

Ieškinio reikalavimas dėl 700,00 Eur už advokato paslaugas tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip atstovas, paslaugoms apmokėti.

Advokatas E. S. nukentėjusiojo interesus atstovavo ikiteisminio tyrimo metu teikdamas teisinę pagalbą, paruošė civilinį ieškinį ir atstovavo teisme, į numatytus teisiamuosius posėdžius vyko iš Klaipėdos, A. V. patyrė prašomas priteisti išlaidas už advokato paslaugas.

Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl priteistinos iš atsakovo G. M..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. M. pri­pa­žin­ti kal­tu pa­gal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, ir paskirti bausmę baudą - 39 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (toliau – BBND) (1950,00 Eur), kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti ? ir nustatyti sumažintą bausmę baudą - 26 BBND (1300,00 Eur).

Nustatyti, kad paskirtą baudą nuteistasis savanoriškai turi sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos mokėjimo kodas 6801), ir teismo raštinei pateikti mokėjimą patvirtinančius dokumentus. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti nuosprendžiui įsiteisėjus.

A. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Iš atsakovo - AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimui priteisti 1358,00 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus 00 ct) A. V., iš atsakovo – G. M. priteisti 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) išlaidų už advokato paslaugas A. V., likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuo­sprendis per 20 die­nų nuo jo pa­skel­bi­mo die­nos ape­lia­ci­niu skun­du ga­li bū­ti skun­džia­mas Klai­pė­dos ap­y­gar­dos tei­smui per Plungės apylinkės tei­smą.