Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K.B., nukentėjusiajam J.M., 2010 m. rugsėjo 13 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens K.B. skundą dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2010-06-04 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. birželio 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad 2010 m. gegužės 15 d. apie 23 val. iš gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įsikūrusios pokylių salės, periodiškai atidarant laukutines pokylio salės duris, iš salės vidaus sklido garsi muzika, taip pat prie šio pastato, iš pokylio salės išėjusių pokylio dalyvių girdėjosi garsūs rėkavimai, šūkavimai – visas šis triukšmas trukdė kaimynystėje gyvenančio J.M. ir D.J. bei jų šeimos narių poilsiui ir ramybei. Tokiu būdu, K.B., būdama minėtos pokylių salės savininkė ir atsakinga už vykdomą veiklą, neužtikrino, kad iš pokylių salės bei nuo prie pokylių salės pastato esančių lankytojų nesklistų triukšmas ir nebūtų rikdoma viešoji rimtis. Tokiais veiksmais K.B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 183 straipsnio 2 dalyje.

2010 m. birželio 4 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūno (toliau – ir Institucijos) nutarimu pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda – 700 litų bauda.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K.B. prašo tenkinti skundą jame išdėstytų motyvų pagrindu.

Institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmusi skundžiamą nutarimą – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariatas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 34,...). Atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepimu prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (b.l. 43-44).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 297 straipsnio 1 dalis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

K.B. administracinėn atsakomybėn patraukta už pažeidimą, numatytą ATPK 183 straipsnio 2 dalyje. ATPK 183 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniai aparatais ar už kitokius panašius veiksmus gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, o šio straipsnio 2 dalis – už tokius pat veiksmus, padarytus asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus.

Kas yra vakaro ir nakties metas, nustatyta Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje – nakties metas yra nuo 22 iki 6 val., o vakaro metas – nuo 18 iki 22 val.

Įstatymu nėra apibrėžtos sąvokos „viešoji rimtis“ ir „viešosios rimties trikdymas“. Teisės doktrinoje terminas „viešas“ yra naudojamas priešpastatant jį terminui „privatus“, o pastarasis naudojamas apibūdinti tam, kas priklauso atskiram asmeniui. Taigi, asmens veikla, kurios pasekmės liečia ne tik veikiantįjį asmenį, bet ir aplinką, kitus asmenis yra ne privati, o vieša.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

K.B. administracinio teisės pažeidimo protokolas (b.l. 21-22) surašytas ir skundžiamu nutarimu (b.l. 19-20) paskirta administracinė nuobauda už tai, kad ji, būdama gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančios pokylių salės savininkė ir atsakinga už vykdomą veiklą, neužtikrino, kad iš pokylių salės bei nuo prie pokylių salės pastato esančių lankytojų nesklistų triukšmas ir nebūtų trikdoma viešoji rimtis, nes 2010 m. gegužės 15 d. apie 23 val. periodiškai atidarant pokylių salės duris, iš salės vidaus sklido garsi muzika, taip pat iš pokylių salės išėjusių dalyvių girdėjosi garsūs rėkavimai, šūkavimai ir šis triukšmas trukdė kaimynystėje gyvenančio J.M. bei D.J. bei jų šeimos narių poilsiui ir ramybei.

Nors K.B. neigia kaltę nurodydama, jog atvykę policijos pareigūnai triukšmo nenustatė, o nukentėjusysis J.M. skundus rašo siekdamas susidoroti su konkurentais, tačiau administracinis teisės pažeidimas įrodytas byloje surinktais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, tarnybiniais pranešimais (b.l. 27, 28), Plungės rajono policijos komisariate 2010 m. gegužės 15 d. užfiksuotais J.M. pranešimais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų D.J., P.Š. parodymais.

Nukentėjusysis J.M. 2010 m. rugpjūčio 23 d. ir rugsėjo 13 d. teismo posėdžiuose paaiškino, kad gyvena kaimynystėje su B., kurie savo gyvenamajame name turi įsirengę pokylių salę. J.M. gyvenamasis namas yra priešais, o pokylių salės durys išeina į jo gyvenamojo namo pusę bei toje pat pusėje yra kiemas, į kurį iš pokylių salės išeina žmonės, todėl jam labiausiai girdisi keliamas triukšmas, nes gyvenamuosius namus skiria tik gatvė. 2010 m. gegužės 15 d. apie 23 val. į policiją kreipėsi dėl keliamo triukšmo, nes iš pokylių salės pro atidaromas duris sklido muzika, garsiai kalbėjo ir šūkavo į kiemą išėję pokylio dalyviai.. Atvykus policijos pareigūnams, paprastai triukšmas nutyla, todėl policijos pareigūnai negali užfiksuoti realios padėties. Nukentėjusysis paaiškino, jog triukšmas dažniau sklinda savaitgaliais, triukšmą sukelia ne tik garsiai grojanti muzika ir į kiemą išėję svečiai, bet ir transporto priemonės, naktimis išvežančios po pokylių svečius.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2010 m. rugsėjo 9 d. raštas Nr. 86-78-S-9342 bei jo priedai (b.l....) patvirtina, kad J.M. į Plungės rajono policijos komisariato budėtojų dalį 2010 m. gegužės 15 d. kreipėsi du karus dėl kaimynų B. veiklos: pirmas pranešimas įregistruotas 13 val.37 min., kitas – 22 val. 58 min. 2010 m. gegužės 24 d. Plungės rajono policijos komisariate užregistruotas J.M. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad „2010 m. gegužės 15 dieną ir naktį į 16 dieną nelegalioje B. pokylių salėje vyko pokyliai, o naktį buvo triukšmaujama, trikdomas poilsis ne tik mano šeimai, bet ir kaimynams“ (b.l. 23).

Liudytojas D.J. paaiškino, jog gyvena kaimynystėje su B.: į jo gyvenamojo namo pusę išeina keletas pokylių salės langų, todėl girdisi iš pokylių salės sklindantis triukšmas. Liudytojas parodė, kad 2010 m. gegužės 15 naktį girdėjosi iš pokylių salės sklindanti muzika, triukšmas. Dėl minėtos dienos įvykių jis buvo apklaustas policijos pareigūno. Apklausoje nurodęs, kad keliamas triukšmas trikdė jo šeimos ramybę. Liudytojas pabrėžė, jog labiausiai jam girdimas atvykstančių ir išvykstančių transporto priemonių, kuriomis vyksta svečiai, sukeliamas triukšmas. Liudytojas parodė, kad ir pats yra anksčiau kreipęsis į policiją dėl iš kaimynų B. pokylių salės sklindančio triukšmo, tačiau į tai nebuvo reaguota.

Analogiškos aplinkybės nurodytos liudytojo D.J. 2010 m. birželio 1 d. paaiškinime (b.l. 25).

Liudytojas P.Š. 2010 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje parodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl viešosios rimties trikdymo K.B. surašė remdamasis jos kaimynų J.M. bei D.J. paaiškinimais apie tai, jog 2010 m. gegužės 15 d. iš pokylių salės ir kiemo sklindantis triukšmas sutrikdė jų šeimų poilsį ir rimtį. Kaimynas A.Ž., gyvenantis (duomenys neskelbtini), paaiškino, jog gegužės 15 dieną buvo išvykęs, todėl nieko negalėjo pasakyti, ar tą vakarą ir naktį iš pokylių salės sklido triukšmas. Liudytojas parodė, kad K.B. nereiškė jokių pretenzijų dėl tą pačią dieną surašomo administracinio teisės pažeidimo protokolo bei priimamo nutarimo.

Administracinėn atsakomybėn patraukta K.B. pripažįsta aplinkybę, kad 2010 m. gegužės 15 d. gyvenamajame name įrengtoje pokylių salėje vyko gedulingi pietūs ir krikštynos. Jos paaiškinimu nustatyta, jog krikštynų pokylis prasidėjo 17-18 val. ir vyko iki 1-2 valandos nakties, iki to laiko pokylių salėje grojo muzika. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teigimu kaimynų ramybė nebuvo trikdoma, nes muzika grojo negarsiai, pokylių salės durys buvo uždarytos, o atvykę policijos pareigūnai jokio triukšmo neužfiksavo.

Liudytojas V.M. parodė, kad 2010 m. gegužės 15 d. apie 23 val. iš Plungės rajono policijos komisariato budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini) esančią pokylių salę. Atvykęs matė lauke stovinčius besikalbančius asmenis, kai durys atsidarė, iš pokylių salės pasigirdo muzika. Liudytojas V.V. parodė, kad atvykęs kartu su policijos pareigūnu V.M., matė kieme stovinčius ir rūkančius pokylio svečius, nepamena, ar sklido muzika. Abu liudytojai parodė, jog triukšmo fakto nenustatė. Policijos pareigūno V.M. 2010 m. gegužės 15 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 27) nurodyta, jog minėtą dieną apie 22 val. 50 min. iš budėtojų dalies buvo gautas nurodymas nuvykti į G. gatvėje esančią pokylių salę išsiaiškinti dėl vykstančios šventės. Nuvykę išsiaiškino, kad pokylių salė išnuomota žmonėms, švenčiantiems krikštynas. Taigi, tarnybiniame pranešime visiškai nepasisakyta dėl viešosios rimties sutrikdymo ar tokio fakto nenustatymo.

Liudytojų V.M. ir V.V. parodymai apie tai, kad nuvykę į vietą nenustatė viešosios rimties sutrikdymo fakto, negali būti laikomi pakankamu įrodymu konstatuoti, jog K.B. nepadarė jai inkriminuojamo teisės pažeidimo. Nukentėjusiojo J.M. paaiškinimu ir liudytojo D.J. parodymais nustatyta, jog triukšmo intensyvumas pokylių metu ne visą laiką vienodas: jis stiprėja ar silpsta priklausomai nuo garsą stiprinančios aparatūros, atidarytų ar uždarytų langų bei durų, pokylio svečių elgesio. Taip pat akivaizdu, jog išvydę policijos pareigūnus, žmonės koreguoja savo elgesį.

Nepaneigia faktinės aplinkybės dėl viešosios rimties trikdymo ir 2010 m. rugpjūčio 23 d. teismo posėdyje apklaustų liudytojų V.B., M.B. ir A.M. parodymai. Minėtų liudytojų parodymais nustatyta, jog jų gyvenamosios patalpos yra priešingoje nei pokylių salė pusėje. Liudytojai parodė, kad didžiausias triukšmas gali būti girdimas J.M. gyvenamajame name, nes įėjimą į pokylių salę ir kiemą skiria tik gatvė. Liudytojas M.B. parodė, kad konkrečiai nepamena 2010 m. gegužės 15 d., o liudytojas A.M. parodė, kad yra K.B. žentas, negali pasakyti, ar 2010 m. gegužės 15 d. pokylių salėje buvo rengiamas pokylis bei ar sklido triukšmas.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti rašytiniai įrodymai – Telšių visuomenės sveikatos centro 2010 m. birželio 14 d. raštas Nr. IS-2-213 „Dėl triukšmo lygio įvertinimo“ (b.l. 48-50) bei 2010 m. birželio 15 d. patikrinimo aktas (b.l. 51-53) patvirtina, jog 2010 m. birželio 12 d. atliekant triukšmo lygio matavimus pagal Higienos normos HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose ir jų aplinkoje“ nustatytus reikalavimus ir įvertinus 2010 m. birželio 14 d. laboratorinių tyrimų rezultatus ekvivalentinis ir maksimalus garso lygis K.B. gyvenamojo namo aplinkoje neviršija minėtos Higienos normos triukšmo lygių ribinių dydžių.

Tačiau teismui nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad aukščiau paminėti įrodymai paneigia viešosios rimties trikdymą 2010 m. gegužės 15 d. naktį, nes nėra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad patikrinimas buvo atliekamas identiškomis sąlygomis, kurios buvo pažeidimo nustatymo dieną.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N575-109/2008, Nr. N63-612/2008, Nr. N575-281/2009 ir kt.), jog pažeidimo, numatyto ATPK 183 straipsnyje, sudėties konstatavimui, nėra būtina triukšmą išmatuoti decibelais, o pakanka įrodyti, kad viešoji rimtis buvo sutrikdyta.

Plungės rajono savivaldybės administracijos 2010 m. gegužės 14 d. raštas Nr. AS-990 įrodo, jog Plungės miesto (duomenys neskelbtini) gatvė patenka į tyliąją viešąją zoną pagal Plungės rajono savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. T1-9-210 nustatytas tyliąsias viešąsias zonas Plungės rajono savivaldybės teritorijoje. Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo 2 straipsnio 18 dalis pateikia tyliosios viešosios zonos apibrėžimą – tai urbanizuotų teritorijų zona, netrikdoma transporto, pramonės ar komercinės ir gamybinės veiklos triukšmo. Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad triukšmo prevencijos ir savivaldybių institucijų nustatytose tyliosiose zonose draudžiama <...> šventės, vestuvės, laidotuvės, rankinių prietaisų, keliančių triukšmą naudojimas savivaldybių institucijų draudžiamu paros metu ir draudžiamose vietose; kita savivaldybių institucijų uždrausta veikla. 2005 m. rugsėjo 22 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-9-211 patvirtintų Triukšmo prevencijos Plungės rajono savivaldybės viešosiose vietose taisyklių 20.3 punktas numato, kad tarybos sprendimu nustatytose tyliosiose zonose draudžiama kita veikla (ūkinė ar gamybinė), kuri neigiamai veiktų žmonių sveikatą, darbą, poilsį bei miego būtino akustinio komforto kokybę. Plungės miesto nuosavų namų kvartalai (tame tarpe (duomenys neskelbtini) gatvė) pagal minėtą savivaldybės tarybos sprendimą patenka į tyliąsias viešąsias zonas, todėl šių kvartalų gyventojai turi pagrįstą pagrindą manyti, kad triukšmas šiose zonose bus maksimaliai ribojamas: jie patys turi atitinkamai elgtis bei reikalauti tokio elgesio iš kitų tyliosios viešosios zonos gyventojų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnas) įstatymų nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl pažeidimo padarymo asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. M minėto straipsnio 2 dalis numato, kad įrodinėjimo priemonės yra: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ir vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialistų paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų poėmio protokolai, taip pat kitokie dokumentai.

Darytina išvada, kad surinkti įrodymai yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo – viešosios rimties trikdymo, konstatavimui, todėl K.B. pagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn už šį pažeidimą. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį, nes K.B. yra bausta (b.l. 31) už šio straipsnio pirmoje dalyje numatytą pažeidimą (2009 m. spalio 8 d. jai skirtas įspėjimas, 2010 m. gegužės 10 d. paskirta 300 litų bauda).

K.B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas ir administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta tą pačią dieną. Ji teigia, kad tai sutrukdė jai pasikonsultuoti su teisininkais bei pateikti prašymus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. 29-03 (paskelbtoje Administracinių teismų praktika, Nr.4, 2003 m., psl. 57-58) nurodė kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos tvarka leidžia pašalinti visas klaidas, kurios buvo padarytos užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises ikiteisminėje bylos nagrinėjimo stadijoje. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų Konvencijos nuostatų, pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apskausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus (kaltinančius) parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus. Nagrinėjant bylą teisme buvo apklausti kaltinančius parodymus duodantys liudytojai, K.B. buvo sudarytos galimybės jiems užduoti klausimus; taip pat teismo posėdyje apklausti jos prašymu iškviesti liudytojai ir įvertinti jų parodymai; prijungti prie bylos ir įvertinti jos teikti rašytiniai įrodymai.

Spręsdama klausimą dėl sankcijos skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos skyrimo pagrindais, numatytais ATPK 30 straipsnyje bei baudos skyrimo taisyklėmis, numatytomis ATPK 30² straipsnyje. ATPK 30 straipsnis numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 30² straipsnis numato, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

ATPK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas teisės pažeidimas užtraukia baudą nuo trijų šimtų litų iki vieno tūkstančio litų.

Institucija, nagrinėdama administracinę bylą, nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas) ir K.B. paskyrė 700 litų baudą, nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių ir ATPK 30² straipsnyje nurodytų baudos skyrimo taisyklių. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jokių atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenurodė ir teismas tokių nenustatė. Darytina išvada, kad paskirta nuobauda nėra per griežta ir atitinka ATPK 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir prevencinį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

skundo nepatenkinti.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato 2010 m. birželio 4 d. nutarimą, kuriuo K.B. pagal ATPK 183 straipsnio 2 dalį paskirta 700 litų (septynių šimtų litų) bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.