- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-02-08
- Bylos Nr.
- e2-1586-762/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00803-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Dilys
- Ieškovas
- UAB „Neo Finance“
- Atsakovas
- R. A.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Artūras Dilys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį atsakovei R. A. dėl 3000,00 Eur negrąžintos kredito dalies, 207,91 Eur mokėjimo palūkanų, 17,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3000,00 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 174,47 Eur tarpininkavimo mokesčio, 1800,00 Eur administravimo mokesčio, 5,54 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimu už akių ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinys buvo tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovės R. A., 3000,00 Eur negrąžinto kredito, 207,91 mokėjimo palūkanų, 17,00 procentų mokėjimo palūkanos nuo negrąžintos vartojimo kredito sumos 3000,00 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos 2018 m. rugpjūčio 16 d., iki visiško kredito grąžinimo dienos, 174,47 Eur tarpininkavimo mokesčio, 150,00 Eur administravimo mokesčio, 5,54 Eur sutartinių palūkanų, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 246,90 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Neo Finance“, naudai.
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. rugsėjo 14 d. sprendimo už akių dalis dėl administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinta ir šios bylos dalys perduotos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Įstatymas numato, kad jeigu ieškinio suma neviršija 2000,00 Eur, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Šalys prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nepareiškė, teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).
Šalims apie bylos nagrinėjimą pranešta teismo nutartimi. Pasiūlyta pateikti papildomus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Neo Finance“ pateikė prašymą ir rašytinius paaiškinimus. Nurodė, kad administravimo mokestis – tai mokestis, kurį Vartojimo kredito gavėjas moka Bendrovei. Sutarties administravimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra. Pažymima, kad AB „NEO Finance“ yra tarpusavio skolinimo platformos operatorius ir vartojimo kredito davėjas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 2 str. 11 d. nurodyta, kad tarpusavio skolinimas – veikla, kai per tarpusavio skolinimo platformą fiziniai asmenys (paskolos davėjai) teikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kreditus vartojimo kredito gavėjams. Šiuo pagrindu, ieškovė, net ir nutraukusi su paskolos gavėju, šiuo atveju – atsakove, vartojimo kredito sutartį, dėl savo, kaip tarpusavio skolinimosi platformos operatoriaus įsipareigojimų investuotojams, privalo aktyviai administruoti vartojimo kreditus. Ieškovė investuotojų atžvilgiu turi imtis aktyvių veiksmų, vartojimo kreditui grąžinti. Veiksmai atliekami tiek skolininko, tiek investuotojų atžvilgiu. Ieškovė su skolininku privalo aktyviai bendrauti, siųsti įvairaus pobūdžio informacinius pranešimus, pasikeitus skolininko gyvenamosios vietos valstybei ieškovė privalo pradėti tarptautinį skolos išieškojimo procesą, skolininkui savo noru nevykdant teismo sprendimo, ieškovė privalo perduoti skolą vykdymui antstolio kontorai ir vykdymo procese atlikti kitus išieškotojo atliekamus veiksmus, būtinus efektyviam išieškojimui. Tuo tarpu investuotojų atžvilgiu, ieškovė investuotojams privalo teikti detalias ataskaitas dėl visų skolos susigrąžinimo veiksmų, todėl teiginiai, jog ieškovė, nutraukusi sutartį, nebepatiria su vartojimo kreditu susijusių išlaidų, yra nepagrįsti. Skolos administravimas nepasibaigia nuo sutarties nutraukimo momento. Skolos administravimas baigiasi pilnai grąžinus įsiskolinimą. Prašo administravimo mokestį, kuris sudaro 1800,00 Eur, ieškovei priteisti visa apimtimi. Taip pat prašo priteisti ieškovei visas bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijos teismuose.
Kitų papildomų duomenų ir (ar) prašymų nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys dalyje dėl administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas iš dalies.
Atsižvelgiant į Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 22 d. nutartį civilinė byla nagrinėjama dalyje dėl administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1 800,00 Eur administravimo mokesčio.
Pagal tarp šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. K440319728 Bendrųjų sąlygų 1.30 punktą, Sutarties administravimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Pažymėtina, jog administravimo mokesčio dydis Specialiosiose sąlygose nėra numatytas, o kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 5.4 punkte numatyta, kad jis apskaičiuojamas taip: 1,2 procento per mėnesį nuo Vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus priskaičiuotą komisinį mokestį ir yra ne daugiau nei 30 eurų per mėnesį. Kas yra komisinis mokestis, nei Specialiosiose sąlygose, nei Bendrose sąlygose, nėra nurodyta. Kredito sutarties Specialiosiose sąlygose administravimo mokestis nėra įtrauktas į bendrą vartojimo kredito sumą, kurią atsakovas turi sumokėti, nėra nurodytas konkretus šio mokesčio dydis. Tokiu būdu, šiuo atveju konstatuotina, jog tokia sąlyga išreikšta neaiškiai ir nesuprantamai, todėl yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali / negalėjo numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas, todėl reikalavimas dėl administravimo mokesčio pritesimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 6 dalis).
Be to, iš Bendrųjų vartojimo kredito sutarties Nr. K440319728 sąlygų 5.4 punkto matyti, jog jame šalys sulygo, kad vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui yra taikoma nuolaida ir jis yra lygus nuliui; vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant sutartį, sutarties administravimo mokesčiui nuolaida nebetaikoma vadovaujantis 5.14 punktu, kuriame nustatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau kaip 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Tai atitinkamai reiškia, kad administravimo mokestis šiuo konkrečiu atveju yra mokamas tik atsakovui pažeidus sutarties nuostatas, todėl darytina išvada, kad jis yra tam tikra netesybų forma. Kitaip tariant, prievolė mokėti šį mokestį atsiranda tik kaip pažeidimo pasekmė, o tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Specialiosios teisės normos, reglamentuojančios vartojimo kredito teisinius santykius, yra nustatytos Vartojimo kredito įstatyme, pagal kurio 11 straipsnio 8 dalį pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi, todėl nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl administravimo mokesčio priteisimo negalėtų būti tenkinamas ir šiuo pagrindu.
Būtina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju ieškovė, remdamasi Sutarties 6.1 punktu, yra pareiškusi reikalavimą dėl 5,54 Eur kompensuojamųjų palūkanų, kurias paskaičiavo nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki kreipimosi į teismą dienos. Tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius. Todėl tai, kad paminėtame įstatyme įtvirtinta, jog už prievolės nevykdymą gali būti nustatytos tik tam tikro dydžio netesybos ir kitos netesybos ir kiti mokesčiai už vėlavimą vartotojui netaikomi, yra pagrindu vertinti, kad Vartojimo kredito sutarties sąlyga, kurioje numatyti mokesčiai už finansinių prievolių nevykdymą, yra prieštaraujanti nurodytoms imperatyvioms įstatymo nuostatoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis), bei, kaip jau minėta, neskaidri ir nesąžininga, todėl laikytina negaliojančia nuo Vartojimo kredito sutarties sudarymo (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis). Tokią teisės aiškinimo ir taikymo praktiką patvirtina ir teismų sprendimai, priimti kitose bylose, pagal ieškovės analogiško pobūdžio ieškinius, o kitoks Vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl administravimo mokesčio aiškinimas būtų nesuderinamas ir su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-119-254/2019, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1526-340/2018, 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-232/2018 ir kt.).
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė prašo priteisti 246,01 Eur patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei 117,00 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinio dydis – 5187,92 Eur, o tenkintų ieškinio reikalavimų suma – 3387,92 Eur, t. y. ieškinys patenkintas iš dalies (65 proc.), todėl proporcingai paskirstomos ir ieškovės bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Iš atsakovės ieškovei priteistina (117 Eur x 65% = 76,05 Eur) 76,05 Eur žyminio mokesčio ir (246,01 Eur x 65% = 159,91 Eur) 159,91 Eur už teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus.
Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas.
Panevėžio apygardos teismas 2019 m. sausio 22 d. nutartyje nesprendė dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nes sprendimas panaikinti pirmosios instancijos sprendimą už akių iš dalies ir bylą dėl dalies reikalavimų perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui negali būti laikomas materialiniu teisiniu atžvilgiu palankesnis kuriai nors proceso šaliai. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl administracinio mokesčio priteisimo, dėl kurio ieškovė padavė apeliacinį skundą, nagrinėjant iš naujo pirmąja instancija atmestinas, todėl bylinėjimosi išlaidos, susidariusios apeliacinės instancijos teisme, ieškovei iš atsakovės nepriteisiamos.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudarė 3,80 Eur. Pagal patenkintų reikalavimų dalį atsakovei tenkanti šių išlaidų dalis yra (3,80 Eur x 65% = 2,47 Eur) 2,47 Eur, tai suma neviršijanti 3 Eur, todėl iš atsakovės nepriteistina (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 441 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškovės UAB „Neo Finance“ ieškinį dalyje dėl administravimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.
Ieškovės ieškinio reikalavimą dėl administravimo mokesčio (1800 Eur) priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovės R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 235,96 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 96 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Neo Finance“, įmonės kodas 303225546, naudai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.