- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-07-29
- Bylos Nr.
- eI2-7376-631/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00389-2024-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gitana Butrimaitė
- Pareiškėjas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- A. D.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atsakovei A. D. dėl įmokos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 172,63 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,36 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 174,99 Eur.
Pareiškėjos teigimu, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo norintis gauti antrinę teisinę pagalbą pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Šio Įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis, 50 procentų, jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50 <...> procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Atsakovė 2021 m. birželio 10 d. pateikė Tarnybai prašymą reg. Nr. (8.2)KTP-1563 suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje dėl Kauno AVPK Imuniteto valdybos korupcijos tyrimo skyriaus 2021 m. birželio 16 d. nutarimo apskundimo. Prašyme atsakovė nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis.
Tarnyba nurodo, kad apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas dauginamas iš už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), 4 punkte nustatyto advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydžio, kuris antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 18,00 Eur ir nuo 2021 m. lapkričio 1 d. buvo 19,00 Eur (Taisyklių 2 punktas). Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 345,25 Eur ((11 val. x 18,00 Eur + 7,75 val. x 19,00 Eur). Remiantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimj, atsakovė turi sumokėti į valstybės biudžetą 50 procentų nuo 345,25 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 172,63 Eur.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad Tarnyba raštu Nr. (8.1Mr) FS-556 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 172,63 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630 bei mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą pateikiant kvito kopiją asmeniškai arba paštu, adresu Kęstučio g. 21, Kaunas, arba elektroniniu paštu kaunoskyrius@vgtpt.lt. Pranešimas buvo siųstas nurodytu elektroniniu paštu adresu. Pažymi, kad patikrinusi duomenis bei nustačiusi, kad antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų suma nėra apmokėta, Tarnyba pakartotinai pranešimu Nr. (8.2Mr) FS-6 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
Atsakovė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti 2024 m. gegužės 24 d.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo iš atsakovės.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovė 2021 m. birželio 10 d. pateikė Tarnybai prašymą (reg. Nr. (8.2)KTP-1563) suteikti antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje, kuriame nurodė, kad sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tarnyba, įvertinusi atsakovės pateiktus dokumentus, nustatė, kad ji priskirtina antrajam turto ir pajamų lygiui ir atsižvelgdama į ankstesniais sprendimais suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nusprendė suteikti atsakovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirta advokatė A. F..
Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikianti advokatė nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. iki 2021 m. gruodžio 2 d. pateiktose ataskaitose nurodė, kad atsakovei konsultacijoms skyrė 3,25 val., procesinių dokumentų rengimui – 15,5 val. Viso advokatė antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 18,75 val. Taigi, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 345,25 Eur ((11 val. x 18,00 Eur + 7,75 val. x 19,00 Eur).
Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų jai tenkančią 50 procentų sumą (172,63 Eur) sumokėjusi, teisme taip pat negauta prieštaravimų dėl Tarnybos priimtų sprendimų ar skaičiavimų teisingumo ir (ar) pagrįstumo.
Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo pareigos: 1) bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 2) teikti valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti reikalingą išsamią ir teisingą informaciją; 3) nedelsdamas pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, ar teismui apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą; 4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę pajamų ir turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms nuo metų pabaigos; 5) laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Pagal Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, jo reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus ir šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, jeigu pageidauja, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. Prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą rekvizitus ir formą tvirtina teisingumo ministras. Prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai, paštu arba elektroninėmis priemonėmis, jeigu yra galimybė identifikuoti pareiškėją. Asmuo, kuris, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pagal Įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, šio Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims (antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą, atsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas), valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų: 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis; 2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2-18 punktus ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pareiškėjui, kurio turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą ir kuriam pagal tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju Tarnybos 2021 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1563-8387 buvo nuspręsta apmokėti 50 procentų atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šis sprendimas yra galiojantis, nėra duomenų, kad atsakovė jį būtų skundusi.
Vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jai buvo teikiama teisinė pagalba.
Vadovaujantis Rekomendacijų 14 punktu, pranešimas apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas rengiamas apskaičiavus advokatui užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Vadovaujantis Taisyklėmis, tam, kad advokatui, prireikus teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, būtų išmokėtas užmokestis už teiktą antrinę teisinę pagalbą, jis turi pateikti Tarnybai prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinęs teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas (Taisyklių 33 punktas). Prašyme turi būti nurodytas sprendimas, kuriuo remiantis buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, aprašyta advokato suteikta antrinė teisinė pagalba ir nurodytas faktinis antrinis teisinės pagalbos teikimo laikas. Jeigu faktinis advokato antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas viršija Taisyklėse nustatytą bylos stadijai (procesiniam veiksmui) skirtą laiką, advokatas turi teisę kreiptis į Tarnybą su prašymu priimti sprendimą dėl papildomo užmokesčio. Tokiu atveju faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teisėjo ar antrinę teisinę pagalbą gavusio asmens parašu.
Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad atsakovė būtų ginčijusi advokato skirtą laiką, paslaugas ir Tarnybos apskaičiuotą sumą. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes ir paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Tarnybos nurodyta 172,63 Eur suma yra pagrįsta ir priteistina iš atsakovės.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti 2,36 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai.
Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, nustatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus.
Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Be to, prašymas priteisti šias išlaidas nėra pakankamai pagrįstas, nes Tarnyba nepateikė įrodymų, jog šias išlaidas patyrė (apmokėjo), ir šios išlaidos patirtos būtent dėl pranešimų siuntimo atsakovei.
Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodyta aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl 2,36 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 172,63 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt du Eur 63 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai.
Išaiškinti atsakovei, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kitą prašymo dalį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.