Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2022-12-07 · Civilinė byla Nr. 2YT-23337-1077/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-12-07
Bylos Nr.
2YT-23337-1077/2022
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18482-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Ranceva
Suinteresuotas asmuo
L. P., valstybės įmonė Turto bankas
Pareiškėjas
R. P.
Advokatai
Džigintas Žebelys
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-23337-1077/2022Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18482-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.2.; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 7 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilija Ranceva,sekretoriaujant Anetai Jankovskai,dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Džigintui Žebeliui,suinteresuotam asmeniui L. P.,liudytojai V. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą) nustatymo, suinteresuoti asmenys L. P. ir valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėjas R. P. kreipėsi į teismą pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog suinteresuotas asmuo L. P., tuo metu buvusio nepilnamečio pareiškėjo R. P. vardu, priėmė po pareiškėjo tėvo V. P. mirties palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas bei suinteresuoto asmens L. P. sutuoktinis V. P.. Pareiškėjo teigimu, palikėjas ir suinteresuotas asmuo L. P. santuokos metu įgijo suinteresuoto asmens vardu registruotą 2 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius. Mirus palikėjui niekas iš įstatyme nurodytų įpėdinių per įstatymo nustatytus terminus nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo. Palikimo atsiradimo metu pareiškėjas buvo nepilnametis. Pareiškėjo motina suinteresuotas asmuo L. P. po paikėjo mirties nesikreipė į notarą priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu. Pareiškėjas iki palikėjo mirties gyveno su tėvais minėtame bute. Palikėjui mirus, pareiškėjas ir toliau liko gyventi minėtame bute su savo motina, kuri palikimą savo vaiko – pareiškėjo vardu priėmė faktiškai pradėdama valdyti visą turtą, įskaitant ir palikėjui priklausiančią ½ dalį buto. Pareiškėjo motina rūpinosi ir prižiūrėjo visą butą kaip savininkė. Bute buvo pakeistos vidaus durys, perdažyti kambariai, pakeistos vonios plytelės, paleistos lauko durys, išmesti seni baldai.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo L. P. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo su pareiškėjo pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti visa apimtimi. Nurodo, kad savo aktyviais veiksmais nepilnamečio vaiko – pareiškėjo, vardu priėmė palikimą faktiškai pradėjusi jį valdyti.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Papildomai nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo V. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo palikto turto priėmimą valdyti.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė pareiškimą ir jame išdėstytus argumentus. Papildomai paaiškino, kad santuokos metu įgytas 2 kambarių butas, asmeninės nuosavybės teise palikėjas turto nebuvo įgijęs. Mirus palikėjui, niekas iš tuo metu esančių įstatyminių įpėdinių nesikreipė priimti palikimo, o jis pats nebuvo palikęs testamento. Pareiškėjas mirties dieną buvo nepilnametis, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Sutuoktinė L. P. ėmėsi veiksmų, kad faktiškai priimtų palikimą pareiškėjo vardu per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pareiškėjas tėvo mirties dieną ir šiai dienai gyvena tame pačiame bute. L. P. atlieka aktyvius veiksmus: ji imasi priemonių pagerinti gyvenimo sąlygas ir atlieka buto remontą. Pakeistos vidaus durys, perdažyti kambariai, pakeistos plytelės, išmesti seni baldai, tuos remonto darbus padėjo atlikti kaimynė V. Ž.. (duomenys neskelbtini) m. mėnesį atlikti remonto darbai. Pareiškėjui buvo įrengtas atskiras kambarys gyventi. Suinteresuotas asmuo mokėjo mokesčius. Kiek žinoma, kitų vaikų iš kitų santuokų palikėjas neturėjo.

6. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo L. P. prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad po vyro mirties (duomenys neskelbtini) mėnesį pradėjo tvarkyti butą, padarytas remontas, nudažytos lubos, klijuoti tapetai, plytelės, išnešta sena sofa, nupirkta skalbimo mašina. Sūnus R. P. man padėjo tvarkyti, kai buvo daromas remontas. Norėjau, kad palikimas pereitų sūnui. Aš dėl palikimo nesikreipiau. Nežinau, kodėl nesikreipiau į notarą. Aš mokėjau mokesčius, kiekvieną mėnesį. Mano vyras neturėjo kitų vaikų. Palikėjo abu tėvai mirę. Remontą padėjo atlikti du darbininkai ir kaimynė V. Ž..

7. Teismo posėdžio metu liudytoja V. Ž. nurodė, kad yra pareiškėjo kaimynė. (duomenys neskelbtini) pradžioje pas pareiškėją ir jo motiną bute klijavo plyteles, kiti darbininkai glaistė sienas. Pareiškėjas buvo mažas, nešiojo šiukšles. Nurodo, kad name gyvena nuo (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjas ten gyvena tiek, kiek liudytoja gyvena šiame name.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

8. Remiantis (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus mirties liudijimu AC Nr. 014460 nustatyta, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini). Iš Gyventojų registro 2022 m. liepos 18 d. pažymos apie asmens duomenis matyti, kad palikėjas mirė santuokoje su L. P., be to, be pareiškėjo nėra kitų pirmos eilės V. P. įpėdinių. Santuoka tarp V. P. ir L. P. sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš Testamentų registro 2022 m. birželio 27 d. išrašo matyti, kad šiame registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, jame taip pat nėra įregistruotų palikėjo V. P. palikimo priėmimo faktų.

9. Iš Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gegužės 31 d. išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo įsigytas 1993 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. 843 ir registruotas kaip suinteresuoto asmens L. P. nuosavybė.

10. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas.

11. Remiantis palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktu, mirusio V. P. vaikas (pareiškėjas R. P.) yra laikomas pirmos eilės įpėdiniu. Taigi (duomenys neskelbtini) mirus V. P., kuris buvo pareiškėjo tėvas ir suinteresuoto asmens L. P. sutuoktinis, pareiškėjas įgijo teisę į palikėjo palikimą (jo dalį).

12. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Remiantis to paties straipsnio 3 dalimi, šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan.

14. Po V. P. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymų nustatytą terminą teisės į palikimą įgyvendinimui į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjui būnant nepilnamečiu, tėvo palikimą jo vardu priėmė jo įstatyminė atstovė motina L. P. pradėjusi jį faktiškai valdyti.

15. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas, taip pat liudytoja V. Ž. patvirtino, kad pareiškėjas iki palikėjo bei po jo mirties gyvena ginčo bute. Suinteresuotas asmuo L. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) mėnesį pradėjo tvarkyti butą, padarė remontą, nudažė lubas, pakeitė tapetus, išnešė seną sofą, klijavo plyteles, nupirko skalbimo mašiną. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį mokėjo mokesčius. Liudytoja V. Ž. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pradžioje pas pareiškėją ir jo motiną bute klijavo plyteles, kiti darbininkai glaistė sienas.

16. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 8 d. apžvalgoje „Nepilnamečių turtinių teisių apsauga paveldėjimo turtiniuose santykiuose“ Nr. 35 (Teismų praktika. 2011, 35) pateiktais išaiškinimais, jeigu susiklosto situacija, kad nepilnamečio įpėdinio vardu nesikreipta į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais atstovas ar globėjas priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Jeigu nepilnamečio teisė į palikimą įgyvendinama faktinio palikimo priėmimo būdu ir teisme prašoma nustatyti turintį juridinę reikšmę palikimo priėmimo faktą, teismai tokiose bylose ne tik nustato juridinį faktą, bet ir atlieka tą pačią kontrolės funkciją, kaip ir bylose dėl leidimų priimti ar atsisakyti priimti palikimą išdavimo.

17. Remiantis byloje šalių pateiktais paaiškinimais bei liudytojos parodymais, nustatyta, jog per šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškėjo motina būdama jo įstatyminė atstovė atliko aktyvius veiksmus, kuriais išreiškė savo valią įgyti nepilnamečio vaiko vardu nuosavybės teisę į paveldimą turtą, valdyti jį kaip savą. Pareiškėjo teigimu, po tėvo mirties pareiškėjas ir toliau gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Jokie kiti asmenys nėra priėmę V. P. palikimo ir byloje nebuvo nustatyta duomenų, jog kurie nors kiti asmenys į jį pretenduotų. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino suinteresuotas asmuo L. P., palikėjas kreditorių neturėjo. Teismas nenustatė aplinkybių, jog palikimo priėmimas nepilnamečio R. P. vardu būtų prieštaravęs jo teisėms.

18. Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjo motina L. P. priėmė savo tuo metu nepilnamečio vaiko R. P. vardu po jo tėvo V. P. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 2 ir 3 dalys). Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą, atsiradusį po V. P. mirties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais, 443 straipsnio 5 dalimi, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad L. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) tuo metu buvusio nepilnamečio pareiškėjo R. P. (R. P.) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, priėmė po pareiškėjo tėvo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), likusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po V. P. mirties, paveldėjimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Vilija Ranceva