- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-08-27
- Bylos Nr.
- 2-4344-772/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- V. A.
- Trečiasis asmuo
- F. A.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovui V. A. ir jo atstovui advokatui Z. K., atsakovui V. A. bei trečiajam asmeniui F. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovui V. A. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, tretysis asmuo F. A..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas V. A. ir jo atstovas adv. Z. K. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir prašė priteisti iš ieškovo tėvo atsakovo V. A., ieškovui išlaikymą po 200 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jis mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniame skyriuje, bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad po tėvų santuokos nutraukimo jis liko gyventi su motina (tretysis asmuo) F. A.. Pakruojo raj. apylinkės teismo 2002-09-25 sprendimu, tuo metu dar nepilnamečiui ieškovui V. A., jo išlaikymui iš tėvo V. A. buvo priteista po 125 Lt kas mėnesį, pradedant nuo 2002-09-17 iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas V. A. priteistą išlaikymą ieškovui mokėjo tik iki 2010-02-26 įskaitytinai.
Ieškovas nurodė, kad jam sulaukus pilnametystės tėvas išlaikymo nebeteikia. Ieškovas šiuo metu mokosi Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro 10 klasėje, o baigęs šią mokslo įstaigą ketina toliau mokslus tęsti Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, todėl jam yra būtinos išlaidos, norint užsitikrinti bent minimalių būtinųjų jo poreikių tenkinimą, ugdymui, vystymuisi. Pagrindinės išlaidos yra susijusios su gyvenimiškomis problemomis, t.y. būsto išlaikymu, maistu, rūbais, higienos priemonėmis, mokymosi ir ugdymo priemonėmis, būtiniausiais vitaminais, vaistais ir pan. Kadangi jis mokėsi ir toliau ketina mokytis, dėl per didelio mokslo krūvio jis negali dirbti, nes mano, kad nesugebėtų suderinti mokslo ir darbo, dėl to nukentėtų mokslo kokybė, tuo labiau, kad mokantis mokslams yra skiriama didžioji dienos laiko dalis, kartais aukojant ir savo laisvalaikį. Mokslo kokybė, įgyjamos žinios jam yra labai svarbu, kadangi vidurinis išsilavinimas ieškovui būtinas, norint užsitikrinti savo perspektyvas ateityje. Be to ieškovas turi fizinę negalia, o tai jam irgi sukelia papildomų problemų, kas irgi yra susiję ir su papildomomis išlaidomis.
Ieškovas gyvena su motina, pastarajai nuosavybės teise priklausančiame bute, kurį tretysis asmuo įsigijo pagal pirkimo pardavimo sutartį. Be motinos paramos, jis tegauna išmoką iš valstybės, kuri jam skiriama kaip neįgaliajam, o kitų jokių pajamų ar pragyvenimo šaltinių jis neturi. Jeigu motina neteiktų paramos ir išlaikymo, jam būtų sunku išgyventi. Teigė, kad padidėjus mokesčiams, motinai net sunku išlaikyti gyvenamąjį būstą. Mano, jog LR Konstitucinis Teismas aiškiai pasisakė apie tėvų pareigą vaikams palaikyti juos morališkai, materialiai remti ir išlaikyti. Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių jis mano, kad iš atsakovo turėtų būti priteistas išlaikymas jo naudai bent jau iki jis mokysis vidurinėje ir profesinėje ar aukštojoje mokykloje, bet ne ilgiau kol sukaks 24 metai.
1. Priteisti ieškovui V. A. iš atsakovo V. A. išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Lt (du šimtus litų) iki jis mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje arba jam sukaks 24 metai.
2. Priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu pakartojo ieškinyje išdėstytus reikalavimus ir prašė teismo priteisti ieškovui iš atsakovo išlaikymą po 200 Lt, mokomą kiekvieną mėnesį. Tuo pačiu paaiškino, kad ieškovas jau nuo šių metų rugsėjo pirmosios mokysis Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje, kurią baigs tik 2013-06-30.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą dėl ieškovo ieškinio reikalavimo, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka, prašo jo pilna apimtimi netenkinti dėl žemiau išdėstytų motyvų.
1.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, pripažino, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija; Žin., 2004, Nr. 171-6319) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.
LR CK 3.194 str. 3 d. redakcija nėra įstatymų leidžiamosios valdžios pakeista, egzistuoja teisės spraga, todėl Konstitucinio teismo išaiškinimas dėl jos taikymo yra labai svarbus.
2. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendime yra konstatavęs: teisės spragų pašalinimas yra atitinkamo (kompetentingo) teisėkūros subjekto kompetencijos dalykas; teisės spragas yra įmanoma tam tikru mastu užpildyti ir taikant teisę (inter alia naudojant teisės analogiją, taikant bendruosius teisės principus, taip pat aukštesnės galios teisės aktus, pirmiausia Konstituciją), taigi taip pat ir aiškinant teisę (inter alia teisingumą vykdantiems teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems atskiras bylas ir privalantiems aiškinti teisę, kad galėtų ją taikyti); teisės spragas teismai gali užpildyti tik ad hoc. t. y. jie jas gali pašalinti tik individualiam visuomeniniam santykiui, dėl kurio sprendžiamas ginčas teisme nagrinėjamoje byloje; galutinai pašalinti teisės spragas galima tik teisę kuriančioms institucijoms išleidus atitinkamus teisės aktus; teismai to padaryti negali, nes jie vykdo teisingumą, o ne yra legislatyvinės institucijos (pozityviąja ir plačiausia šios sąvokos prasme); toks teismų galimybių ribotumas šioje srityje ypač akivaizdus susidūrus su materialiosios teisės spragomis. Konstatuota ir tai, kad: visais atvejais yra nepaneigiama galimybė teismams teisės spragą užpildyti ad hoc; jeigu tokie teismų įgaliojimai būtų neigiami, nepripažįstami, jeigu teismų galimybės taikyti teisę, pirmiausia aukščiausiąją teisę - Konstituciją, priklausytų nuo to, ar tam tikras teisėkūros subjektas nepaliko savo nustatyto (teisės aktuose) teisinio reguliavimo spragų, ir bylas jie galėtų išspręsti tik po to, kai tos teisės spragos bus užpildytos teisėkūros būdu, tuomet reikėtų konstatuoti, kad spręsdami bylas teismai taiko ne teise, pirmiausia aukščiausiąja teise - Konstituciją, o tik įstatymą (apibendrinta šios sąvokos prasme), kad jie ne vykdo teisingumą pagal teise, o tik formaliai taiko teisės aktu straipsnius (jų dalis), kad konstitucinėms vertybėms, inter alia asmens teisėms ir laisvėms, žala gali būti daroma (ir neatlyginama ar kitaip neatitaisoma) vien dėl to. kad atitinkamas teisėkūros subjektas tam tikru santykiu nesureguliuoja teisiškai (arba juos teisiškai sureguliuoja nepakankamai intensyviai): tai nesiderintų su teismų socialine ir konstitucine paskirtimi ir reikštų, kad teisė yra traktuojama vien kaip jos tekstine forma, sutapatinama su ja.
3. Taigi, kad šiuo Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta, jog CK 3.194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti (neturi įgaliojimų nepriteisti) tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiam asmeniui, prieštarauja Konstitucijai, ir tai, kad CK nėra nustatyti esminiai paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo instituto elementai, nereiškia, kad teismai, sprendžiantys bylas, kuriose iškyla CK 3.194 straipsnio 3 dalies (2004 m. lapkričio 11 d. redakcija) nuostatos taikymo klausimas, gali jų nespręsti vien dėl to, kad įstatymų leidėjas atitinkamų santykių dar nėra deramai sureguliavęs įstatymu. Spręsdami tokias bylas (dėl tėvų išlaikymo minėtiems vaikams priteisimo), minėtas teisinio reguliavimo spragas jie turi užpildyti ad hoc. Tai darydami teismai turi paisyti inter alia to, kad, kaip konstatuota šiame Konstitucinio Teismo nutarime, išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Kita vertus, minėta teismų galimybė užpildyti teisės spragas ad hoc nereiškia, kad įstatymų leidėjas neturi pareigos per protingą laiką, paisydamas Konstitucijos, įstatymu nustatyti deramą atitinkamų santykių teisinį reguliavimą.
Šalies argumentai
4. Sūnus prašo priteisti 200 Lt išlaikymo dydį, tačiau tai jo netenkina, nes jis yra per didelis. Atsakovas yra pensininkas, gauna 580 Lt senatvės pensiją ir 200 Lt Nukentėjusių asmenų valstybinę pensiją, viso 780 Lt. Ieškinyje sūnus nurodo, kad pragyvenimui jam reikalinga 640 Lt suma per mėnesį. Žinant dabartinį pragyvenimo lygį, tai labai reali suma. Tačiau atsakovas nori atkreipti dėmesį į tai, kad nuo pilnametystės sūnus pradėjo gauti 540 Lt Šalpos pensiją neįgaliajam, todėl iki būtinos pragyvenimui sumos (630 Lt ), kuri nurodoma ieškinyje, dar reikia 90 Lt, o kadangi pareiga išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga, tai tėvas ir motina privalo sūnui materialiai padėti ir mokėti jam po 45 Lt. Atsakovas sutinka sūnui mokėti 45 Lt periodines išmokas iki sūnus baigs mokslus. Atsakovas visą laiką jam mokėjo ne tik alimentus, bet ir papildomai mokėjo po 60 Lt už breiko ir hip-hopo šokių būrelį, taip pat finansuoja ir jo norą lankyti dziudo imtynes. Niekuomet nesišalino nuo sūnaus išlaikymo, tik nori, kad išlaikymas būtų priteistas teisingai, kad būtų patenkinti ir sūnaus poreikiai, ir jam liktų nors minimalių lėšų pragyvenimui, nes pajamos labai mažos.
5. Dėl ieškinio pagrindo. Ieškovas reikalavimą grindžia ir priteisti periodines išmokas prašo kol jis mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje, tačiau ne ilgiau nei jam sueis 24 metai. Išlaikymas prašomas priteisti nuo 2010 m vasario 26 dienos , o mokymąsi Šiaulių sutrikusios klausos ugdymo centre jis baigia 2010 m gegužės mėnesio pabaigoje. Ieškovas nepateikia įrodymų, kad nuo 2010 m birželio mėn. 1 d jis ir toliau mokysis vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje.
6. Atsakovas siūlo ieškovui geranoriškai apsvarstyti abi puses tenkinantį kompromisinį išlaikymo dydžio variantą ir, tokį radus, baigti bylą taikiai.
Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad sutinka sūnaus išlaikymui mokėti po 100,00 Lt, tačiau baigiamųjų kalbų metu atsakovas jau nurodė, kad sutinka su ieškovo ieškinio reikalavimu.
Tretysis asmuo F. A. paaiškino teismui, kad jos pajamos yra nedidelės, šiuo metu ji dar tebėra įrašyta Darbo biržoje į asmenų ieškančių darbo sąrašą. Teigė, kad gauna tik apie 400 Lt mėnesinį atlyginimą ir iš šios sumos sūnaus (ieškovo) išlaikymui tegali skirti apie 100 Lt. Nurodė, kad jokių kitokių pajamų ar turto jos šeima neturi. Teigė, kad išaugo ir išlaidos už komunalines paslaugas, todėl vien jos atlyginimo sūnaus išlaikymui jau nepakanka. Todėl mano, jog sūnaus tėvas privalo teikti parama sūnui, kol jis dar mokėsi vidurinėje, o po to ir profesinėje mokykloje bei prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies.
Gimimo liudijimo kopija patvirtina, kad atsakovas V. A. yra (duomenys neskelbtini), gimusio V. A. tėvas, o tretysis asmuo F. A. jo motina (b.l. 6). Pakruojo raj. apylinkės teismo 2002-09-25 sprendimu ieškovo išlaikymui iš atsakovo V. A. buvo priteista po 125 Lt pradedant nuo 2002-09-17 iki vaiko pilnametystės. Ieškovas tapo pilnamečiu 2010-02-26 (b.l.6). Tačiau atsakovas įstatyminę prievolę nepilnamečiam sūnui vykdė tik iki jo pilnametystės. Iš Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro 2010-05-18 pažymos matyti, kad ieškovas mokėsi minėtos mokslo įstaigos 10 klasėje ir šią mokyklą baigė 2010-05-28 įskaitytinai (b.l.23). Po to ieškovas įstojo ir toliau mokysis Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje siekdamas įgyti interjero apdailos atlikėjo specialybę (b.l.38). Ieškovui sulaukus pilnametystės jam nustatytas tik dalinis darbingumas (40 proc.) (b.l.9). Dėl to ieškovas iš valstybės tegauna šalpos pensija kaip neįgalus asmuo (b.l.10). Ieškovas kartu su motina gyvena pastarajai nuosavybės teisę priklausančiame vieno kambario bute, esančiame L. Giros g. 8-24, Pakruojyje (b.l.1). Ieškovas 2010-02-26 tapo pilnamečiu, tačiau jis ir toliau mokėsi Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centre, o kaip matyti iš Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklos 2010-06-16 ir 2010-07-26 pažymų jis ne tik įstojo į interjero apdailos atlikėjo specialybę, bet ir mokysis minėtoje profesinėje mokykloje iki 2013-06-30 įskaitytinai (b.l.38,44). Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, kad išlaikymą sūnui teikė iki 2010-02-26. Tokiu būdu iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad atsakovas nevykdė tėvo pareigos ir materialiai nerėmė sūnaus nei kuomet jis buvo pilnametis ir dar mokėsi 10 klasėje, bei iš dalies nesutinka remti ir tuomet kai jis įstojo į profesinę mokyklą ir sieks profesinio išsilavinimo.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007-06-07 nutarimu (įsigaliojo 2007-06-12) pripažino, kad LR CK 3. 194 straipsnio 3 dalis (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymu Nr. IX-2571, įsigaliojusiu nuo 2004 m. lapkričio 26 d., pakeitus CK 3.194 straipsnio 3 dalį), ta apimtimi, kuria nustatyta, kad teismas visais atvejais privalo priteisti iš tėvų (ar vieno iš jų) išlaikymą paramos reikalingam, vidurinį išsilavinimą jau įgijusiam, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje besimokančiam ir ne vyresniam negu 24 metų pilnamečiui asmeniui, prieštarauja LR Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau šis KT nutarimas nepaneigia teismo teisės nagrinėjant bylą pagal ieškovės reikalavimą atsakovui, jį nagrinėti remiantis LR Konstitucijos nuostatomis (CK 1.3 str.), bendraisiais teisės principais bei suteiktais įgaliojimais (Konstitucijos 109str.) ir tokiu būdu išspręsti šalių ginčą. Minėtų teisės normų taikymas atitinka ir CK 1.8 straipsnio nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga ne tik išlaikyti nepilnamečius vaikus iki 18 metų, bet ir pareiga auklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais. Dėl to Konstitucinis Teismas minėtame nutarime pažymėjo, kad įstatymų leidėjas turi teisę įstatymu nustatyti tėvų pareigą remti savo paramos reikalingus pilnamečius vaikus, jeigu tokia pareiga bus pagrįsta kitomis Konstitucijos nuostatomis, bet ir kaip jau minėta, tokia pat teisė suteikta teismui, sprendžiant individualų ginčą konkrečioje byloje. Kadangi Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiu (18 metų), dėl to pripažintina, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką (vaikus) tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą. Tokia tėvų pareiga gali būti kildinama ne tik iš įstatymų (pvz. anksčiau galiojusios CK 3.194 straipsnio 3 dalies nuostatos), bet ir iš Konstitucijos nuostatų visumos, inter alia iš tėvų ir vaikų ryšių vertingumo konstitucinio įtvirtinimo, atviros, teisingos darnios ir pilietinės visuomenės siekio, valstybės socialinės orientacijos. Todėl teismas laiko, kad remiantis šiomis konstitucinės doktrinos nuostatomis atsiranda tėvų pareiga teikti pilnamečiui vaikui būtiną paramą, kurios tikslas sudaryti vaikui galimybę mokytis, studijuoti, įgyti profesiją. Tokia pareiga, teismo manymu, neprieštarauja, bet papildo konstitucinę tėvų pareigą - išauklėti savo vaikus dorais ir ištikimais piliečiais.
Kadangi ieškovas, nors ir būdamas pilnametis, anksčiau mokėsi vidurinės mokyklos 10 klasėje, o nuo 2010-09-01 bus profesinės mokyklos moksleivis, darytina išvada, kad jo reikalavimas priteisti išlaikymą iš tėvo, kuris iš dalies atsisako padėti sūnui materialiai, yra teisėtas ir pagrįstas bei atitinka Konstitucijoje įtvirtintus atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės principus. Ieškovas reikalauja 200,00 litų dydžio išlaikymo už laikotarpį nuo pilnametystės iki jis baigė Šiaulių sutrikusios klausos vaikų ugdymo centro 10 klasę, ir už laikotarpį po to iki jis baigs Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokyklą, bet ne ilgiau kol sukaks 24 metai (b.l.1, 44). Nurodo, kad jo poreikių patenkinimui mėnesiui papildomai dar reikia ne mažiau kaip 200 litų (b.l. 1).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai – patvirtina, jog atsakovas pagal Pakruojo raj. apylinkės teisme 1994-08-18 priimtą nutarimą privalėjo teikti sūnui išlaikymą iki 2010-02-26 įskaitytinai, tai yra iki jo pilnametystės. Tačiau atsakovas po minėtos datos ieškovui išlaikymo neteikia, nors matyti, kad toks išlaikymas pastarajam reikalingas. Ieškovo vardu nėra LR įregistruotų nuosavybės teisių nei į nekilnojamuosius, nei į registruotinus kilnojamuosius daiktus. Pažymėtina, kad išlaikymo dydžiui įtakos neturėtų ir paties vaiko turimas turtas. Tokiu atveju tėvai privalo išlaikyti pilnametį vaiką. Tuo pačiu pastebėtina, kad nors ieškovui šiuo metu paramą teikia motina ir valstybė, bet tuo pačiu ir atsakovas privalo teikti išlaikymą sūnui kuris mokėsi 10 klasėje ir nuo rudens mokysis profesinėje mokykloje.
Įvertinus vien tą aplinkybę, kad ieškovas V. A., nors ir sulaukė pilnametystės, tačiau toliau mokysis profesinėje mokykloje, akivaizdu, kad jam buvo ir yra reikalinga tėvo parama (mokslo priemonių, maisto, aprangos įsigijimui ir pan.). Byloje nėra duomenų, ar atsakovas turi teikti išlaikymą ir kitiems išlaikytiniams, tačiau teismas pripažįsta įrodytu, kad atsakovas negali kol kas atsisakyti neremti materialiai ir dabar jau pilnamečio sūnaus (LAT CBS teisėjų kolegijos nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-188/2007). Be to atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad paramos sūnui negali teikti dėl objektyvių priežasčių ( pvz. chroniškos ligos, visiško neįgalumo ar pan.), ar dėl labai blogos jo paties materialinės padėties. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas savo vardu yra įregistravęs nuosavybės teises ne tik į nekilnojamąjį ir registruotiną kilnojamąjį daiktą, bet ir gauna dvi pensijas. Taip pat atsakovas yra išsiėmęs verslo liudijimą ir gauna su tuo susijusias pajamas. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti jam išlaikymą iš tėvo pagrįstas ir teisėtas bei atitinkantis minėtus Konstitucinius principus. Atskirai pastebėtina, jog ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas expressis verbis dar iki minėto Konstitucinio Teismo nutarimo yra konstatavęs (2007-01-23 nutartis civ. byla Nr. 3K-7-130/2007 ir 2007-03-14 nutartis civ. byla Nr. 3K-104/2007), kad žemesnės instancijos teismas turi ,,dikrecijos teisę“ priteisti išlaikymą asmeniui, besimokančiam vidurinėje mokykloje. Ginčo atveju tokia pat prievolė atsakovui išlieka ir tada, kai ieškovas siekia profesinio išsilavinimo.
Todėl iš atsakovo ieškovui priteistinas 200,00 Lt dydžio išlaikymas, nes tai yra tik ketvirtadalis dabar nustatytos minimalios mėnesinės 800 Lt algos (toliau – MMA) ( LRV 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimas Nr. 1368, įsigaliojo nuo 2008-01-01). Toks išlaikymo dydis nustatytinas įvertinus atsakovo amžių, sveikatą, galimą uždarbio dydį ir pajamas, bei turimą turtą tiek nekilnojamąjį, tiek kilnojamąjį, ir aplinkybę, kad kito asmens galinčio teikti sūnui išlaikymą be trečiojo asmens bei valstybės, šiuo metu nėra. Tuo pačiu pripažintina, kad ši mėnesinė išmoka nepablogins ir atsakovo materialinės padėties. Pažymėtina, kad tik MMA gali užtikrinti minimalius nedirbančio suaugusio asmens poreikius. Kadangi ieškovas mokėsi vidurinėje mokykloje ir baigė tik 10 klasę, o po to vėl mokysis profesinėje mokykloje ir dėlto kol kas negali dirbti, būtiniausių poreikių patenkinimui reikalingą lėšų sumą, atitinkančią MMA, jam turi užtikrinti ne tik motina, valstybė, bet ir tėvas. Ieškovas nurodė, kad jam reikia iš tėvo nedidelės lėšų sumos, nors jis kol kas baigė 10 klasę, ir nori mokytis toliau. Todėl nėra pagrindo abejoti ieškovo paaiškinimais dėl noro mokytis ir siekio įgyti profesiją ir tai, jog tam jam reikalingos papildomos išlaidos. Tačiau tuo pačiu pažymėtina, kad ieškovas yra pilnametis, suaugęs žmogus, todėl jis privalo objektyviai įvertinti ne tik savo poreikius, bet ir galimybes juos patenkinti. Atitinkamai teismui patenkinus ieškovo prašymą dėl išlaikymo iš atsakovo priteisimo, jis turi priteistus pinigus panaudoti išmintingai. Be to kaip paaiškino teismui ieškovas, jog visą tą laiką jį daugiausia materialiai rėmė motina, skirdama kas mėnesį jam dalį lėšų iš savo atlyginimo, dėl to ieškovui esant pilnamečiu, tik jis pats turi protingai nuspręsti, kaip panaudoti jam priteistą išlaikymą.
Ieškovas prašė teismo priteisti jam išlaikymą iki 24 metų. Nors toks reikalavimas galėtų būti pagrįstas ir išlaikymas gali būti priteisiamas iki 24 metų, tačiau tik esant tam tikroms sąlygoms (pvz. baigęs profesinę mokyklą jis negali dirbti arba nebuvo priimtas į darbą dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių ir pan.). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas yra ne vyresnis nei 24 metų amžiaus, baigęs tik vidurinės mokyklos 10 klasę ir toliau mokysis profesinėje mokykloje, kuria baigs 2013-06-30 įskaitytinai, todėl nors ir būtų konstitucinis pagrindas priteisti išlaikymą, tačiau jis priteistinas ne iki 24 metų, o iki kol ieškovas baigs profesinę mokyklą. Pastebėtina, kad teismui nežinoma ir negali būti žinoma, jog baigęs profesinę mokyklą ieškovas mokysis aukštosios mokyklos dieniniame skyriuje, nesvarbu ar Lietuvoje, ar vienoje iš ES valstybių. Tokiu būdu, ieškovui priteistinas iš atsakovo išlaikymas po 200 Lt periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį už laikotarpį nuo 2010-02-27 iki 2013-06-30 įskaitytinai, tai yra iki jis mokysis Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje (CK 3. 200 str., CPK 376 str. 3d.). Jeigu ieškovas po to įstos studijuoti į aukštosios mokyklos dieninį skyrių ir teismui pateiks atitinkamus įrodymus, ieškovui išlieka teisė pakartotinai kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti materialinį išlaikymą, kuris jam gali būti reikalingas iki 24 metų amžiaus. Dėl to likusioje dalyje ieškovo ieškinio reikalavimas atmestinas.
Patenkinus ieškovo reikalavimą iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei: 72,00 Lt žyminio mokesčio, 411,51 Lt išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovui ir 12,65 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą (CPK 96 str.). Sprendimas dėl išlaikymo skirto V. A. nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 str. 2d. 1p.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.
1. Priteisti iš atsakovo V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) pilnamečiam sūnui V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200,00 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį, už laikotarpį nuo 2010-02-27 iki 2013-06-30 įskaitytinai, tai yra iki V. A. mokysis Klaipėdos siuvimo ir paslaugų verslo mokykloje.
2. Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. A. (a/k (duomenys neskelbtini) 72,00Lt žyminio mokesčio, 411,51 Lt išlaidų už valstybės teisinę pagalbą ieškovui ir 12,65 Lt už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 496,16 Lt (keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus 16 ct).
3. Sprendimą dėl išlaikymo V. A. priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.
Likusioje dalyje ieškovo ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių m. apylinkės teisme.