Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-18 · Civilinė byla Nr. e2S-510-638/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-18
Bylos Nr.
e2S-510-638/2019
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17968-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Labokaitė
Atsakovas
R. Š.
Ieškovas
D. S.
Trečiasis asmuo
Z. S., J. Ž., A. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-510-638/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17968-2018-2Procesinio sprendimo kategorija 2.6.38. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 18 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr.e2-701-475/2019 pagal ieškovo D. S. ieškinį atsakovui R. Š., tretieji asmenys Z. S., J. Ž., A. S., A. S. dėl atidalijimo iš žemės sklypo bendrosios dalinės nuosavybės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė pripažinti ieškovui D. S. teisę be atsakovų A. S., A. S. bei R. Š. sutikimo pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ (projekto vadovas - A. Č.) 2018 m. rugsėjo mėnesį parengtą Žemės sklypų)duomenys neskelbtini). pertvarkymo projektą atsidalinti ieškovui priklausančią žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), 330/882 dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieškovui nuosavybės teise minėtame projekte indeksu „a“ pažymėtą šio žemės sklypo dalį (330 m²) tikslu prijungti ją prie žemės sklypo, adresu(duomenys neskelbtini), o atsakovams A. S., A. S. bei R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant žemės sklypo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dalį, pažymėtą indeksu „1“ (552 m²), atlikti kadastrinius matavimus ir visus kitus veiksmus, reikalingus dviejų atskirų žemės sklypų pagal minėtąją schemą suformavimui bei įregistravimui Nekilnojamojo turto registre.

2. Kauno apylinkės teisme 2018 m. gruodžio 4 d. gautas ieškovo D. S. ir atsakovų A. S. ir A. S. prašymas dėl taikos sutarties rašytinio proceso tvarka patvirtinimo ir bylos dalies pagal ieškovo reikalavimus atsakovams A. S. ir A. S. nutraukimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino ieškovo D. S. ir atsakovų A. S., A. S. 2018 m. lapkričio 26 d. sudarytą taikos sutartį joje numatytomis sąlygomis. Teismas civilinę bylą dalyje dėl ieškovo D. S. reikalavimų atsakovams A. S. ir A. S. nutraukė. Teismas A. S. ir A. S. nutarė civilinėje byloje laikyti trečiaisiais asmenimis.

4. Teismas sprendė, jog taikos sutarties sąlygos neprieštarauja įstatymui, nepažeidžia kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl yra pagrindas taikos sutartį patvirtinti ir civilinę bylą dalyje dėl ieškovo D. S. reikalavimų atsakovams A. S. ir A. S. nutraukti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atskirajame skunde atsakovas R. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovo D. S. ir atsakovų A. S., A. S. prašymą patvirtinti taikos sutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Ieškovo ir dviejų atsakovų sudaryta ir teismo patvirtinta taikos sutartis yra neteisėta, kadangi ją sudarant nebuvo gautas vieno iš bendraatsakovų, t. y. R. Š. sutikimas. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, aiškiai ir vienareikšmiškai išsprendė dėl atsakovo R. Š. teisių ir pareigų, nors jokio sutikimo dėl taikos sutarties sudarymo atsakovas nedavė. Be to, teismas patvirtino taikos sutartį, nesuteikdamas teisės pasisakyti dėl šios sutarties pagrįstumo.

5.2. Ieškinio reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, atmetus ieškovo ieškinį teisinis ginčas nebus išspręstas. Todėl atsakovas ketina teikti šioje byloje priešieškinį. Tokio pobūdžio sutarties tvirtinimo klausimas galėjo ir turėjo būti išspręstas žodinio teismo posėdžio metu, sutikslinus galutinius ieškinio reikalavimus, išsprendus priešieškinio prijungimo klausimą. Įsiteisėjusi teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo sukels teisines pasekmes, t. y. šios sutarties 1 p. yra sukuriama atsakovo ir kitų atsakovų bendroji nuosavybė, pakeičiant esamą nuosavybės teisinį statusą. Akivaizdu, kad tvirtindamas tokio pobūdžio taikos sutartį teismas iš anksto pasisakė dėl šios bylos baigties.

Atsiliepimas

6. Ieškovas D. S. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Ieškovui byloje sudarius su bendraturčiais A. S. bei A. S. taikos sutartį ir teismui nutartimi ją patvirtinus, ieškovas iš esmės turi tik A. S. bei A. S. sutikimus atlikti nurodytus veiksmus, tačiau tai nesuteikia ieškovui teisės atlikti nurodytus veiksmus be atsakovo R. Š. sutikimo. Tam, kad ieškovas galėtų atsidalinti iš bendrosios ginčo sklypo dalinės nuosavybės pagal pasiūlymų schemą, jam būtina tęsti bylos dalį prieš atsakovą R. Š. ir joje gauti iš teismo teisės pripažinimą atlikti veiksmus pagal pasiūlymų schemą be atsakovo R. Š. sutikimo. Todėl byloje ieškovas pateikė atitinkamai patikslintą ieškinį.

6.2. Be to, teismo patvirtinta taikos sutartis neatleidžia ieškovo nuo kitų teisės normose numatytų pareigų, būtinų atitinkamiems veiksmams atlikti. Skunde atsakovas nenurodė, dėl kokių jo teisių ir pareigų teismas pasisakė patvirtindamas taikos sutartį. Atsakovo nurodyti argumentai, kad jis ketina teikti byloje priešieškinį nėra niekaip susiję su skundžiamos nutarties teisėtumu ar pagrįstumu. Taikos sutarties patvirtinimas nedaro jokių kliūčių R. Š. teikti byloje priešieškinį. Nutartimi bylos dalis dėl ieškovo reikalavimų R. Š. dar nėra išspręsta, taip pat nėra išspręsti ir būsimi R. Š. priešieškinio reikalavimai.

7. Trečiasis asmuo Z. S. atsiliepimu prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Nagrinėjamu atveju, byloje atsakovų procesinis bendrininkavimas yra neprivalomas, todėl taikos sutartis galėjo būti sudaryta, neįtraukiant R. Š.. Taikos sutartyje yra pasisakyta tik dėl ieškovo D. S. ir A. S. bei A. S. tarpusavio teisių ir pareigų, taikos sutartimi nėra nuspręsta dėl jokių R. Š. teisių ir pareigų.

7.2. Atsakovas nurodo, jog teiks byloje priešieškinį, tačiau neaišku, kaip tai susiję su nutarties teisėtumu ir pagrįstumu. Ieškovo reikalavimai byloje yra tikslūs ir galutiniai. Jie nebuvo pakeisti ir po taikos sutarties patvirtinimo pateikus patikslintą ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

9. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinta ieškovo D. S. ir atsakovų A. S., A. S. sudaryta taikos sutartis ir byla nutraukta, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CK 6.983 straipsnyje nustatyta, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje. Taigi, taikos sutartimi gali būti sprendžiamas jau kilęs teisminis ginčas arba užkertamas kelias teisminiam ginčui kilti ateityje. Kilęs teisminis ginčas, t. y. kai teisme dėl ginčo iškelta civilinė byla, proceso šalių taikos sutartimi gali būti išsprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu teismas tokią sutartį patvirtina pagal CPK 140 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukia (CPK 293 straipsnio 5 punktas).

11. Byloje nustatyta, kad ieškovas siekia pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ pertvarkymo projektą atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam tenkančią ginčo sklypo dalį, pasiūlymų schemoje pažymėtą indeksu „a“, plotas - 0,0330 ha, su tikslu prijungti ją prie kito sklypo, tampant kartu su trečiaisiais asmenimis kito sklypo bendraturčiu. Atsidalijant pagal pasiūlymų schemą atsakovams tektų ginčo sklypo dalis, pažymėta indeksu „1“ (552 m²), kuri būtų formuojama kaip atskiras žemės sklypas.

12. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas D. S. ir atsakovai A. S., A. S. sudarė taikos sutartį, pateikė teismui prašymą ją patvirtinti ir bylą nutraukė.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs susidariusią situaciją, bylos medžiagą bei šalių argumentus, sutinka su atsakovo dėstoma pozicija ir sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrindo tvirtinti tarp ieškovo ir dviejų atsakovų A. S., A. S. pasirašytą tokio pobūdžio taikos sutartį kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nepranešus bei jiems neišdėsčius savo pozicijos dėl sprendžiamo klausimo, kai jis yra tiesiogiai susijęs ir su jų teisėmis bei teisėtais interesais. Pirmosios instancijos teismas patvirtino taikos sutartį, kuri iš esmės turi įtakos ir kitam byloje dalyvaujančiam atsakovui R. Š..

14. Teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių pasiektos taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui. Tačiau teismas taip pat turi patikrinti ir šalių valią dėl pasirašytos taikos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-409-701/2015).

15. Iš pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties matyti, kad tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, teismas nutartyje išdėstė tik abstrakčius motyvus, tačiau nesiaiškino ir nevertino taikos sutarties tais aspektais, ar ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui, kokią įtaką tokios sutarties patvirtinimas turės atsakovui R. Š., ar dėl taikos sutarties patvirtinimu daroma kokia nors įtaka atsakovo teisėms ir teisėtiems interesams. Spręsdamas dėl taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teismas neįsigilino į pačios taikos sutarties esmę bei pasekmes. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį, patikslintą ieškinį su ieškovo reikalavimais nesutinka.

16. Nagrinėjamu atveju taikos sutartimi (1, 2 dalis) atsakovai A. S., A. S. sutiko, kad ieškovas D. S. pagal UAB „Žemėtvarkos darbai“ pertvarkymo projektą (pakeistą ar pakoreguotą) atsidalintų ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, priskiriant ieškovui nuosavybės teise minėtame projekte indeksu „a“ pažymėtą šio žemės sklypo dalį (330 m²) tikslu prijungti ją prie žemės sklypo, o A. S., A. S. ir R. Š. bendrosios dalinės nuosavybės teise priskiriant likusią žemės sklypo dalį. Šiuo atveju akivaizdu, kad taikos sutartimi atsakovo R. Š. kaip žemės sklypo dalies savininko padėtis yra pakeičiama, nes be jo žinios ir sutikimo jam paskiriama vietoje buvusio sklypo dalies tam tikra kitokia sklypo dalis kartu su kitais atsakovais, t. y. taikos sutartimi ( 1 d. ) yra sukuriama atsakovo R. Š. ir kitų atsakovų bendroji nuosavybė.

17. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovų A. S., A. S. sudaryta taikos sutartis akivaizdžiai pažeidžia kito byloje dalyvaujančio atsakovo R. Š. teises ir teisėtus interesus. Pats ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad patvirtintoji taikos sutartis nesuteikia ieškovui teisės atlikti nurodytus veiksmus (atsidalinti sklypo dalį - teismo pastaba) be atsakovo R. Š. sutikimo, kitaip tariant, pats ieškovas pripažįsta, kad nebuvo jokios prasmės teikti teismui tvirtinti tokio turinio taikos sutartį.

18. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl atskirasis skundas tenkintinas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo D. S. ir atsakovų A. S., A. S. prašymas patvirtinti taikos sutartį atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo D. S. ir atsakovų A. S., A. S. prašymą patvirtinti taikos sutartį atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Diana Labokaitė