- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-14
- Bylos Nr.
- I-3069-320/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00066-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriui
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė, susipažinusi su A. M. skundu atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas teismui paduotu skundu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau- ir NŽT) 2018-02-13 sprendimą Nr.ISS-283-(7.5.), įpareigoti NŽT panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriaus vedėjo 2017-03-31 įsakymą Nr.21VĮ-361-(14.21.2), įpareigoti NŽT Biržų skyrių suformuoti pareiškėjui žemės sklypą, kad galėtų pastatus-veršidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei mėšlidę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Drąseikių k., (duomenys neskelbtini), Parovėjos sen., Biržų r. sav., naudoti pagal paskirtį.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją.
Iš pareiškėjo skundo bei prie jo pridėtų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutiko su NŽT Biržų skyriaus vedėjo 2017-03-31 įsakymu Nr.21VĮ-361-(14.21.2) patvirtintame Parovėjos seniūnijos Užušilių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu nuomai (pirkimui) suprojektuoto žemės sklypo prie pareiškėjui priklausančių statinių, dydžiu.
Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio, reglamentuojančio skundų dėl žemės reformos vykdytojų sprendimų pateikimo ir nagrinėjimo tvarką, 1 dalyje įtvirtinta, kad sprendimus dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis asmenys gali apskųsti teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai (neveikimas), išskyrus sprendimus atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą, skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo priimtas sprendimas gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 4 dalis). Taigi, pareiškėjo keliamam ginčui privaloma ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka patenka į ABTĮ 26 straipsnio 1 dalies taikymo sritį.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, siekdamas pasinaudoti privaloma ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, 2018-01-31 skundu kreipėsi į NŽT, kuri skundžiamu 2018-02-13 sprendimu Nr.ISS-283-(7.5.) atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą kaip pateiktą pakartotinai, remdamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu bei Lietuvos Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr.875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 12 punktu, konstatavusi, jog skunde keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ir į juos pateikti atsakymai NŽT 2017-09-28 raštu Nr.ISS-2426-(7.5) ir 2017-12-13 raštu Nr.ISS-2937-(7.5). Nagrinėjamu atveju nelaikytina, kad teritorinio viešojo administravimo subjekto administracinio akto teisėtumas buvo patikrintas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos. Todėl ginčijamas NŽT 2018-02-13 sprendimas laikytinas savarankišku sprendimu, kuris turi būti skundžiamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo (NŽT) buveinė, šiuo atveju Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 31 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 31 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam eismui, o kiti- Regionų apygardos administraciniam teismui, skundas turi būti paduodamas Vilniaus apygardos administraciniame teisme. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Šiuo pagrindu pareiškėjo skundas atsisakytinas priimti.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 152 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti priimti A. M. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos Biržų skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Nurodyti pareiškėjui, kad su tokiu skundu jis turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per 7 kalendorines dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, padavus skundą Panevėžio apygardos administraciniam teisme.