Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos kreditorės Lindorff Oy, veikiančios per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei S. Z., civilinėje byloje Nr. eL2-13637-769/2016 dėl teismo įsakymo išdavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorius pareiškimu prašė priteisti iš skolininkės S. Z. 537,08 Eur skolos, 103,74 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, 3,00 Eur žyminį mokestį, nurodydamas, jog skolininkė neapmokėjo 2012-08-31 pradinio kreditoriaus išrašytos sąskaitos Nr. 754754970, liko skolinga 537,08 Eur, skolą 2015-02-27 perėmė kreditorius Lindorff Oy, kuris prašė priteisti ir 5 procentų palūkanas, skaičiuotas pagal įstatymą nuo 2012-10-01 iki 2016-08-11.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-08-22 nutartimi atsisakė priimti pareiškimą, motyvuodamas, kad pareiškimas aiškiai nepagrįstas. Teismas nurodė, kad reikalavimo teisė Lindorff Oy buvo perleista 2015-02-27 sutartimi, tačiau kreditorius dėl perimtos skolos išieškojimo kreipėsi tik 2016 m., t.y. praėjus daugiau nei metams nuo skolos perėmimo, tuo pačiu prašo priteisti 103,74 Eur palūkanų, už laikotarpį nuo 2012-10-01, iki 2016-08-11, t.y. kreditorius skaičiuoja skolininkei palūkanas nuo 2012 m., nors pats reikalavimo teisę į skolininkės skolą nurodo įgijęs tik 2015 m. Be to pirkėjui (fiziniam asmeniui, sudarančiam pirkimo sutartį savo asmeniniams poreikiams tenkinti) praleidus mokėjimo terminus, palūkanos už laiku nesumokėtą sumą neskaičiuojamos (CK 6.360 str. 5 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Kreditorė pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodo, kad visų pirma, teismas, atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, kaip aiškiai nepagrįstą, turėjo nustatyti ir įvertinti aplinkybę, ar pareiškiamas reikalavimas iš esmės yra neįmanomas, tačiau teismas šios aplinkybės netyrė. Antra LR CK 6.101 straipsnio 2 dalis numato, kad perleidžiant reikalavimo teisę, perleidžiamos ir papildomos teisės, tame tarpe ir teisė į palūkanas, netesybas, vaisius, pajams ir pan. Trečia LRCK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymo nustatytos palūkanos laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurias skolininkas privalo sumokėti, praleidęs terminą įvykdyti prievolę.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.). Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo įsakymo priėmimo pirmosios instancijos teisme tvarkos.Byloje nustatyta, kad kreditorė prašo priteisti iš skolininkės 5 procentų palūkanas, skaičiuojamas beveik už 4 metus nuo 2012-10-01 iki 2016-08-11 ir 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teismo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimo teisė Lindorff Oy buvo perleista 2015-02-27 sutartimi. Kreditorius dėl perimtos skolos išieškojimo kreipėsi 2016 m. Kreditorė pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teismo įsakymo priėmimo tvarką reglamentuojančias proceso teisės normas.Sutiktina su tokia apeliantės pozicija. CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 str. 1 d. nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kitų). Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pabrėžiama, kad teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 str. 3 d.), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą, tik formaliai patikrina, ar pareiškimas atitinka įstatymo nustatytus reikalavimus, bei tikrina parengtų dokumentų turinį, kartu patvirtindamas, kad pareiškimas atitinka formalius įstatymo reikalavimus. Teismui nustačius pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumus jie šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka.Taigi, sumarinio proceso tikslas – kuo mažesnėmis laiko, pastangų ir piniginėmis sąnaudomis bei kuo paprastesniu būdu išspręsti neginčijamų ir neprieštaraujančių įstatymams reikalavimų patvirtinimo ir išieškojimo klausimus. Tokio proceso galutinis rezultatas turi būti teismo įsakymo, esančio vykdomuoju dokumentu, išdavimas, teismui netikrinant jo pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju kreditorius prašo priteisti iš skolininkės 103,74 Eur įstatymines palūkanas, skaičiuojamas nuo laiku negrąžintos paskolos sumos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pareiškimą grindžia mobiliojo/fiksuoto ryšio paslaugų sutartimi, sudaryta tarp pradinio kreditoriaus ir skolininkės bei reikalavimo perleidimo sutartimi, kuria kreditorė Lindorff Oy perėmė iš UAB „Tele 2“ reikalavimą dėl 537,08 Eur skolos išieškojimo iš S. Z.. Palūkanas pareiškėjas skaičiuoja, vadovaudamasis metine įstatyme nustatyta palūkanų norma – 5 proc. (LRCK 6.210 str. 1 d.). Reikalavimas priteisti įstatyme nustatytas palūkanas pats savaime nėra nei absurdiškas, nei aiškiai nepagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, CPK 435 str. 2 d. pagrindu atsisakydamas priimti pareiškimą, nustatė ir konstatavo, kad kreditoriaus reikalavimas dėl įstatyminių palūkanų priteisimo galėtų būti vertinamas kaip aiškiai nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo vertinimu nesutinka, nes pareiškimo priėmimo stadijoje dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecijos teisė įvertinti pareiškimo atitiktį (neprieštaravimą) imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama, nes teismas netikrina reikalavimo pagrįstumo ir nėra galimybės įvertinti visas bylos aplinkybes ir ištirti įrodymus: paskolos ir reikalavimo perleidimo sutartis bei jų sudarymo aplinkybes, vykdymo proceso metu išieškotas sumas, skolininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, kad būtų galima konstatuoti, jog šiuo konkrečiu atveju reikalavimas akivaizdžiai (aiškiai, matomai) neapgrįstas. Pažymėtina, kad šie klausimai galėtų būti sprendžiamai tik nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 str. nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. Atkreiptinas dėmesys, jog skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo. Akivaizdu, kad skolininko teisė pateikti prieštaravimus garantuoja jo teisių apsaugą nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo. Priešingas aiškinimas nepagrįstai suvaržytų kreditoriaus teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą, kreipiantis į teismą su tokiais reikalavimais įstatyme nustatyta tvarka, tai nepagrįstai didintų byloje dalyvaujančių asmenų ir teismo išlaidas ir pažeistų CPK 435 str. 3 d.Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismui nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 str. 2 d. atsisakyti priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Kadangi pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija (CPK 431 str. 6 d.), todėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis naikintina ir pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir pareiškimo dėl teismo įsakymo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.