Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Miglės Lukševičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje:

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, ištekėjusi, profesinio išsilavinimo, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teista du kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – 54 MGL (2700 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 263 straipsnio 1 dalį (2 veikos) ir jai paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 1 metų ir 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams; nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. kovo 13 d.; teistumai neišnykę ir nepanaikinti,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. tyčia nežymiai sutrikdė sveikatą kitam asmeniui, o būtent:

ji 2019 m. lapkričio 3 d., apie 19.10 val., daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinėje, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (nustatyta 2,26 promilių etilo alkoholio), tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. B. į dešinės pusės veido sritį, bei apdraskė nukentėjusiosios dešinę ranką, tuo sukeldama L. B. fizinį skausmą bei padarydama jai odos nubrozdinimus dešiniame žande, odos įbrėžimus dešiniame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.

Taip A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

A. A. kaltė, padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta rašytine bylos medžiaga:

- kaltinamosios A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad su jai įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, dėl jame išdėstytų aplinkybių kaltės pripažinti negali, nes nieko neprisimena. Ji gyvena su vyru (duomenys neskelbtini). Narkotinių medžiagų nevartoja, alkoholį vartoja retkarčiais, reguliariai lankosi pas psichiatrą dėl depresijos (duomenys neskelbtini), vartoja antidepresantus. 2019 m. lapkričio 3 d. buvo namuose viena, vartojo alkoholinius gėrimus, kas vėliau vyko neprisimena, matomai jos vartojami antidepresantai kažkaip ne taip suveikė su alkoholiu, nes įtarime minimų faktų ji neprisimena, kad galėjo prieš kažką smurtauti taip pat neprisimena, šiaip nėra nei konfliktiška, nei agresyvi (b.l. 40).

Papildomos apklausos metu kaltinamoji A. A. paaiškino, kad 2019 m. lapkričio 3 d. buvo tikrai išgėrusi ir kadangi vartoja antidepresantus, tai tikrai paveikė jos atmintį, tikrai daug ko neprisimena. Tačiau prisimena, kad tą dieną ėjo pas savo draugę, kuri taip pat gyvena (duomenys neskelbtini). Sumaišė duris ir netyčia atsidūrė prie L. B. buto durų. Dėl ko įvyko konfliktas, deja neprisimena, tačiau labai gailisi ir prisipažįsta, kad galėjo sukelti fizinį skausmą L. B., kuo yra įtariama. L. B. civilinį ieškinį atlygino, davė jai 200 eurų grynaisiais, jos atsiprašė. Ši pretenzijų jai nebeturi. Ji sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu (b.l. 89);

- nukentėjusiosios L. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. lapkričio 3 d., apie 19.10 val., bendro naudojimo laiptinėje, (duomenys neskelbtini), (prie jos (duomenys neskelbtini) buto ir kaimynės (duomenys nesklebtini) buto), išgirdo triukšmą ir šalia gyvenančios kaimynės šuns lojimą. Ji nusprendė patikrinti, iš kur tas triukšmas kyla, nuėjo prie savo durų ir jas atidarė. Pamatė iš matymo pažįstamą, stipriai neblaivią moterį. Ji paklausė, ką ši čia veikia, o ši atsakė, kad „atėjo į tualetą“. Ji tada pasakė „eikit pas save į namus ir ieškokite tualeto“. Po šių žodžių moteris pasakė, kad ši eitų (nevartotinas žodis) ir trenkė jai kairės rankos kumščiu į dešinės pusės veido sritį, ko pasėkoje nukentėjusioji pajuto fizinį skausmą, taip pat apdraskė jai dešinę ranką, dėl ko irgi pajuto fizinį skausmą. Tada ji ją atstūmė nuo savęs, uždarė duris ir ėjo skambinti policijai. Kol laukė policijos, moteris bendro naudojimo laiptinėje prisišlapino, taip pat nuolat stipriai beldė į jos bei kaimynės duris, šaukė, kad atidarytų duris. Policijai atvykus ji išėjo į laiptinę ir pastebėjo, kad sudaužytas jos mažo langelio stiklas, kuris buvo padėtas ant žemės (b.l. 6).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji L. B. parodė, kad laikosi ankstesnės apklausos metu duotų parodymų, tik nori papildomai paminėti, kad dėl įvykio, kai 2019 m, lapkričio 3 d., apie 19.10 val., (duomenys neskelbtini), iš matymo pažįstama moteris jai vieną kartą trenkė kumščiu į dešinės pusės veido sritį bei apdraskė dešinę ranką ir veidą, tuo sukeldama jai fizinį skausmą, ji patyrė moralinę žalą, kadangi kažkur savaitę naktimis negalėjo ramiai miegoti, vis prisimindama įvykį. Dėl įvykio pageidauja reikšti civilinį ieškinį. (b.l. 27);

2020 m. balandžio 27 d. gautas nukentėjusiosios L. B. pareiškimas, kuriame ji nurodė, kad 2020 m. balandžio 27 d., 11.45 val. A. A. grynaisiais pinigais jai davė 200 eurų, jos atsiprašė. Kadangi žalą atlygino, civilinio ieškinio atsisako. Daugiau pretenzijų neturi (b.l. 84);

- liudytojos A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2019 m. lapkričio 3 d., vakaro metu jai grįžtant su šunimi į namus, jis tik įėjęs į laiptinę pradėjo garsiai loti (kas šiaip jam nebūdinga). Praėjus toliau į laiptinę, ji pamatė akivaizdžiai neblaivią moteriškę, apie 9duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šviesių plaukų, žemo ūgio, apkūnaus kūno sudėjimo. Ji paklausė, ar reikalinga pagalba, moteris atsakė, kad jau yra vietoje. Pamaniusi, kad ji atėjo pas kaimynus, nuėjo namo. Ji gyvena antrame aukšte, kur yra du butai, viename gyvena L., kitas jos. Jai tik užėjus namo, išgirdo triukšmą laiptinėje, pravėrusi duris pamatė, kaip nepažįstama moteris braunasi į kaimynės L. butą, o kaimynė jos neįsileidžia ir bando atstumti nuo durų. Ji uždarinėdama duris pasakė, kad kviečia policiją, ir tuo metu prasidėjo smarkesnės grumtynės. Ji vėl pravėrė duris ir pamatė, kaip nepažįstama moteris atšoko nuo kaimynės durų, o kaimynė laikėsi už veido, paties smūgio ji nematė, bet tiki, kad jis buvo, nes kaimynė garsiai pasakė „įsivaizduoji, ji trenkė“, po ko L. užsidarė savo bute, o ji savo. Policijos pareigūnai atvažiavo gal po 40 min. Jai nepažįstama moteriškė visą tą laiką buvo laiptinėje, miegojo. Atvažiavę policijos pareigūnai pabendravo su kaimyne L., o nepažįstamą moteriškę išsivežė su savimi. Tai viskas ką gali pasakyti apie šį įvykį (b.l. 29-30);

-BIRT ataskaitų žiūrykle, iš kurios matyti, kad 2019 m. lapkričio 3 d., 19.21 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad adresu (duomenys neskelbtini) į namą užėjo neblaivi moteris, kuri braunasi į kaimynės butą, šaukia ant jos (b.l. 4);

- pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole 2019 m. lapkričio 3 d. užfiksuota, kad atlikti procesiniai veiksmai – priimtas L. B. pareiškimas, jog 2019 m. lapkričio 3 d. apie 19.10 val. iš matymo pažįstama neblaivi moteris trenkė jai kumščiu į dešinės pusės veido sritį, dėl ko pajuto fizinį skausmą, taip pat apdraskė dešinę ranką; atlikta jos apklausa, apžiūrėta nusikalstamos veikos padarymo vieta – laiptinė, esanti namo (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, kur yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butai. Patalpa nedidelė, 3 m x 3 m ploto. Šalia (duomenys neskelbtini) buto ant grindų matosi sudaužytas langelio stiklas, taip pat guli nuverstos raudonos kopėčios. Prie (duomenys neskelbtini) buto durų matyti šlapia dėmė; padarytos atitinkamos nuotraukos (b.l. 5-15);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 3933/2019 (01), kurioje nurodoma, kad L. B. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žande, odos įbrėžimas dešiniame dilbyje kietu, buku ir/ar briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2019 m. lapkričio 3 d.) ir būdu. Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, nėra būdingi griuvimui (b.l. 22);

- alkotesterio parodymų kvitu, iš kurio matyti, kad A. A. 2019 m. lapkričio 3 d., 21.33 val. buvo nustatytas 2,26 promilės girtumas (b.l. 33).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios nusikalstamos veikos materialiosios sudėties konstrukcija lemia, kad baudžiamajai atsakomybei taikyti būtina pagrįsti faktą, jog dėl asmens padaryto veikimo ar neveikimo atsirado pavojingi ir priešingi teisei (nusikalstami) padariniai, tai yra kitam asmeniui buvo sukeltas fizinis skausmas ar jis nežymiai buvo sužalotas, ar trumpam susargdintas. Nustačius būtinąjį šio nusikaltimo objektyviosios pusės požymį - padarinius, tai yra sveikatai padarytą žalą, turi būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir atsiradusių padarinių. Tai reiškia, jog turi būti nustatyta, kad veiką darantis asmuo suvokia, jog tarp jo veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys, be to, kaltininkas nori, kad dėl jo veikimo atsirastų padarinių, tai yra asmuo sąmoningai veikia taip, kad atsirastų padarinių ar kiltų grėsmė jiems atsirasti.

Byloje esantys surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad kaltinamoji 2019 m. lapkričio 3 d., apie 19.10 val., būdama neblaivi, daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto laiptinėje, tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai L. B. į dešinės pusės veido sritį, bei apdraskė nukentėjusiosios dešinę ranką, tuo sukeldama L. B. fizinį skausmą bei padarydama jai odos nubrozdinimus dešiniame žande, odos įbrėžimus dešiniame dilbyje, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Tokie kaltinamosios A. A. veiksmai kvalifikuotini kaip nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu A. A. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b.l. 90-91).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas žmogaus sveikatai), į nustatytas kaltinamosios atsakomybę lengvinančias aplinkybes – ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), į nustatytą jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – kaltinamoji nusikalstamą veiką padarė apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąją A. A. –teista du kartus (b.l. 75-77), taip pat ir už fizinio smurto panaudojimą prieš mažametį, teistumai neišnykę, nors pažymėtina, kad aktualios nusikalstamos veikos padarymo metu ji dar nebuvo teista; bausta administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 82-83), dirba (b.l. 78), keturis kartus gydyta VšĮ (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d (b.l. 50); vieną kartą gydyta (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. sausio 16 d. iki 2018 m. sausio 18 d. (b.l. 52); registruota VšĮ (duomenys neskelbtini), 2020 m. vasario 26 d. duomenimis, paskutinis apsilankymas pas psichiatrą buvo 2020 m. vasario 10 d., pratęstas medikamentinis gydymas (b.l. 53); (duomenys neskelbtini) įskaitoje įrašyta nuo 2011 m. liepos 4 d., jai diagnozuoti (duomenys neskelbtini) (b.l. 51). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus miesto psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-99/2020 duomenimis, skirti A. A. teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga) (b.l. 63).

Atsižvelgdamas į šią nusikalstamą veiką ir kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokuroro siūloma vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant ją be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir mažinti jos pagrindo nėra.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu A. A. buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. lapkričio 3 d., 20.00 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d., 13.47 val. (1 para) (b.l. 32, 44). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis sulaikymo terminas įskaitytinas į bausmės laiką (b.l. 64, 76).

Kaltinamajai A. A. ikiteisminio tyrimo metu skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliekama iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – naikintina (b.l. 42).

Nukentėjusioji L. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 200 eurų dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (b.l. 23). Kaltinamoji A. A. visiškai atlygino nukentėjusiajai civilinį ieškinį, todėl nukentėjusioji L. B. civilinio ieškinio atsisakė (b.l. 84). Esant tokiai situacijai, procesas dėl civilinio ieškinio nutraukiamas, kaltinamajai savanoriškai atlyginus nukentėjusiajai visą nusikalstama veika patirtą žalą (BPK 107 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. A. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. A. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją visu bausmės atlikimo laikotarpiu:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

3) gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti A. A. vieną laikino sulaikymo parą nuo 2019 m. lapkričio 3 d., 20.00 val. iki 2019 m. lapkričio 4 d., 13.47 val., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus - panaikinti.

Procesą dėl nukentėjusiosios L. B. civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nutraukti, kaltinamajai A. A. savanoriškai atlyginus nukentėjusiajai nusikalstama veika padarytą žalą.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.