Telšių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjo V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. ., Mažeikių r., Lietuvos Respublikos piliečio, spec. vidurinio išsilavinimo, vedusio, ūkininko, nebausto administracine tvarka, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. 2014 m. gruodžio 29 d., 17.49 val., Mažeikių r., Viekšnių mstl., prie Tilto g. 23 namo, vairuodamas automobilį V. P., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į pakelės apšvietimo stulpą, apgadino apšvietimo stulpą ir automobilį. Iš eismo įvykio vietos pasišalino nepranešęs policijai. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 ir 222 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju surašytas vienas administracinio teisės pažeidimo protokolas už du V. S. administracinius teisės pažeidimus, padarytus realiąja sutaptimi. Iš padarytų administracinių teisės pažeidimų vienas pažeidimas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.) yra priskiriamas apylinkių teismų kompetencijai, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais bei suformuota teismų praktika, teismas tuo pačiu nagrinėja visus pažeidimus, dėl kurių surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-19 nutartis Nr. N575-2303-08).

Mažeikių rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdyje parodė, kad V. S. 2014 m. gruodžio 29 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis Viekšnių miestelyje vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus greičio ir trenkėsi į apšvietimo stulpą. Pažeidėjas iš įvykio vietos pasišalino. Vairuotojas buvo surastas. Mano, kad protokolas surašytas pagrįstai, todėl, turi paskirta nuobauda.

Teismo posėdžio metu V. S. parodė, kad 2014-12-29 važiavo automobiliu Viekšniuose, tą dieną buvo blogas oras. Vakare pradėjo šalti. Grįžo iš kaimo per miestelį. Važiavo ne daugiau kaip 40 km/h greičiu, miestelyje toks greitis leistinas. Aplenkė mašiną. Jį užnešė, atsitrenkė į bordiurą, sprogo padanga. Priekinis buferis atšoko, mašina sudaužyta. Stulpas man pasirodė nedaug įlenktas, apibraižytas. Manė, kad užpildžius deklaraciją galima vykti. Prisirinko žmonių. Nuėjo iki seniūnijos. Ten nieko nerado. Nesisekė pildyti įvykio deklaraciją. Kitą deklaracijos dalį manė užpildyti kitą dieną pas seniūną. Ją baigė pildyti kitą dieną. Policijoje baigė pildyti deklaraciją. Žino, kad abi šalys turi užpildyti deklaraciją, o tuo metu antros šalies nebuvo. Dalinai pažeidė taisyklę. Įvykio vietoje reikia užpildyti deklaraciją. Pažeidė taisyklę, kad pasišalino iš įvykio vietos. Mašina trukdė eismui, todėl parsitempė ją į namus. Ją partempė jo žmona su kitu automobiliu. Grįžus į namus atvažiavo policija. Kartu su pareigūnais atvažiavo ir seniūnas. Jiems bandė sakyti, kad yra pradėjęs pildyti deklaraciją. Pasakė, kad policija užpildys deklaraciją. Išvažiavo į policijos komisariatą, ten baigė pildyti dokumentus. Žino, kad abi šalys turi užpildyti deklaraciją, o tuo metu antros šalies nebuvo. Dalinai pažeidė taisyklę. Įvykio vietoje reikia užpildyti deklaraciją. Pažeidė taisyklę, kad pasišalino iš įvykio vietos. Mano, kad nėra kaltas dėl įvykio, greitis buvo nedidelis, nenorėjo pasišalinti iš įvykio vietos. Norėjo sutvarkyti viską, bet neišėjo. Ieškojo savininko, kuriam priklauso stulpas, bet nerado seniūno, niekam nepranešė apie padarytą žalą.

L. S. B. apklausta teisme parodė, kad tą vakarą buvo parduotuvėje ir išgirdo garsą. Išėjo su kolege pažiūrėti. Matė į stulpą įvažiavusią mašiną. Tai buvo Tilto gatvėje. Automobilį vairavo S. Paklausė, kas nutiko. Jis pasakė, kad slidu, automobilio langai užšalę. Jai pasirodė vairuotojas neatsakingas. Kaip gali būti užšalę langai. Automobilis stovėjo neilgai, gal mažiau nei 30 minučių. Žmogus kalbėjo telefonu, manė, kad kviečia tarnybas. Jis turėjo išsikviesti tarnybas. Neatrodė neblaivus, buvo labai išblyškęs. Tuo metu pravažiavo kita mašina, jo mašina stovėjo skersai kelio. Jis neįjungė avarinio signalo. Kitos mašinos neslidinėjo pravažiuodamos. Kelias buvo pabarstytas druska. Ledo ant kelio nebuvo. Buvo sniego. Kelias buvo pabarstytas druska. Tuo metu nesnigo. Sniegas buvo šlapias. Ne ledas buvo ant kelio. Buvo slidu, bet ne ledas. Kelias buvo pabarstytas druska.

Liudytojas A. B. apklaustas teisme parodė, kad gavo nurodymą nuvykti į eismo įvykį, kur apgadintas stulpas. Nuvažiavę rado apgadintą stulpą. Mašinos nebebuvo. Apžiūrėjo įvykio vietą. Buvo suvažinėtas sniegas. Nebuvo plikledis. Buvo suvažinėtas sniegas. Fotografavo įvykio vietą. Nepasakytų, kad buvo rizikinga važiuoti. Stulpas buvo pakrypęs. Užėjo į parduotuvę, o pardavėja paaiškino ką matė. Į parduotuvę atvyko ir seniūnas. Jis pasakė, kur tas asmuo gyvena. Jie nuvyko pas tą asmenį. Nuėjo apžiūrėti automobilį. Asmuo neneigė, kad įpuolė į stulpą. Sakė, kad kažkas jam patarė, kad temti mašiną namo, nes nieko nėra. Mašina buvo pastatyta už tvarto. Tai neįprasta pastatymo vieta. Mašiną visi laiko kieme, bet ne už tvarto. Ratai buvo susileidę. Mašinos priekis buvo stipriai apgadintas. Mano, kad mašina turėjo būti partempta. Žmogus nieko nesakė, kad ieškojo stulpo savininko. Nerodė deklaracijos, jis tik sakė, kad seniūnui gal gali atlyginti žalą. Po to važiavo į policijos komisariatą forminti autoįvykį.

Motyvuojamoji dalis

V. S. kaltė padarius šiuos pažeidimus be paties V. S. paaiškinimo, liudytojų paaiškinimų yra įrodyta ir kitais rašytiniais įrodymais: bendra įvykio informacija, 2014-12-29 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 73P-23696374-14, kuriame užfiksuotas pažeidimų faktas, eismo įvykio vietos schema, foto lentele, V. S. pateiktomis foto nuotraukomis, Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Viekšnių seniūnijos patekta sąmata dėl padarinių šalinimo po auto įvykio, kur numatyta, kad apšvietimo stulpo remontas kainuos 2389,53 Eur.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia.

Pagrindžiant atsakomybę pagal (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (LAT 2013-03-26 nutartis).

LR (duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodomus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vertinant įrodymų visumą dėl teisės pažeidimo, kvalifikuoto pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d., sudėties buvimo, o būtent dėl pasišalinimo iš įvykio vietos pažymėtina, kad šios veikos objektyvieji požymiai yra nustatyti, dėl to ginčo nekyla, t. y. nustatyta jog 2014-12-29, apie 17.49 val., įvyko eismo įvykis Viekšniuose, Tilto gatvėje, kurio metu V. S. vairuodamas automobilį W Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir apšvietimo stulpas. Teismas atmeta V. S. teigimą, kad dėl šio įvykio kalta kelio danga, kuri slidi, tačiau kiti važiavę automobiliai neatsitrenkė į apšvietimo stulpus. V. S. matydamas ir jusdamas, kad kelio danga gali būti slidi, privalėjo tokį greitį, kad galėtų pilnai suvaldyti automobilį. O liudytoja S. B. patvirtino, kad po įvykio V. S. sakė, kad langai buvo užšalę. Tai tik patvirtina, kad V. S. net negalėjo pradėti važiuoti, kol nebuvo nuvalyti automobilio langai, kas galėjo prisidėti prie šio įvykio. Teismas taip pat atmeta V. S. teiginį, kad jis ieškojo seniūno, kaip apšvietimo stulpo savininko, tačiau jo neradęs ir apie įvykį nepranešęs, pasišalino iš įvykio vietos, kartu pašalindamas ir automobilį, kas prieštarauja KET taisyklėms. Teismas atmeta V. S. teigimą, kad jis buvo pradėjęs pildyti deklaraciją, tačiau jos nebaigė pildyti, manydamas, kad baigs pildyti kitą dieną pas seniūną. Tai paneigia liudytojo A. B. parodymai, kad V. S. po įvykio apie deklaraciją nieko nesakė, be to ir pats V. S. posėdžio metu išsakė skirtingas pozicijas dėl deklaracijos pildymo: kad kitą dieną likusią dalį užpildys pas seniūną, policijoje baigė pildyti deklaraciją. Kad padarė pažeidimus patvirtina ir paties V. S. išsakyti žodžiai, kad jis žino, kad deklaraciją turi užpildyti abi šalys, kad deklaraciją reikia pildyti įvykio vietoje bei, kad pažeidė taisyklę, kad pasišalino iš įvykio vietos. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. S. nepranešė savo draudimo kompanijai apie šį įvykį.

Teismas daro išvadą, kad V. S. žinodamas, jog kilus eismo įvykiui ir sutaria dėl kaltės, deklaraciją turi užpildyti abi šalys, žinodamas, kad deklaraciją reikia pildyti įvykio vietoje, to nepadarė, apie įvykį policijai nepranešė bei pasišalino iš įvykio vietos. V. S. suprato, jog padarė eismo įvykį, pažeidė KET taisykles ir siekdamas išvengti padarinių pasišalino iš įvykio vietos. Nesuradus seniūno V. S. tik reikėjo pranešti policijai, sulaukti kol ji atvyks, įforminti įvykį ir tuo procedūros būtų užbaigtos.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai iš byloje esančių įrodymų neginčijamai konstatuojama jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Byloje nustatyta įrodymų visuma tik patvirtina, kad V. S. padarė protokole įrašytas pažeidimus. Jo bandymas neigti padarius pažeidimus ir iš dalies juos pripažinti, parodo, kad siekia išvengti atsakomybės

Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Byloje esantys duomenys tik patvirtina, kad iš pradžių V. S. kažkam skambino, nes tai patvirtina liudytojos S. B. parodymai, tačiau vėliau nepranešęs apie įvykį, nors įvykį jau matė liudininkai, iš įvykio pasišalino, o tai padėjo padaryti V. S. žmona, kas tik patvirtina, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, iš įvykio vietos pasišalino gana skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Administracinės nuobaudos tikslai yra užkirsti kelią pažeidimams, auklėti piliečius (ATPK 1, 20 straipsniai). Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis).

V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Nors jis ir neneigia, kad padarė įvykį, tačiau tvirtina, kad tai padarė be kaltės, vienintelė priežastis – slidi kelio danga toje kelio atkarpoje. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos veikos gali būti nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius. Byloje to nėra nustatyta. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visas faktines bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. asmenybę (augina nepilnametę dukrą, žmonai nustatytas 50 proc. darbingumas, anksčiau nėra baustas administracine tvarka, nėra teistas), atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai (ATPK 20 str.) bus pasiekti už padarytus administracinius teisės pažeidimus paskiriant V. S. minimalias straipsnio sankcijose numatytas baudas, didesnes nei numatytas minimumas su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu (ATPK 27, 30² str.).

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso dėl 30², 33, 224 ir 287 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti V. S. padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį – 35,00 Eur (trisdešimt penkių Eurų) baudą;

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalį – 890,00 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimties Eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, paskirti V. S. galutinę subendrintą nuobaudą – 890,00 Eur (aštuonių devyniasdešimties Eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

I. V. S., jog baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“ (banko kodas 73000), Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių bankas (banko kodas 71800); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią D. B. A/S Lietuvos filialas (banko kodas 74000); Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Nordea B. F. Plc Lietuvos skyrius (banko kodas 21400), mokėjimo paskirties kodas 6030, ir pateikti administracinį protokolą surašiusiai institucijai (pareigūnui) banko kvitą.

Nustatytu laiku nesumokėjus baudos ir/ar nepateikus mokėjimo dokumento, nutarimas dėl baudos priverstinio išieškojimo bus perduotas antstoliui.

Jeigu pažeidėjas negali sumokėti baudos, ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo priėmimo dienos jis turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį apylinkės teismą arba tiesiogiai apygardos teismui.