Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-710-493/2015

Teisėja Aurelija Ozolinia Teisminio proceso Nr. 1-01-125931-2015-1

2015 m. lapkričio 19 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Nomedai Vilimavičienei, dalyvaujant prokurorui Viktorui Kazlauskui, nuteistajam R. G., jos gynėjai advokatei Singridai Samoškienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams. Paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Paskirtą bausmę subendrinus Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d., 2 d. tvarka su neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams su 6 MGL (780 Lt / 225,90 EUR) bauda, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Minėtu nuosprendžiu taip pat yra nuteistas ir V. P., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. yra nuteistas už tai, jog 2015 m. gegužės 6 d. apie 16 val. 35 min., atrakinęs dureles, įsibrovė į vitriną, esančią parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), iš kur pagrobė du mobilaus ryšio telefonus: 120 EUR vertės „Samsung i9300“ ir 120 EUR vertės „Samsung N7000“, viso padarydamas A. M. individualiai įmonei 240 EUR turtinę žalą.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jos gynėja apeliacinį skundą palaikė ir prašė ji tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmestinas.

Susipažinęs su byloje esančia medžiaga, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas priėmė įrodymais pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamieji įstatymai bei bausmė nuteistojo R. G. atžvilgiu pritaikyti tinkamai, procesinių pažeidimų nenustatyta.

Nepagrįsti nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentai, jog jam neužteko laiko susipažinti su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir nebuvo supažindintas su gynėju, nes kaip matyti iš 2015-10-19 teisiamojo posėdžio protokolo, kaltinamajam R. G., dalyvaujant jo gynėjui advokatui I. M., pareiškus, jog jis nespėjo susipažinti su 2 puslapių apimties prokuroro pareiškimu, teismas, užtikrindamas jo teises į gynybą, paskelbė pertrauką iki 2015-10-20. Tačiau minėtą dieną neatvykus sergančiam kaltinamajam V. P., tačiau dalyvaujant R. G. ir jo gynėjui I. M., teismas paskelbė pertrauką iki 2015-05-29. Teismo posėdžio, vykusio 2015-05-29 metu, kaltinamajam R. G., dalyvaujant jo gynėjui advokatui I. M., buvo išaiškintos jo procesinės teisės, kurias jis suprato ir jokių prašymų nepareiškė. Patvirtino, jog pareikštą kaltinimą suprato ir prašė bylą nagrinėti tuojau pat.

Atsižvelgiant į paminėtą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog kaltinamojo R. G. procesinės teisės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeistos.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę R. G., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytą nusikalstamą veiką bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi teismas teisingai pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kas sąlygojo bylos išnagrinėjimą pagreitinto proceso tvarka ir BK 64¹ str. taikymą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, įvertino tai, kad R. G. registruotas darbo biržoje, praeityje penkis kartus teistas, neatlikęs bausmės, tai yra nesumokėjus skirtos baudos ir neišnykus teistumui, vėl įvykdė apysunkį nusikaltimą, iš ko seka, jog R. G. nusikalstamas veikas darė versliškai ir nusikalstamu būdu gautos pajamos buvo jo pragyvenimo šaltiniu, kas rodo jo, kaip asmens, didesnį pavojingumą visuomenei. Konstatuotina, jog BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki 6 metų, apylinkės teismas R. G. paskyrė 9 mėnesius laisvės atėmimo, tai yra bausmę, ženkliai švelnesnę negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, kuri savo dydžiu nėra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju tik laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos nuomone, taikyti R. G. atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimą nėra pagrindo, nes įvertinus minėtas aplinkybes nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skundo motyvai, o taip pat pateikta pažyma, jog R. G. šiuo metu dirba, nesudaro pagrindo jo keisti.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015 m. spalio 5 d. pažyma patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos R. G., išlaidos sudaro 44,55 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš kaltinamojo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.