- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- e2S-2034-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17286-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- M. M.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.1Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
- 3.1.14.8.2Kiti atsisakymo priimti ieškinį atvejai
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovui M. M. dėl skolos, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo M. M. (toliau – ir atsakovas) 1 045,05 Eur nesumokėtą nuomos įmoką, 368,28 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos pinigų sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį atsakovui; išaiškino ieškovei, kad su ieškiniu ji turėtų kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, esantį (duomenys neskelbtini).
3. Nustatė, kad ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą pagal atsakovo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Iš prie ieškinio pridėtos tarp pradinės kreditorės nuomotojos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Be kredito“ ir atsakovo 2020 m. balandžio 21 d. sudarytos išperkamosios nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) punkto „KITOS SĄLYGOS“, nustatė, kad šalys susitarė, kad jeigu šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą. Pradinė nuomotoja yra UAB „Be kredito“, kurios buveinės adresas sutartyje nurodytas (duomenys neskelbtini), o pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis – (duomenys neskelbtini). Pradinė nuomotoja UAB „Be kredito“ su dabartine ieškove 2020 m. lapkričio 12 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria ieškovė įgijo reikalavimo teisę į sutartimi perleistą atsakovo įsiskolinimą. Vertino, kad naujajai nuomotojai (kreditorei) ieškovei perėmus reikalavimo teisę į atsakovą pagal nuomos sutartį, jai išlieka galioti visos nuomos sutartyje išdėstytos nuostatos, tarp jų ir dėl šalių sutartinio teismingumo (CPK 32 straipsnis). Juridinių asmenų registro duomenimis kreditorės UAB „Legal Balance“ buveinė registruota adresu (duomenys neskelbtini).
4. Sprendė, kad ginčo sprendimo vieta turi išlikti ta pati, pagal šalių susitarimą, ir sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą teismas turi vadovautis ne bendrąja teritorinio teismingumo taisykle pagal atsakovo gyvenamąją vietą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 29 straipsnis, bet sutartyje nurodytu susitarimu dėl iš šios sutarties kylančių ginčų nagrinėjimo vietos (CPK 32 straipsnis). Tuo vadovaudamasis ieškovės ieškinį, kaip neteismingą šiam teismui, atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti Kauno apylinkės teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Sutartinio teritorinio teismingumo atveju (CPK 32 straipsnio 1 dalis) teismą, nagrinėsiantį bylą, pasirenka ginčo šalys, tarpusavio rašytiniu susitarimu galinčios pakeisti teritorinį bylos teismingumą. Tokiu būdu įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Kita vertus, siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas.
5.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismas, nagrinėjantis ieškinio priėmimo klausimą, turi įvertinti vartojimo sutarties sąlygos dėl išimtinio teritorinio teismingumo spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui nesąžiningumą, net jei nepateiktas vartotojo prieštaravimas. Pareiga įrodyti, kad CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Taigi, verslininkas, jau teikdamas ieškinį teismui, turėtų nurodyti argumentus, pagrindžiančius, jog teritorinio teismingumo sąlyga buvo ne standartinė, o individualiai aptarta, t. y. vartotojas turėjo galimybę (ar pasinaudojo galimybe) daryti įtaką šios sąlygos turiniui, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, pvz., vartotojo valią patvirtinančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
5.3. Nuostatą dėl sutartinio teismingumo parengė pradinė kreditorė, kurios reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą perėmė ieškovė. Minėta nuostata yra standartinė. Atsakovas sudarė sutartį, neturėdamas galimybės daryti įtakos šios sąlygos turiniui. Apeliantės teigimu, sutarties sąlyga, nustatanti teritorinį teismingumą, nebuvo individualiai aptarta, todėl negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip neteismingą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
8. Bylų teismingumo taisykles reglamentuoja CPK IV skyrius. Viena iš teismingumo rūšių yra teritorinis teismingumas. Teritorinis teismingumas skirstomas į bendrąjį (CPK 29 straipsnis), alternatyvųjį (CPK 30 straipsnis), išimtinį (CPK 31 straipsnis), sutartinį (CPK 32 straipsnis) ar kelių tarpusavyje susijusių bylų teismingumą (CPK 33 straipsnis).
9. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). CPK 32 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Dėl paminėto konstatuotina, kad įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą. Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).
10. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad UAB „Legal Balance“ reiškia reikalavimą priteisti skolą iš atsakovo pagal 2020 m. balandžio 21 d. išperkamosios nuomos sutartį. Minėtos sutarties grafoje „KITOS SĄLYGOS“ šalys susitarė, kad jeigu šalims nepavyksta išspręsti ginčų, nesutarimų ar reikalavimų derybų būdu, jie turi būti sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka teisme, pagal nuomotojo buveinės registracijos vietą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tiek pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, tiek ieškovės, kuriai perleistas reikalavimas į atsakovo skolą, buveinės yra (duomenys neskelbtini) mieste, todėl ieškinys reikštinas Vilniaus miesto apylinkės teismui.
11. Bylos esantys duomenys patvirtina, kad 2020 m. balandžio 21 d. nuomos sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl jau priimant ieškinį ir sprendžiant dėl bylos teismingumo, sutartis turėtų būti laikoma vartojimo sutartimi (CK6.228¹ straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas, ar byla jam teisminga, nevertino ir nesvarstė, kad 2020 m. balandžio 21 d. nuomos sutartis yra vartojimo sutartis (CK 6.228¹ straipsnis). Padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus atsakovo, kaip vartotojo, teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas. CK 6.2284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
12. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.
13. Pažymėtina, kad apeliantė atskirajame skunde pripažįsta, jog nėra duomenų, kad su atsakovu sutarties sąlyga dėl teismingumo būtų buvusi individualiai aptarta, sutartį paruošė pradinė kreditorė. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, privalėjo ex officio vertinti vartojimo sutarties Specialiųjų sąlygų „Kitos sąlygos“ dalį dėl šalių ginčo sprendimo teisme pagal nuomotojo buveinės (registracijos) vietą nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nustatyti, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu neatitinka vartotojo interesų ir po to spręsti, ar sutartimi nustatyta teismingumą nustatanti sąlyga taikytina (netaikytina) ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).
14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos teismingumą ir ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartį panaikinti ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.