- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-12-11
- Bylos Nr.
- A-556-1126-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Sigita Rudėnaitė, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Autochemija“
- Atsakovas
- Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
- Advokatai
- Ona Vitartienė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės, Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Autochemija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės ,,Autochemija“ skundą atsakovui Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 3K06/308 pritaikė uždarajai akcinei bendrovei „Autochemija“ ekonominę sankciją už Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies ir 17 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimus, t. y. paskyrė 20 000 Lt baudą (b. 1. 22-23).
Šalies argumentai
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė ,,Autochemija“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB ,,Autochemija“) skundu (b. l. 3-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir atsakovas, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba) 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 3K06/308.
Pareiškėjas nurodė, kad apie alkoholio produktų importą Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą informavo tą pačią dieną, kada buvo atliktos muitinės procedūros. Pareiškėjo teigimu, visus reikiamus mokesčius sumokėjo laiku, o pavėluotas informacijos pateikimas nepadarė jokios žalos nei valstybei, nei kitiems subjektams. Pareiškėjo manymu, už tokį formalų pažeidimą skirta 20 000 Lt bauda yra neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Pareiškėjo tvirtinimu, pažeidimą bendrovė padarė ne dėl piktybinių paskatų, o tinkamai neįsigilinusi į teisės aktų reikalavimus. Pažymėjo, kad bendrovė pirmą kartą importavo alkoholio produktus, kurie naudojami gamybos reikmėms. Be to, pareiškėjas nurodė, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato draudimą juridiniams asmenims laikyti alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos. Pareiškėjo tvirtinimu, nurodyta teisės norma nenustato draudimo laikyti denatūruotą etilo alkoholį, neturint leidimo jį naudoti. Pažymėjo, kad pareiškėjas neginčija pažeidęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 patvirtintų Nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio realizavimo ūkio subjektams ir denatūruoto etilo alkoholio naudojimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), tačiau nesutinka, jog pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Pareiškėjo tvirtinimu, licencija importuojant denatūruotą etilo alkoholį nėra reikalinga. Pažymėjo, kad atsakomybę už denatūruoto etilo alkoholio laikymą, neturint leidimo, numato Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 177² straipsnis.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 41-43) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad UAB „Autochemija“ neinformavo nustatytu terminu Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos apie denatūruoto etilo alkoholio importą. Atsakovo teigimu, šiais veiksmais pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėjo, jog UAB „Autochemija“, neturėdama Taisyklių nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti denatūruotą etilo alkoholį, laikė 153 395, 60 l denatūruoto ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio. Atsakovo tvirtinimu, UAB „Autochemija“ yra juridinis asmuo, kuriam už padarytus pažeidimus negali būti taikoma administracinė atsakomybė nustatyta ATPK. Juridinių asmenų padaryti alkoholio produktų laikymo reikalavimų pažeidimai užtraukia atsakomybę Alkoholio kontrolės įstatymo nustatytais pagrindais. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktas draudžia laikyti alkoholio produktus, neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti denatūruotą etilo alkoholį. Todėl atsakovo manymu, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba pagrįstai šį pažeidimą kvalifikavo pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Atsakovo teigimu, Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir, atsižvelgdama į pažeidimo pobūdį ir mastą, individualizavo proporcingai padarytam teisės pažeidimui atsakomybę ir pagrįstai paskyrė mažesnę baudą nei sankcijos vidurkis.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. kovo 9 d. sprendimu (b. l. 89-92) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies - Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 3K06/308 pakeitė - UAB „Autochemija“ pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalį paskyrė 10 000 Lt baudą.
Teismas nustatė, kad UAB „Autochemija“ 2006 m. lapkričio 24 d. importavo (įformino išleidimo į laisvą apyvartą vidaus vartojimui muitinės procedūrą) 153 395,60 l denatūruoto ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio (importo deklaracija 6VG20410368, prekės kodas 22072000) (b. l. 46). UAB „Autochemija“ apie šį denatūruoto etilo alkoholio importą Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos neinformavo ir jį laikė neturėdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti denatūruotą etilo alkoholį (b. l. 46). Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, 17 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 34 straipsnio 2, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 473 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą“ 1.1 punktu, Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-224 patvirtintų taisyklių, pagal kurias turi būti informuojama Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apie alkoholio produktų (išskyrus vyną, vynuogių misą ir žemės ūkio kilmės etilo alkoholį) importą į Lietuvos Respubliką, 2 punktu, Taisyklėmis. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju apie numatomus importuoti alkoholio produktus pareiškėjas Valstybinei tabako ir alkoholio kontrolės tarnybai privalėjo pranešti ne vėliau kaip iki 2006 m. lapkričio 17 d. Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba bendrovės 2006 m. lapkričio 24 d. pažymą Nr. 1 apie numatomus importuoti alkoholio produktus į Lietuvos Respubliką faksu gavo tik 2006 m. gruodžio 1 d. (b. l. 47). Pažymoje nurodyta data neatitinka faktinei alkoholio produktų importo datai. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir todėl jam pagrįstai pagal Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalį paskirta ekonominė sankcija. Teismas pažymėjo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytas draudimas nėra siejamas tik su alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijomis, kaip nurodo pareiškėjas. Ši norma taikoma su išimtimis, numatytomis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Teismas konstatavo, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktas draudžia laikyti alkoholio produktus, neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti denatūruotą etilo alkoholį. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl tokio leidimo išdavimo kreipėsi į Valstybinę tabako ir alkoholio kontrolės tarnybą 2006 m. lapkričio 3 d., tačiau pateikė netinkamos formos paraišką (b. 1. 27). Pakartotinai pareiškėjas dėl minėto leidimo išdavimo kreipėsi jau po importo procedūros įforminimo – 2006 m. gruodžio 4 d. (b. 1. 30). Teismas pažymėjo, kad UAB „Autochemija“ yra juridinis asmuo, todėl bendrovei už padarytus pažeidimus negali būti taikomos ATPK nuostatos. Juridiniai asmenys pažeidę alkoholio produktų laikymo reikalavimus atsako pagal Alkoholio kontrolės įstatymą. Teismas konstatavo, kad UAB „Autochemija“ laikydama denatūruotą etilo alkoholį, neturėdama leidimo jį naudoti, pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktą. Teismas nurodė, kad pareiškėjui paskirta mažesnė nei vidurkio dydžio ekonominė sankcija, numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Autochemija“ teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė, nors ir pavėluotai, kreipėsi dėl leidimo naudoti denatūruotą etilo alkoholį ir šiuo metu leidimas yra išduotas, savo veiksmais esminės žalos valstybei nepadarė, bei, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, UAB ,,Autochemija“ paskirtos baudos dydį sumažino.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 97-99) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, sumažinant 10 000 Lt baudą iki minimalios baudos dydžio, atsižvelgiant į tai, kad pažeidimas formalaus pobūdžio, informacija apie denatūruoto etilo alkoholio importą pateikta, nors ir pavėluotai, pažeidimo atsiradimui esminės reikšmės turėjo atsakovo vilkinimas išduoti reikiamą leidimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismo sprendime išdėstytas motyvas, kad bendrovė 2006 m. lapkričio 24 d. importavusi denatūruotą etilo alkoholį Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos neinformavo, neatitinka tikrovės. Informacija buvo pateikta, tačiau pavėluotai.
2. Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, dėl kokių priežasčių apie denatūruoto etilo alkoholio importą pavėluotai informavo atsakovą. Šios priežastys yra objektyvios, šias priežastis lėmė ir atsakovo veiksmai.
3. Teismas motyvas, kad UAB ,,Autochemija“ dėl leidimo laikyti ir naudoti denatūruotą etilo alkoholį išdavimo pateikė netinkamos formos paraišką, neatitinka tikrovės. Paraiškos forma atitiko nustatytą formą, dėl paraiškos formos pretenzijų neturėjo ir atsakovas. Nurodytoje paraiškoje buvo nurodyta ne ta denatūravimo formulė. Atsakovo 2006 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. 3S-1909 buvo parašytas paskutinę dieną, kada atsakovas privalėjo išduoti leidimą. 2006 m. lapkričio 23 d. pareiškėjas pateikė naują paraišką, kurioje ištaisė atsakovo nurodytą denatūravimo formulę. Į šią paraišką atsakovas 2006 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. 3S-1962 pareikalavo pateikti papildomus dokumentus, kurių pateikimo Taisyklės visiškai nenumato. Neatsižvelgiant į tai, pareiškėjas 2006 m. gruodžio 4 d. pateikė paraišką. Atsakovas 2006 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. 3S-2125 pareikalavo dar naujų dokumentų, kurių pateikimas vėl gi nėra numatytas nurodytose Taisyklėse.
4. Atsakovas sąmoningai vilkino leidimo išdavimą, žinodamas, kad denatūruotas etilo alkoholis jau yra atvežtas į muitinę. Neišmuitinus, atsiranda didžiuliai nuostoliai, kas ir įvyko, atvykus kitoms siuntoms.
5. Teismo sprendime išdėstytas motyvas, kad šiuo atveju negalėjo būti taikomas ATPK 177² straipsnis, yra nepagrįstas. Atsakomybė galėjo ir turėjo būti taikyta juridinio asmens, pažeidusio Taisykles, atsakingam asmeniui. ATPK 177² straipsnis nustato atsakomybę už denatūruoto etilo alkoholio laikymą neturint tam leidimo. Šiuo atveju bendrovei reikalingas leidimas naudoti etilo alkoholį.
6. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktas nenustato draudimo laikyti denatūruotą etilo alkoholį, neturint leidimo jį naudoti. Teisės normoje įstatymų leidėjas naudoja žodį ,,licencija“, nurodant net kokios rūšies būtina licencija. Šiuo atveju importuojant denatūruotą etilo alkoholį jokia licencija nėra reikalinga, nėra net tokios licencijos rūšies.
7. Teismo sprendime pateiktas motyvas, kad pareiškėjo veiksmais esminės žalos valstybei nepadaryta, nepagrįstas jokiais įrodymais, tokių įrodymų ir negali būti, kadangi atsakovo iniciatyva buvo padaryti net keli patikrinimai dėl mokestinių nepriemokų, jokios mokestinės nepriemokos nenustatytos, priešingai, žalą patyrė UAB ,,Autochemija“ dėl atsakovo veiksmų pastarajam vilkinant išduoti leidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 107-109) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, teisingai konstatavo, kad UAB ,,Autochemija“ pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Aplinkybė, kad pareiškėjas pateikė pažymą apie numatomą denatūruoto etilo alkoholio importą pavėluotai, nepaneigia padaryto pažeidimo. Ūkio subjektui Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta prievolė informuoti apie alkoholio produktų importą nėra siejama su atitinkamų licencijų ar leidimų turėjimu ar neturėjimu. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte draudimas nėra siejamas tik alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijomis. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas reikalavimas taikomas su išimtimis, nurodytomis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Vertinant šias teisės normas sisteminiu būdu, darytina išvada, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punktas draudžia laikyti alkoholio produktus, neturint Vyriausybės nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti denatūruotą etilo alkoholį. Teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, procesinės teisės normų nepažeidė, visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas bylos aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimu už pažeidimus, numatytus Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje ir 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte, uždarajai akcinei bendrovei „Autochemija“ paskyrė 20 000 Lt baudą, kuri pirmosios instancijos teismo sumažinta iki 10 000 Lt.
Apeliantas įmonė „Autochemija“ neginčija nesilaikęs Alkoholio kontrolės įstatymo 13 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tačiau mano, jog pritaikyta net ir teismo sumažinta bauda už šį pažeidimą yra per didelė ir turėtų būti sumažinta. Tokį sprendimą, jo nuomone, sąlygoja pačio atsakovo kaltė, įmonės nepatyrimas importuojant alkoholio produktus. Neigia buvus nepaisyta Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje 9 punkte įtvirtintos taisyklės. Taigi tikrinant visą bylą būtina įvertinti ir ką tik paminėtus apeliacinio skundo argumentus, t. y., ar buvo padarytas pažeidimas, numatytas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte, ar paskirta bauda adekvati pareiškėjo įvykdytai teisei priešingai veikai.
Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad juridiniams asmenims laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nustatytus atvejus. Vadinasi, pagal šią teisės normą juridiniai asmenys neturi teisės laikyti ir gabenti alkoholio produktus, jei jie neturi atitinkamos rūšies licencijos, tačiau tik tokiu atveju, kai nėra įstatymų leidėjo numatytų išimčių išvardintų Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje. Nuo atitinkamos rūšies licencijos įsigijimo juridiniai asmenys būtų atleidžiami ir turėtų teisę laikyti bei gabenti alkoholio produktus, jei įmonės, įstaigos ir organizacijos turėtų Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka išduotus leidimus naudoti etilo alkoholį gamybos, techninėms, medicinos veterinarijos reikmėms arba mokslo ir tyrimo darbuose, taip pat jei įmonės turėtų teisę importuoti etilo alkoholį. Pareiškėjas, būdamas juridiniu asmeniu ir laikydamas denatūruotą ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholį, neturėjo nei alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ir mažmeninės prekybos licencijos (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 9 p.), nei teisės importuoti etilo alkoholį, nei nustatyta tvarka išduoto leidimo naudoti etilo alkoholį gamybos, techninėms, medicinos veterinarijos reikmėms arba mokslo ir tyrimo darbuose (Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 3 d. 2 p.) pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 589 nustatytą tvarką (Nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio realizavimo ūkio subjektams ir denatūruoto etilo alkoholio naudojimo taisyklės), o tai reiškia neturėjo teisės laikyti ir gabenti alkoholio produktus. Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai inkriminuotas Alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyto reikalavimo pažeidimas ir paskirtos baudos adekvatumas padarytai priešingai teisei veikai analizuotinas atsižvelgiant ir į pastarosios teisės normos nepaisymą.
Alkoholio kontrolės įstatymo tikslas – mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo daromą žalą sveikatai ir ūkiui, nustatyti teisės gaminti, parduoti, įvežti, importuoti ir eksportuoti Alkoholio kontrolės įstatyme reglamentuojamus alkoholio produktus suteikimo ūkio subjektams teisinius pagrindus. Šis įstatymas taip pat reglamentuoja santykius, susijusius su alkoholio produktų, maisto ir kitų produktų, kuriuose yra etilo alkoholio, gamyba, prekyba, laikymu, gabenimu, įvežimu, importu, eksportu, vartojimu, reklama, rėmimu, ir nustato valstybės alkoholio kontrolės Lietuvos Respublikoje pagrindus (Alkoholio kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.).
Įstatymų leidėjas, siekdamas sveikos visuomenės puoselėjimo, siekdamas apsaugoti labiausiai pažeidžiamas visuomenės socialines grupes nuo neigiamų alkoholio pasekmių, atsižvelgdamas į negatyvius alkoholio padarinius šalies ūkiui, jo ekonominei raidai, laikosi griežtos alkoholio kontrolės politikos ir tiksliai reglamentuoja tuos visuomeninius santykius, kurie išvardinti Alkoholio kontrolės įstatymo 2 straipsnyje. Už esamų taisyklių nepaisymą juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms numatytos baudos akivaizdžiai patvirtina, kad tokie asmenys, pažeidę nustatytus Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimus, realiai patirs pritaikytų atsakomybės priemonių poveikį. Antai, Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės gali būti baudžiami nuo vieno tūkstančio litų iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų bauda, pagal to paties straipsnio trečią dalį nuo dviejų tūkstančių litų iki penkių tūkstančių litų bauda, pagal penktą dalį nuo dešimties tūkstančių litų iki dvidešimties tūkstančių litų ir panašiai.
Pareiškėjui bauda paskirta vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 2 dalimi, kur, kaip jau buvo minėta, numatyta nuo vieno tūkstančio iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų bauda. Tarnyba įmonei nustatė 20 000 litų baudą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo ji sumažinta iki 10 000 litų. Nesutinkama ir su tokio dydžio bauda.
Konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į Alkoholio kontrolės įstatymo 8 ir 9 straipsnyje nurodytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas motyvuojamas (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 7 d.)
Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padarę pažeidimą juridiniai asmenys ir užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės savo noru užkirto kelią žalingoms pasekmėms, padėjo kompetentingoms institucijoms tyrimo metu, atlygino nuostolius ir pašalino padarytą žalą. Skiriant baudą institucija gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas ne tik šias nurodytas aplinkybes (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 8 d.).
Už nustatytus teisės pažeidimus paskirtos baudos vidurkis 45 000 litų. Tarnyba mažindama baudą nuo vidurkio į minimumo pusę ne visiškai atsižvelgė į pareiškėjo motyvus dėl jos dydžio ir netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias baudos skyrimą. Šis trūkumas buvo ištaisytas pirmosios instancijos teismo, ir, turint omenyje, jog pažeidimas buvo įvykdytas pirmą kartą, jog nebuvo trukdoma tyrimui, o leidimas dėl alkoholio produktų naudojimo jau yra išduotas, - bauda sumažinta. Dar labiau ją mažinti apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio ir teisinio pagrindo. Nustatant baudos dydį atsižvelgta į visas apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Dar mažesnės baudos skyrimą šalina visuomeniniuose - teisiniuose santykiuose egzistuojantis teisių ir pareigų vienovės principas. Į šalies teritoriją importuotas ne mažas denatūruoto ne žemės ūkio kilmės etilo alkoholio kiekis, o tai akivaizdžiai buvo susieta su paruošiamuoju importavimui laikotarpiu, susidedančiu iš veiksmų daugėto, turėjusių apimti ir alkoholio produktų importavimo teisėtumo užtikrinimą, t. y. pareiškėjo pareigą veikti taip, kaip numatyta teisės aktuose. Tokios pareigos nesilaikymas, turint omenyje įmonės veiklos mastą, negali būti pateisinamas importuojamo produkto specifika, vadybininko nepatyrimu, todėl apeliacinis skundas netenkintinas visiškai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai interpretavo teisės aktus, apibrėžiančius alkoholio kontrolę, ir pagrįstai bei teisėtai atliko intervenciją į Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos 2006 m. gruodžio 14 d. nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o uždarosios akcinės bendrovės „Autochemija“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.