- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-44/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Knizleris
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo V. P. N. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutarties, kuria V. P. N. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P. N. įtariamas tuo, kad 2010 m. liepos 24 d. laikotarpyje nuo 24 val. iki 2010 m. liepos 25 d. ryto, bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), buvo apsvaigęs nuo alkoholio, veikė bendrininkų grupe kartu su K. L. ir V. B. , turėjo tikslą išžaginti ir seksualiai prievartauti nukentėjusiąją D. M. , panaudojo fizinį ir psichologinį smurtą, atėmė D. M. galimybę priešintis, lytiškai santykiavo ir tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja D. M. prieš jos valią, o būtent: neišleido D. M. iš užrakinto buto, vertė gerti alkoholį, gyrėsi apie seksualinę prievartą prieš moteris, naudojo psichologinį smurtą, tokiu būdu palaužė jos valią priešintis. Jis liepė lytiškai santykiauti su kiekvienu, kitaip nebus išleista iš buto, taip sukėlė nukentėjusiosios baimę patirti fizinį smurtą ir atėmė galimybę priešintis. K. L. nutempė nukentėjusiąją į miegamąjį kambarį ir pasikėsino tenkinti lytinę aistrą oraliniu būdu. Po to V. P. N. nutempė nukentėjusiąją į miegamąjį ir ten jėga ją nurengė, vertė D. M. tenkinti seksualinę aistrą oraliniu būdu, panaudojo fizinį smurtą – sudavė nukentėjusiajai ne mažiau dviejų smūgių į veidą ir keletą smūgių į kairę ranką, po ko tenkino seksualinę aistrą su D. M. oraliniu būdu prieš jos valią ne mažiau kaip du kartus, pasikėsino išžaginti, bet nuo jo nepriklausančių aplinkybių nusikaltimo nebaigė, kišo pirštus D. M. į makštį, du kartus tenkindamas savo lytinę aistrą fizinio sąlyčio būdu, kaišiojo morkas D. M. į makštį, paryčiais išžaginti nukentėjusiąją pasiūlė V. B. . V. B. lytiškai santykiavo su D. M. prieš jos valią, o apie 9 val. ryto nukentėjusioji pabėgo iš įvykio vietos. V. P. N. įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 149 straipsnio 2 dalyje, 150 straipsnio 2 dalyje.
2010 m. liepos 25 d., įtariamasis V. P. N. sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 27 d. nutartimi V. P. N. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dešimčiai dienų, vėliau to paties teismo nutartimis suėmimo terminas V. P. N. buvo tęsiamas.
Skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. nutartis, kuria įtariamajam V. P. N. suėmimo terminas pratęstas dviems mėnesiams.
Šalies argumentai
Įtariamasis V. P. N. skundu prašo pakeisti kardomąją priemonę – suėmimą į švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai nenušalino prokurorės R. M. , nes ji spaudoje išplatino jo visus vardus, pavardę, nuotrauką ir prašė kreiptis asmenis, kurie galėtų paliudyti apie įtariamojo padarytas nusikalstamas veikas. Prokurorė R. M. ir ikiteisminio tyrimo tyrėja A. Č. paleido iš suėmimo V. B. , kuris neturi deklaruotos gyvenamosios vietos, darbo, pajamų, gimė Vorkutoje, nieks nežino ar jis teistas ar ne. Atkreipia dėmesį, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja prie baudžiamosios bylos neprideda įtariamojo raštiškų prašymų (skirti specialistą-seksopatologo apžiūrą) bei medicininių pažymų. Teigia, kad pareigūnai daro spaudimą, nes pablogėjus sveikatai jį nepagrįstai pradėjo vežioti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į areštinę. Areštinėje su juo neatliekamos jokios apklausos ar kiti procesiniai veiksmai. Be to, Panevėžio teisėsaugos pareigūnai fabrikuoja trečią bylą ir prašo Lietuvos apeliacinį teismą išspręsti šią problemą.
Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog jis padarė įtarime nurodytas nusikalstamas veikas. Dėl šios priežasties prašė žemesnės instancijos teismą pakeisti jam paskirtą kardomąją priemonę. Atkreipia teismo dėmesį į tai, kad jam jau 69 metai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (pusę namo), gauna pensiją, yra impotentas, serga kepenų ciroze, kasos nepakankamumu, dvylikapirštės žarnos opa, stemplės opa, tuberkulioze bei kitomis ligomis, Šiaulių tardymo izoliatoriuje pablogėjo sveikata, todėl buvo atvežtas į areštinę, bet nebuvo skirtas gydymas. Pažada kviečiamas šaukimu atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar teismą.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašo įtariamojo skundą atmesti, o gynėjas tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Įtariamojo V. P. N. skundas atmetamas.
Panevėžio apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. nutartimi pagrįstai įtariamajam V. P. N. pratęsė kardomąją priemonę – suėmimą dviems mėnesiams. Panevėžio apygardos teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę – suėmimą, BPK 119 straipsnio, 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio, 130 straipsnio reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, privaloma sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad asmeniui pareikšti įtarimai turi būti pagrįsti. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, jog šioje proceso stadijoje nesprendžiama, ar įtariamasis iš tikrųjų padarė veiką, dėl kurios jam pareikšti įtarimai. Skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą nėra būtina, kad duomenų byloje būtų tiek, kiek jų reikia norint priimti pagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Teismas mano, jog šioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad įtariamasis V. P. N. galėjo padaryti nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 straipsnio 2 dalyje ir 150 straipsnio 2 dalyje. Pagrįstai manyti, jog V. P. N. galėjo padaryti įtarime nurodytus nusikaltimus, leidžia duomenų visuma: įvykio vietos apžiūros protokolai, specialistų išvados, iš dalies įtariamųjų, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai, daiktų atpažinimo protokolai, parodymo atpažinti protokolai bei kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. Apeliacinis teismas pritaria apygardos teismo išvadai, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Be to, Panevėžio apygardos teismas nutartyje, pratęsdamas įtariamojo V. P. N. kardomosios priemonės – suėmimo terminą dviems mėnesiams, nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte – trukdys procesui ir 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo arba jo termino pratęsimo pagrindas, kad įtariamasis trukdys procesui, turi būti pagristas duomenimis, rodančiais, jog jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius ar nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti bylą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 9 punkte nurodyta, kad teisėjai privalo vadovautis BPK 122 straipsnio 3 dalies 1 ar 2 punkte nurodytomis aplinkybėmis, kurios turi būti pagrįstos bylos duomenimis. Iš Apeliaciniam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog H. J. prašė nukentėjusiąją susitaikyti su vyriškiais (taip pat ir su V. P. N. ) į tai būtų atsižvelgta ir atsilyginta. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad su nukentėjusiąja buvo ieškoma susitikimų, prašant keisti parodymus, atsiimti pareiškimą. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad būdamas nesuimtas įtariamasis gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti pats ar per kitus asmenis įtariamuosius, nukentėjusiąją bei liudytojus. Todėl apygardos teismas minėtas aplinkybes pagrįstai ir motyvuotai įvertino kaip pagrįstą manymą, jog įtariamasis trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 10 punktas išaiškina, kad pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos duomenų matyti, kad Panevėžio apygardos teismo nutartyje nurodytas pagrindas, kad įtariamasis V. P. N. būdamas laisvėje gali daryti naujas nusikalstamas veikas, yra pagrįstas.
Veikos, kurių padarymu įtariamas V. P. N. , yra priskiriamos prie sunkių nusikaltimų kategorijos, jos numatytos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodoma, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus. Iš teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. P. N. praeityje teistas aštuonis kartus, iki sulaikymo niekur nedirbo, įtariamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu neišnykus teistumui, veikė bendrininkų grupe, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ne kartą baustas administracinio proceso tvarka, kas rodo, jog V. P. N. nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, todėl yra realus pagrindas manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
V. P. N. suėmimo terminas pratęstas ilgiau kaip šešis mėnesius pagrįstai, kadangi byla sudėtinga (BPK 127 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad tiriamos kelios nuskalstamos veikos, padarytos bendrininkų grupe, įtarimai pareikšti 3 asmenims, su kuriais atliekami procesiniai veiksmai, byloje buvo vykdoma V. B. paieška, tačiau 2011 m. vasario 1 d. jis buvo sulaikytas, 2011 m. vasario 4 d. pareikšti įtarimai. Paskutinį kartą pratęsus suėmimo terminą buvo atlikta: liudytojų D. Š. , J. L. , L. L. , R. P. , A. L. , A. S. , G. N. , Z. N. apklausa, įtariamųjų K. L. ir V. B. apklausos, akistata tarp nukentėjusiosios D. M. ir įtariamojo K. L. , akistata tarp įtariamųjų K. L. ir V. P. N. , įtariamojo V. P. N. kūno (lytinių organų) tyrimas, 2011 m. sausio 11 d. biologinis (DNR) objektų tyrimas, akistata tarp įtariamųjų V. B. ir V. P. N. . Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog baudžiamoji byla atitinka ypatingo sudėtingumo kriterijų, joje tyrimo vilkinimo nenustatyta. Be to, 2011 m. vasario 11 d. proceso dalyviams – nukentėjusiajai D. M. , įtariamiesiems V. P. N. , K. L. ir V. B. , pranešta apie ikiteisminio tyrimo pabaigą. Šiuo metu proceso dalyviai supažindinami su ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Įtariamasis prašo skirti įstatymų numatomą švelnesnę kardomąją priemonę, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog Senato nutarimo 26 punkte išaiškinta, kad, išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą BPK 130 straipsnio tvarka, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą. Tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.
Be to, apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą dėl suėmimo termino pratęsimo, apie pareigūnų daromą spaudimą, kaltumo ar nekaltumo, bei kiti skunde paminėti klausimai nesvarstomi, nes jie gali būti išspręsti tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje, nagrinėjant bylą. Taip pat paaiškinama, kad šio proceso metu teismas negali nagrinėti įtariamojo skunde nurodytų argumentų dėl prokurorės R. M. nušalinimo. Tačiau BPK 318 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog apeliaciniame skunde gali būti nurodyti prieštaravimai pirmosios instancijos nutarties dėl pareikštų nušalinimų, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį sprendimą.
Įtariamojo V. P. N. skunde nurodytos aplinkybės, jog jam jau 69 metai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą (pusę namo), gauna pensiją, yra impotentas, serga kepenų ciroze, kasos nepakankamumu, dvylikapirštės žarnos opa, stemplės opa, tuberkulioze bei kitomis ligomis, Šiaulių tardymo izoliatoriuje pablogėjo sveikata, neskirtas gydymas, pažadas atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar teismą, yra svarbios, tačiau siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo naikinimą šiuo pagrindu. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į įtariamojo V. P. N. skunde nurodytas aplinkybes dėl sveikatos būklės, pažymi, jog šios aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas panaikinti griežčiausią kardomąją priemonę.
Įtariamasis nepagrįstai teigia, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja prie baudžiamosios bylos neprideda įtariamojo raštiškų prašymų (skirti specialistą-seksopatologo apžiūrą) bei medicininių pažymų. Iš bylos medžiagos matyti, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro Smurtinių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėja A. Č. 2010 m. lapkričio 4 d. kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Panevėžio apygardos ekspertinį skyrių su užduotimi atlikti V. P. N. kūno tyrimą dėl lyties organų, kuri tą pačią dieną buvo atlikta ir surašyta (2010 m. lapkričio 4 d. specialisto išvada Nr. G1288/10(05)). Be to, 2011 m. vasario 9 d. daiktų, daiktų pateikimo protokolu buvo priimti V. P. N. pateiktos medicininių dokumentų kopijos.
Esant byloje nustatytiems pagrindams ir sąlygoms, suėmimas pratęstas pagrįstai. Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Apygardos teismas, pratęsdamas V. P. N. suėmimo terminą, BPK 122 straipsnio, 123 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Įtariamojo V. P. N. skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.