Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Snieguolė Bielskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovui R. V. dėl nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos grąžinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pagal NSDĮ 8 straipsnio 4 dalį pirmus tris mėnesius mokama visa nedarbo draudimo išmoka, o likusį laikotarpį turi būti mokama pastovi nedarbo išmoka ir pusė kintamos nedarbo socialinio draudimo išmokos dalies. Nedarbo socialinio draudimo išmokos R. V. skyrimo metu valstybės remiamų pajamų dydis sudarė 350,00 Lt, o draudžiamųjų pajamų dydis sudarė 1488,00 Lt. Pažymi, kad tiek valstybės remiamų pajamų dydis, tiek draudžiamųjų pajamų dydis yra nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. R. V. nedarbo socialinio draudimo išmokos dydžio apskaičiavimui buvo imamos atsakovo draudžiamosios pajamos nuo 2009-07-01 iki 2012-06-30. Asmens draudžiamųjų pajamų, padalytų iš einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, vidurkis (36 mėnesių vidurkis) - 0,3438. 36 mėnesių vidurkio ir nedarbo socialinio draudimo išmokos skyrimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų sandauga (0,3438 x 1488,00 Lt) yra 511,57 Lt. Kintama išmokos dalis lygi (40% x 511,57), t.y. 204,63 Lt. Nedarbo socialinio draudimo išmokos suma paskaičiuota taip: pastovios ir kintamos išmokos dalių suma (0,3438 x 1488,00) x 40% + 350,00 Lt) = 554,63 Lt. Nedarbo socialinio draudimo išmokos suma už laikotarpį nuo 2013-02-28 iki 2013-05-27 yra 554,63 Lt (pastovios ir kintamos išmokos dalių suma (0,3438 x 1488,00) x 40% + 350,00 Lt). Nedarbo socialinio draudimo išmokos suma už laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-08-27 yra 452,31 Lt (pastovios ir 50 proc. kintamos išmokos dalių suma (0,3438 x 1488,00) x 40%) x 0,5 + 350,00 Lt). Prie šio ieškinio pridedami Duomenys R. V. nedarbo socialinio draudimo išmokos apskaičiavimui. Pagal NSDĮ 8 straipsnio 4 dalį pirmus tris mėnesius nuo 2013-02-28 iki 2013-05-27 atsakovui turėjo būti mokama visa 554,63 Lt (160,63 Eur) dydžio nedarbo socialinio draudimo išmoka per mėnesį, o likusį laikotarpį nuo 2013-05-28 iki 2013-08-27 turėjo būti mokama pastovi nedarbo socialinio draudimo išmokos dalis ir pusė kintamos nedarbo socialinio draudimo išmokos dalies, t.y. 452,31 (131,00 Eur) dydžio per mėnesį. Tuo tarpu dėl sąskaitybos klaidos elektroniniu būdu tvarkant nedarbo socialinio draudimo išmokų sąskaitas R. V. laikotarpiu nuo 2013-02-28 iki 2013-08-27 buvo mokama visa 554,63 Lt (160,63 Eur) dydžio per mėnesį nedarbo išmoką, dėl ko 3 mėnesių laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-08-27, kai turėjo būti mokama 453,31 Lt išmoka dėl sąskaitybos klaidos atsakovui buvo mokama 554,63 Lt išmoka. Todėl laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-08-27 susidarė 303,96 Lt permoka (554,63 Lt x 3 mėn. - 453,31 Lt x 3 mėn.), t.y. 88,10 Eur permokos suma. Be to dėl sąskaitybos klaidos atsakovui nedarbo išmokos mokėjimas informacinėje sistemoje nesustojo 2013-08-27, t.y. nesustojo tą dieną iki kurios atsakovui buvo paskirta nedarbo išmoka, o visa 554,63 Lt nedarbo išmoka atsakovui buvo mokama iki 2013-08-31, dėl ko laikotarpiu nuo 2013-08-28 iki 2013-08-31 susidarė dar 21,53 Eur nedarbo išmokos permokos suma. Taigi viso, tvarkant nedarbo socialinio draudimo išmokų sąskaitas informacinėje sistemoje dėl sąskaitybos klaidos atsakovui buvo išmokėta nedarbo draudimo išmokos 109,63 Eur (88,10 + 21,53) daugiau negu priklausė, t.y. susidarė 109,63 Eur (378,53 Lt) permoka. Ši 109,63 Eur nedarbo draudimo išmokos permokos suma sudaro ieškinio sumą.

Patikrinus informacinės sistemos darbą, nustatyta, kad nedarbo draudimo išmokų programinė įranga veikia gerai, darbuotojų kaltės dėl minėtos permokos susidarymo nėra. Taigi nedarbo draudimo išmokos 109,63 Eur permoka susidarė ne dėl netinkamo teisės aktų taikymo, o dėl buhalterinės sąskaitybos klaidos. Galimai informacinėje sistemoje duomenų elektroniniu būtu teikimo (tvarkymo) metu atsitiktinai sutapo kelios techninės aplinkybės, nepriklausančios nuo VSDFV Utenos skyriaus ar trečiųjų asmenų valios, kurių nei VSDFV Utenos skyrius nei tretieji asmenys negalėjo nei numatyti, nei sukontroliuoti ir kurios galimai įtakojo, tvarkant nedarbo socialinio draudimo išmokų sąskaitas elektroniniu būdu informacinėje sistemoje, minėtos nedarbo draudimo išmokos permokos susidarymą. VSDFV Utenos skyrius 2015-02-19 priėmė sprendimą Nr. NI SP5-227 „Dėl R. V. nedarbo draudimo išmokos permokos nustatymo". CK 6.237 str. 1 d. nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad 1 dalyje nurodyta pareiga (grąžinti tai, ko negalėjo ir neturėjo gauti) atsiranda, jeigu pagrindas, kuriuo įgytas turtas išnyksta paskiau, išskyrus CK 6.241 str. numatytus atvejus. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 6.237 str. 2 d. taikoma nepriklausomai nuo tokį turtą įgijusio asmens valios ir jo subjektyvumo aspekto, nes šios nuostatos taikymo reikšminga aplinkybė yra tai, kad išreikalaujant be pagrindo įgytą turtą kaltė reikšmės neturi. „Konstatavus, kad pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindas taikyti nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančio teisė instituto normas, nėra poreikio ir atitinkamai teisinio pagrindo analizuoti civilinės atsakomybės, atsirandančios iš delikto, sąlygų, kaip tai atliko bylą nagrinėję teismai, t.y. nustatinėti atsakovo neteisėtus kaltus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir atsiradusios žalos. Taigi pagal CK 6.237 str. išreikalaujant be pagrindo įgytą turtą kaltė reikšmės neturi. Prievolės atsiradimo pagrindas (objektyvus faktas) - turto, kurio asmuo neturėjo ar negalėjo gauti, įgijimas, o pasekmės - pareiga grąžinti tai, kas įgyta be teisinio pagrindo. Jeigu turtas gaunamas be teisinio pagrindo, atsiranda prievolė jį grąžinti. Atsižvelgiant į tai, kad CK 6.241 str. nedarbo socialinio draudimo išmokų nepriskiria prie negalimo išreikalauti turto kaip be pagrindo įgyto, šią nedarbo išmokos permoką VSDFV Utenos skyriui privalo grąžinti ją gavęs R. V., nes kaip nurodyta ji gauta be teisinio pagrindo (CK 6.237 str. 2 d.). Tai, kad socialinio draudimo išmoka nepriskiriama prie negalimo išreikalauti turto dėl CK 6.241 str. 1 d. 4 p. įrodo šioje nuostatoje nurodytos išmokos, o būtent: sumos, be pagrindo išmokėtos kaip sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atsiradusios žalos atlyginimas, pensija ir išlaikymas, darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos. LR CPK 737 straipsnyje yra nurodyta, kokios skolininko pajamos prilyginamos darbo užmokesčiui, o būtent: grynosios pajamos už darbą žemės ūkyje, autorinis atlyginimas už literatūros, mokslo ar meno kūrinį ir išradimą, dėl kurio išduotas patentas, mokinių, studentų stipendijos, sumos, gaunamos atlyginti žalai, padarytai suluošinimu ar kitaip sužalojus sveikatą, taip pat atėmus maitintojo gyvybę, laimėjimai loterijose, konkursuose, varžybose, dividendai, pensijos. Be to, nustatant ar išmoka gali būti prilyginama darbo užmokesčiui, vertintinas darbo užmokesčio tikslas ir paskirtis.

Kaip nurodė ieškovas, minėta nedarbo išmokos permoka atsakovui susidarė informacinėje sistemoje, kai duomenų elektroniniu būtu teikimo (tvarkymo) metu galimai atsitiktinai sutapo kelios techninės aplinkybės, nepriklausančios nuo VSDFV Utenos skyriaus ar trečiųjų asmenų valios, kurių nei VSDFV Utenos skyrius nei tretieji asmenys negalėjo nei numatyti, nei sukontroliuoti ir kurios galimai įtakojo, tvarkant nedarbo socialinio draudimo išmokų sąskaitas elektroniniu būdu informacinėje sistemoje, nedarbo draudimo išmokos permokos susidarymą, t.y. dėl susidariusios 109,63 Eur permokos nei VSDFV Utenos skyriaus darbuotojų, nei trečiųjų asmenų kaltės nėra. VSDFV Utenos skyriaus nuomone, net jeigu VSDFV Utenos skyriaus darbuotoja, tvarkanti nedarbo draudimo išmokų sąskaitas elektroniniu būdu informacinėje sistemoje padarytų klaidą ir uždėtų „varnelę" (paspaustų mygtuką) ne tame informacinės sistemos langelyje, ar neuždėtų „varnelės" (nepaspaustų mygtuko), tai irgi laikytina buhalterine sąskaitybos klaida, nes tokiu atveju nedarbo išmokos permokos pinigų lėšos būtų pervestos išmokos gavėjui ne dėl netinkamo teisės aktų taikymo ir teisiškai ši techninė klaida būtų laikytina sąskaitybos klaida, kuri suponuotų prievolę permokos gavėjui pagal CK 6.237 str., 6.241 str. 1 d. 4 p. nuostatas grąžinti VSDFV Utenos skyriui nepagrįstai gautas nedarbo išmokos permokos lėšas. Gi nagrinėjamu atveju sąskaitybos klaida įvyko netgi ne dėl VSDFV Utenos skyriaus darbuotojo klaidos informacinėje sistemoje tvarkant elektronines sąskaitas, o dėl aplinkybių, kurių nei VSDFV Utenos skyrius, nei tretieji asmenys negalėjo nei numatyti, nei sukontroliuoti, t.y. atsakovas R. V. pagal CK 6.237 str., 6.241 str. 1 d. 4 p. nuostatas privalo grąžinti VSDFV Utenos skyriui dėl minėtų techninių aplinkybių įvykusios sąskaitybos klaidos nepagrįstai gautas nedarbo išmokos permokos lėšas. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai CK 6.237 str., 6.241 str. 1 d. 4 p. nurodytu pagrindu bei vadovaujantis Kasacinio teismo suformuota praktika minėta skola priteistina.

Kai atsižvelgiant į faktines permokos susidarymo aplinkybes yra teisinis pagrindas taikyti nepagrįsto turto gavimo (įgijimo) instituto normas, VSDFV teritorinio skyriaus direktorius inicijuoja permokos išieškojimą iš išmokos gavėjo geruoju, prireikus - teismine tvarka. Todėl VSDFV Utenos skyrius 2015-02-24 pateikė atsakovui pretenzinį raštą Nr. (9.109)R3-6928 su pridedamu 2015-02-19 sprendimu dėl R. V. nedarbo išmokos permokos nustatymo, kuriame paprašė atsakovą grąžinti 109,63 Eur nedarbo išmokos permoką VSDFV Utenos skyriui. Atsakovas VSDFV Utenos skyriui 2015-03-03 pateikė rašytinį prašymą išskaičiuoti nedarbo išmokos permoką iš jo gaunamos bedarbio pašalpos po 20 Eur kas mėnesį. VSDFV Utenos skyrius pateikė atsakovui raštą, kad kuriuo informavo atsakovą, kad išskaičiuoti permoką nėra galimybės, nes atsakovas tokios išmokos šiuo metu negauna. 2015-07-03, 2015-09-01 VSDFV pateikė atsakovui raštą dėl grąžintinos permokos išdėstymo dalimis, 2015-10-08 pretenzinį raštą, tačiau atsakovas atsakymo nepateikė, iki šiol R. V. su VSDFV Utenos skyriumi neatsiskaitė, todėl prašo priteisti iš R. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui 109,63 Eur skolos atlyginimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Ieškovas VSDFV Utenos skyrius 2013-03-27 sprendimu Nr. NI­_SPI-408 „Dėl teisės į nedarbo socialinio draudimo išmoką“ skyrė atsakovui R. V. nedarbo socialinio draudimo išmoką, laikotarpiu nuo 2013-02-28 iki 2013-05-27 atsakovui buvo paskirta 554,63 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka, o laikotarpiu nuo 2013-05-28 iki 2013-08-27 atsakovui paskirta 452,31 Lt nedarbo socialinio draudimo išmoka. Lietuvos darbo biržos pateiktais duomenimis R. V. teritorinėje darbo biržoje registravosi 2012-11-29 ir 2013-01-29 pateikė prašymą skirti nedarbo socialinio draudimo išmoką. Taigi, tvarkant nedarbo socialinio draudimo išmokų sąskaitas informacinėje sistemoje dėl sąskaitybos klaidos atsakovui buvo išmokėta nedarbo draudimo išmokos 109,63 Eur (88,10 + 21,53) daugiau negu priklausė, t.y. susidarė 109,63 Eur (378,53 Lt) permoka. Ši 109,63 Eur nedarbo draudimo išmokos permokos suma sudaro ieškinio sumą.

Nedarbo draudimo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje ir Nuostatų 60 punkte nustatyta, kad neteisingai apskaičiuotos ir išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos išieškomos įstatymu nustatyta tvarka. Pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos.

Išdėstyti bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas priėmė sprendimus dėl atsakovui R. V. permokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos grąžinimo (b.l.32), jam adresuotose pretenzijose ragino grąžinti permoką ( b.l.33-34), tačiau atsakovas permokos negrąžino, byloje nėra duomenų, kad ieškinio pateikimo teismui dieną atsakovas socialinio draudimo išmokos permoką būtų visiškai grąžinęs ieškovui (CPK 178 straipsnis). Pagal CK 237 straipsnio 1 dalį nuostatas asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, todėl iš atsakovo priteistina jam be pagrindo išmokėtos nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos negrąžinta suma – 109,63 EUR.

Byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Iš atsakovo priteisti 20 Eurų žyminio mokesčio valstybės naudai LR CPK 96 str. pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 259 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, kodas 193322893, buveinė Aušros g. 45, Utena, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), 109,63 EUR (vieną šimtą devynis eurus 63 ct) nedarbo socialinio draudimo išmokos permokos iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) .

Priteisti iš atsakovo R. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 20 Eur. (dvidešmt eurų) valstybės naudai.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Ukmergės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atitinkantį CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.