Kauno apygardos teismo nuosprendis

2011-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-306-383-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-06-03
Bylos Nr.
1A-306-383-2011
Teisminio proceso Nr.
20-2-00372-2009-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valdas Vitunskas (pirm.), Danguolė Šiugždinytė, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
D. P., A. P., Lietuvos Respublikos BK
Advokatai
Ričardas Girdziušas
Kategorijos
Bylos Nr.1A -306- 383/2011
Teisminio proceso Nr. 20-2-00372-2009-8Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.29.1; 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 2.4.6.4.1. Pranešėjas V. Vitunskas

Teisėjas R. Grigas(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 3 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų: Danguolės Šiugždinytės, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vitai Naureckienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Purvainiui, gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistųjų D. P. ir A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendžio, kuriuo:

D. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir jai paskirta bausmė: pagal LR BK 300 str. 1 d.(dokumento-darbo sutarties suklastojimas)-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda; pagal LR BK 300 str. 1 d. (dokumentų-darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimas)-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda; pagal LR BK 300 str. 1 d. (dokumentų-pranešimų už apdraustuosius suklastojimas)-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda; pagal LR BK 182 str. 2 d. (svetimo turto įgijimas apgaule bei didelės vertės turtinės teisės įgijimas)- laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams; pagal LR BK 222 str. 1 d.-10 (dešimties) MGL dydžio, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Lt bauda. Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams ir 15 (penkiolikos) MGL dydžio, t.y. 1950 (vieno tūkstančio devynių šimtų penkiasdešimt) Lt bauda.

A. P. nuteista Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. ir jai paskirta bausmė: pagal LR BK 300 str. 1 d.-8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda; pagal LR BK 182 str. 2 d.- laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams. Paskirtosios bausmės, vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., subendrintos, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirta galutinė bausmė-laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuonių) MGL dydžio, t.y. 1040 (vieno tūkstančio keturiasdešimt) Lt bauda.

Civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš D. P. ir A. P. solidariai 13 590 Lt (trylika tūkstančių penki šimtai devyniasdešimt litų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus naudai; ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas 300113314, reg. (duomenys neskelbtini)), direktore, veikdama bendrininkų grupe su A. P., iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia, bendrai su ja suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-09-01 Kaune, Laisvės al. 101, tarp jos, kaip darbdavio-UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, ir A. P. sudarė darbo sutartį Nr. 0024, joje nurodant žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini)administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, D. P. žinodama, kad tokie sutartyje nurodyti duomenys yra melagingi ir kad A. P. realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu dirbo vadybininkės pareigose UAB (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, be to, mokėti tokį didelį darbo užmokestį administratorei už tariamai atliktą darbą nebuvo ekonominio pagrindo, nes jis tiesiogiai įtakojo įmonės sąnaudų dydį (jos padidėjo) ir padidino bendrovės nuostolį (tiek 2008 metais, tiek ir 2009 metais), bendrai su ja pasirašė darbo sutartį ir patvirtino bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)antspaudu, tokiu būdu suklastojo šį dokumentą.

Be to, ji pagal LR BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), direktore, iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos ir siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, Kaune, Laivės al. 101, įrašė žinomai melagingus duomenis į 2008-10-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 9 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 10 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 11 mėn., į 2009-02-06 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. 12 mėn., į 2009-02-09 darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2009 m. 1 mėn., patvirtinus pasirašant ir patvirtinant bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)antspaudu, suklastojo visus šiuos dokumentus.

Be to, ji pagal LR BK 300 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji, būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), direktore, iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia ir suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos ir siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, Kaune, Aušros g. 2A, pateikė apie nusikalstamą veiką nieko nežinančiam UAB (duomenys neskelbtini)vyr. finansininkui G. B. žinomai melagingus duomenis, įrašytus į A. P. darbo sutartį ir darbo laiko apskaitos žiniaraščius, nurodė jam šiuos melagingus duomenis įrašyti į 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m III ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, į 2009-01-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m IV ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, į 2009-04-23 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m I ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, G. B. šiuos duomenis įrašius, D. P. nurodžius jam patvirtinti dokumentus ir pasirašyti 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m III ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD bei 2009-04-23 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2009 m I ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, o pačiai D. P. patvirtinus pasirašant 2009-01-15 pranešimą apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m IV ketvirtį ir jo priedus SAMF4 ir SAM3SD, suklastojo visus šiuos dokumentu.

Be to, ji pagal LR BK 182 str. 2 d. nuteista už tai, kad 2009 metais būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), direktore, veikdama bendrininkų grupe su A. P., iš anksto žinodama, kad A. P. yra nėščia, bendrai su ja suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš VSDFV A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, apgaule, bendrai su D. P., kaip darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini)atstove, žinodama, kad A. P. realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu ji dirbo vadybininkės pareigose UAB (duomenys neskelbtini), esančioje J.Basanavičiaus g. 116, Utenoje, kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, 2008-09-01 Kaune, Laisvės al. 101, sudarė darbo sutartį Nr. 0024, ir joje nurodžius žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini)administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, bendrai su ja pasirašius ir patvirtinus bendrovės (duomenys neskelbtini)antspaudu, tokiu būdu joms abejoms suklastojus šį dokumentą, dėl ko jai laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-02-01 buvo priskaičiuota 14 863,56 Lt darbo užmokesčio, D. P. pateikus VSDFV Kauno skyriui 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, 2009-01-16 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį, A. P. 2009 m. vasario 12 d. pateikus VSDFV Utenos skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, o VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini)pranešimais apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 metų III ir IV ketvirčius, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 0174924 ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin. 2007, Nr. 132-5346) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2009-03-02 priėmus sprendimą Nr. Ll 1-2270 „Dėl A. P. teisės į motinystės pašalpą” jai buvo paskaičiuota ir išmokėta 5256,64 Lt motinystės pašalpa, po ko D. P. pateikus VSDFV Kauno skyriui 2009-04-28 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį, 2009-06-08 Kaune, Aušros g. 2A, priėmus įsakymą Nr. 2009/06/08 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, kuriuo A. P. nuo 2009-06-08 suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2011-04-08, o A. P. 2009-04-08 pateikus VSDF Utenos skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, D. P. įsakymą Nr. 2009/06/08, VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, suklastotais UAB (duomenys neskelbtini)pranešimais bei jų priedais apie apdraustuosius už 2008 metų III ir IV ketvirčius, 2009 metų I ketvirtį, D. P. įsakymu ir vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (žin. 2008, Nr. 149-499) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžią, 2009-09-01 priėmus sprendimą Nr. L11-8329 „Dėl A. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą”, jai buvo paskaičiuota 48 814,40 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 5024,68 Lt, tokiu būdu bendrininkaudama su A. P., apgaule jos naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 5256,58 Lt, išmokėtus jai, kaip motinystės pašalpą, taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 58 341,22 Lt., mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 5024,68 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 10 281,26 Lt (5256,58 Lt +5024,68 Lt) turtinę žalą.

Be to, ji pagal LR BK 222 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji, būdama UAB (duomenys neskelbtini)direktore ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. DC-574 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 1 ir 2 dalies nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka, tyčia, tai yra siekdama sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos A. P. naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, kurių dydį lėmė jos darbo užmokesčio, buvusio 2008 metų III ir IV ketvirčiuose, 2009 metų I ketvirtyje dydis, nuo 2008-01-01 iki 2009-04-30 Kaune, Laisvės al. 101, apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini)buhalterinę apskaitą, tai yra pažeisdama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 6 straipsnio „Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies nuostatas („Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”), organizuodama bendrovės apskaitą į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio skaičiavimo žiniaraščius, bei laikotarpiu nuo 2008 metų rugsėjo mėnesio iki 2009 m. vasario mėnesio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansines ataskaitas ir priedus prie jų įrašę duomenis neatitinkančius tikrovės, apie A. P. priėmimą į darbą ir mokamą darbo užmokestį, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB (duomenys neskelbtini)veiklos, turto įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

A. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. už tai, kad ji, veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini)direktore D. P., iš anksto žinodama, kad yra nėščia, bendrai su D. P. suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos savo naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, 2008-09-01 Kaune, Laisvės al. 101, tarp jos ir D. P., kaip darbdavio - UAB (duomenys neskelbtini) atstovo, sudarė darbo sutartį Nr. 0024, joje nurodant šiuos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad ji priimama į UAB (duomenys neskelbtini)administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, D. P. žinodama, kad tokie sutartyje nurodyti duomenys yra melagingi ir, kad A. P. realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu ji dirbo vadybininkės pareigose UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, be to, mokėti tokį didelį darbo užmokestį administratorei už tariamai atliktą darbą nebuvo ekonominio pagrindo, nes jis tiesiogiai įtakojo įmonės sąnaudų dydį (jos padidėjo) ir padidino bendrovės nuostolį (tiek 2008 metais, tiek ir 2009 metais), A. P. bendrai su D. P. pasirašė darbo sutartį ir D. P. patvirtino bendrovės UAB (duomenys neskelbtini)antspaudu, tokiu būdu suklastojo šį dokumentą.

Be to, ji nuteista pagal LR BK 182 str. 2 d. už tai, kad veikdama bendrininkų grupe su UAB (duomenys neskelbtini)direktore D. P., iš anksto žinodama, kad yra nėščia, bendrai su D. P. suprasdama, kad darbo teisinį santykį sukuriančiuose ir bendrovės apskaitos dokumentuose užfiksavus nepagrįstai didelį darbo užmokestį, nuo kurio dirbančiai kūdikio besilaukiančiai moteriai būtų priskaičiuotos nepagrįstai didelės motinystės (tėvystės) pašalpos, ir bendrai su ja siekdama tokiu būdu sukčiaujant valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje iš toliau – VSDFV savo naudai įgyti motinystės (tėvystės) pašalpas, apgaule, tai yra bendrai su D. P., kaip darbdavio – UAB (duomenys neskelbtini)atstove, žinodama, kad realiai įmonėje nedirbs, kadangi tuo pat metu dirbo vadybininkės pareigose UAB (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), kasdien nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 8 val. ryto iki 12 val., ir pagal verslo liudijimą, 2008-09-01 Kaune, Laisvės al. 101, sudarė darbo sutartį Nr. 0024, ir D. P. joje nurodžius šiuos žinomai melagingus duomenis apie tai, kad D. P. priimama į UAB (duomenys neskelbtini)administratorės pareigoms, sudaroma neterminuota darbo sutartis, nustatomas mokėti 3000 litų darbo užmokestis, nustatytas išbandymo laikotarpis 3 mėnesiai, nustatyta darbo dienos trukmė 4 valandos per dieną, 5 darbo dienos, 10 valandų per savaitę, bendrai su D. P. pasirašius ir D. P. patvirtinus bendrovės (duomenys neskelbtini)antspaudu, tokiu būdu joms abejoms suklastojus šį dokumentą, dėl ko jai laikotarpiu nuo 2008-09-02 iki 2009-02-01 buvo priskaičiuota 14 863,56 Lt darbo užmokesčio, D. P. pateikus VSDFV Kauno skyriui 2008-10-14 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. III ketvirtį, 2009-01-16 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2008 m. IV ketvirtį, A. P. 2009 m. vasario 12 d. pateikus VSDFV Utenos skyriui prašymą jai skirti motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas, o VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, UAB (duomenys neskelbtini)pranešimais apie apdraustuosius už ataskaitinius 2008 metų III ir IV ketvirčius, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimu serija C Nr. 0174924 ir vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (Žin. 2007, Nr. 132-5346) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės pašalpos dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo pajamas, turėtas už praeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį, 2009-03-02 priėmus sprendimą Nr. L11-2270 „Dėl A. P. teisės į motinystės pašalpą” jai buvo paskaičiuota ir išmokėta 5256,64 Lt motinystės pašalpa, po ko D. P. pateikus VSDFV Kauno skyriui 2009-04-28 pranešimą apie apdraustuosius ir šio pranešimo priedą SAM3SD už ataskaitinį 2009 m. I ketvirtį, 2009-06-08 Kaune, Aušros g. 2A priėmus įsakymą Nr. 2009/06/08 dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo, kuriuo A. P. nuo 2009-06-08 suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki 2011-04-08, o A. P. 2009-04-08 pateikus VSDF Utenos skyriui prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, D. P. įsakymą Nr. 2009/06/08, VSDFV Utenos skyriui remiantis šiuo prašymu, suklastotais UAB (duomenys neskelbtini)pranešimais bei jų priedais apie apdraustuosius už 2008 metų III ir IV ketvirčius, 2009 metų I ketvirtį, D. P. įsakymu ir vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (žin. 2008,Nr. 149-499) nuostatomis, numatančiomis, kad kompensuojamas uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas per 9 kalendorinius mėnesius, buvusius prieš vaiko priežiūros atostogų pradžią, 2009-09-01 priėmus sprendimą Nr. L11-8329 „Dėl A. P. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą”, jai buvo paskaičiuota 48 814,40 Lt (atskaičius mokesčius) motinystės (tėvystės) pašalpa, iš kurių jai buvo išmokėta 5024,68 Lt, tokiu būdu bendrininkaudama su D. P., apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 5256,58 Lt, išmokėtus jai, kaip motinystės pašalpa, taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 58 341,22 Lt., mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 5024,68 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 10281,26 Lt (5256,58 Lt +5024,68 Lt) turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo: panaikinti nuosprendžio dalį dėl LR BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant A. P. ir D. P. švelnesnes nei LR BK 182 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmes; A. P. už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., paskirti bausmę - 3 metus laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 str. 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šią bausmę, o taip pat bausmę, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. l d., subendrinti apėmimo būdu ir skirti galutinę bausmę - 3 metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; D. P. už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., paskirti bausmę – 3 metus laisvės atėmimo; vadovaujantis BK 63 str. 1 ir 4 dalimis, 65 str. 2d., šią bausmę, o taip pat kitas bausmes, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas už nusikaltimus, numatytus BK 300 str. l d., 300 str. l d., 300 str. l d., 222 str. l d., subendrinti iš dalies sudedant ir skirti galutinę bausmę - 3 metus laisvės atėmimo ir 15 MGL (1950 litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Skunde nurodoma, jog teismas pagrįstai pripažino D. P. ir A. P. kaltomis, teisingai kvalifikavo kiekvienos jų veikas, tačiau nepagristai paskyrė joms švelnesnes nei numato įstatymas bausmes už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.(sukčiavimą), tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes tinkamai nesivadovavo bausmės paskirtimi ir tai numatančiu LR BK 41str. 2d., be to, netinkamai pritaikė LR BK 54str. 3d. nuostatas (taikė BK 54 str. 3d. normą, nesant pagrindo ją taikyti). Nors aprašomojoje nuosprendžio dalyje teismas nurodo taikantis BK 62str. 1 ir 3 dalių nuostatas, iš nurodytų straipsnių, tame tarpe ir BK 54str. 3d., kuriais teismas vadovavosi pripažindamas A. P. ir D. P. kaltomis bei paskirdamas joms bausmes, taip pat iš to, kad aprašomosios nuosprendžio dalies sakinyje, kuriame paminėta BK 62 str. 1 ir 3 dalys, neteisingai nurodytas ir BK straipsnis, numatantis atsakomybę už sukčiavimą- vietoje BK 182 str. nurodytas 260 str., matyti, kad teismas šioje vietoje greičiausiai padarė techninę rašybos klaidą nurodydamas visiškai su nagrinėjama byla nesusijusius straipsnius, o skirdamas švelnesnes nei numato įstatymas bausmes A. P. ir D. P. už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d., vadovavosi iš tikrųjų būtent BK 54 str. 3 d. nuostatomis. Be to, teismas netinkamai pritaikė ir bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas reglamentuojančias LR BK 63 straipsnio nuostatas bendrindamas tarpusavyje A. P. paskirtas bausmes - jas subendrino iš dalies sudėdamas, nors privalėjo taikyti bausmių apėmimą. Dėl išvardintais atvejais netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendis turi būti pakeistas LR BPK 328 str. l p. numatytu pagrindu.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas motyvavo, kad „D. P. ir A. P. anksčiau neteistos, augina mažamečius vaikus, jų nusikalstami veiksmai iš dalies buvo paskatinti ir galiojančių bei jų neteisingai suprastų įstatymų. Duomenų apie tai, kad nuo šiuo nuosprendžiu aptariamų nusikaltimų padarymo dienos iki šios dienos kaltinamosios Lietuvos Respublikoje ar užsienio šalyse būtų padariusios kokias nors nusikalstamas veikas, teismas neturi, administracine tvarka jos nebaustos. Būtent šias aplinkybes teismas laikė išimtinėmis ir padarė nepagrįstą išvadą, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kaltinamosioms prieštarautų teisingumo principui. Teismo išdėstyti motyvai neįtikinami ir neįrodo, kad BK 54 straipsnio 3 dalies norma pritaikyta tinkamai, kas reiškia teismą netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, tai yra LR BK 54str. 3d. nuostatas, dėl ko teismo nuosprendis turi būti pakeistas.

Teismas nenustatė ir skundžiamame nuosprendyje nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai pripažinti, kad LR BK 182str. 2d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas A. P. ir D. P. už jų padarytas nusikalstamas veikas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Nors teismas nurodė, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nuteistosioms prieštarautų teisingumo principui, tačiau nepakankamai atskleidė šio principo esmę, be to, taikydamas šį principą atsižvelgė tik išimtinai į nuteistųjų interesus, siekdamas apsaugoti tik juos, tokiu būdu nesivadovavo ir LAT suformuota praktika šiuo klausimu. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies taip pat matyti, teismas nepagrįstai LR BK 63 str. l d., 4d. pagrindu subendrino A. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes tarpusavyje. Teismas paskirtas už kiekvieną veiką A. P. bausmes iš dalies sudėjo, nors privalėjo taikyti bausmių apėmimą(BK 63str. 5d. 2p.), kadangi veikos, už kurias A. P. paskirtos bausmės yra tyčiniai nesunkus ir sunkus nusikaltimai, kas reiškia, kad veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (BK 11 str.). Apeliaciniu skundu nuteistoji D. P. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apeliantė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. D. P., būdama uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini)direktore, su A. P. sudarė darbo sutartį, nepažeisdama LR Darbo kodekso reikalavimų, tačiau teismas nusprendė, jog ji šią sutartį suklastojo. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad vienas iš fiktyvios darbo sutarties požymių yra joje numatytas 3000 Lt darbo užmokestis. Teisme nuteistoji parodė, kad A. P. buvo mokamas didesnis darbo užmokestis, nei pačiai direktorei. Didesnis darbo užmokestis pagal susitarimą turėjo kompensuoti papildomas A. P. išlaidas. Tikrovės neatitinka tas teismo argumentas, jog A. P. neketino dirbti, o darbo sutartis su ja pasirašyta fiktyviai. Nepagrįsta nuosprendžio išvada, kad A. P. bendrovėje realiai nedirbo, nes tuo pačiu metu atliko kitus darbus. Priešingai, A. P. su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį 2008-09-01 ir nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Tuo tarpu prašymas priimti į UAB (duomenys neskelbtini) rašytas 2008-09-02, darbo sutartis su šia UAB pasirašyta 2008-09-02, nutraukta 2009-07-20 dėl bendrovės bankroto. Pagal verslo liudijimą A. P. dirbo nuo 2008-09-08 iki 2009-09-07. Sudarant sutartį su A. P. nebuvo jokių kliūčių, trukdančių jai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir atlikti administratorės funkcijas. Be to, sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A. P. yra nėščia. Be to, darbo įstatymai draudžia atsisakyti priimti į darbą nėščią moterį. A. P. ne tik galėjo pagal turimą išsilavinimą bei kvalifikaciją dirbti administratore, bet ir realiai atliko UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareiginėje instrukcijoje numatytus darbus. Dėl to nuosprendyje teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių. BK 300 str. 1 d. numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik tyčia, tuo tarpu iš bylos įrodomosios medžiagos šis požymis nustatytas nebuvo. Analogiškai teismas nusprendė ir dėl kito BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo, kurio apeliantė teigia nepadariusi. Epizode, kur ji buvo apkaltinta, neteisingai įrašiusi žinomai melagingus duomenis į darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn. bei gruodžio mėn. ir juos patvirtinusi UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, tai yra sukalstojo šiuos dokumentus bei padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra nenurodyta, iš kokių alternatyvių veiksmų teismas nusprendė, kad ji padarė paminėtą nusikalstamą veiką. Yra neaišku, kuo pasireiškė jos veiksmų nusikalstamumas, kokie neteisingi duomenys buvo įrašyti į išvardintus dokumentus. Žiniaraščiuose nurodytas administratorės darbo laikas neprieštaravo norminiams aktams. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad A. P. per darbo dieną dirbs 4 valandas, tačiau nebuvo aptarta nei darbo laiko pradžia, nei jo pabaiga, ir tai neprieštarauja DK 146 str. nuostatoms. Su A. P. buvo sutarta, kad ji darbo laiką tvarkys vien savo nuožiūra, todėl jos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir buvo nurodoma tik per dieną dirbto laiko trukmė. Šiuo atveju nebuvo jokių dokumentų klastojimo požymių. Todėl teismo išvada, kad ji padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, yra nepagrįsta. Kaip ir nepagrįsta kita teismo padaryta išvada, kad apeliantė klastojo ir kitus dokumentus, pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui žinomai melagingus duomenis. Teismas turėjo išsiaiškinti, iki kada ji realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadove ir galėjo duoti nurodymus. Šiame epizode teismas taip pat be pagrindo priėmėm apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teismas nepagrįstai ją pripažino kalta dėl BK 182 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos, tokia teismo išvada neparemta baudžiamosios bylos medžiaga. Teisme turėjo būti nustatyta, kad D. P. su A. P. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytą pašalpą asmuo gali gauti mokant įmokas dviem būdais – jas gali mokėti pats asmuo arba įmokas turi mokėti darbdavys. Įstatymas nedraudžia asmeniui savanoriškai draustis šios rūšies draudimu Vyriausybės nustatyta tvarka. Dėl to A. P. galėjo apsidrausti savo valia. Šiuo atveju nebuvo jokios apgaulės, nes pasirašius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) realiai. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos turėtą verslo liudijimą, dar neleidžia daryti išvados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teisme buvo paaiškinta, kad ji atliko pareigas UAB (duomenys neskelbtini), ir šie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB (duomenys neskelbtini). Be to, ta aplinkybė, kad darbovietėje neišliko dokumentai, rodantys A. P. darbo rezultatus, nėra DK reikalavimų pažeidimas. Darbo įstatymai neįpareigoja kaupti kiekvieno darbuotojo nuveiktą darbą fiksuojančius dokumentus. Tai, kad A. P. dirbo iš tikrųjų, atsispindi darbo laiko žiniaraščiuose. Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo pašalpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. tikrai tapo nėščia ir buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjo įstatyme numatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, 2009-04-08 pagimdė dukterį, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tai rodo, kad A. P. 2009-02-12 pateiktas VSDFV Utenos skyriui prašymas skirti jai motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvo tikri, kaip tikri buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai apie apdraustuosius už atskaitinius 2008 III ir IV ketvirčius. Be to, VSDFV Utenos skyriui pateikti prašymas, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas serija C Nr. 0174924 taip pat nebuvo suklastoti. Šios aplinkybės rodo, kad ištyrus teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, nebuvo nustatytas nei vienas sukčiavimui būdingas požymis, kas rodo, jog sprendimas nuteisti D. P. pagal BK 182 str. 2 d. yra nepagrįstas.

Taip pat neparemta baudžiamosios bylos įrodomąja medžiaga nuosprendyje padaryta išvada, kad ji padarė BK 222 str. numatytą nusikaltimą. Šiame kaltinime tam tikrų abejonių kyla dėl to, kas yra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas. D. P. asmeniškai įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, ji kaip įmonės finansininkė pateikdavo tik tam tikrus apskaitai reikalingus duomenis, todėl nuosprendyje pateiktas galimai jos padaryto nusikaltimo formulavimas kelia abejones. Visi nuosprendyje minimi duomenys buvo tikri, jie buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl nebuvo jokių problemų norint nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį arba struktūrą. Taigi šios aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti ją pagal BK 222 str. 1 d. yra nepagrįstas. Apibendrinant, visa baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad D. P. nepadarė nei vienos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Dėl to apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistoji A. P. skundžia apylinkės teismo nuosprendį ir prašo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi apeliantė nepadarė jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų. A. P. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d. požymių. Nepagrįsta yra teismo išvada, kad ji įgijo didelės vertės svetimą turtą. Kaip ir nepagrįstai yra priteista iš A. P. ir kitos nuteistosios solidariai VSDFV Utenos skyriui 13590 Lt, kai nuosprendyje rašoma, kad VSDFV biudžetui ji padarė tik 10281,26 turtinę žalą. Sprendimas priteisti didesnę sumą, jos manymu, prieštarauja įstatymui. Teisme turėjo būti nustatyta, kad A. P. ir D. P. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį, tam panaudodamos nuosprendyje išvardintus dokumentus. Akivaizdu, kad teismo minimi dokumentai nebuvo skirti apgaulei. Tiriamoje situacijoje, esant draudiminiams santykiams, norint gauti Ligos ir motinystė socialinio draudimo įstatyme numatytą pašalpą, būtina mokėti įmokas, kurias gali mokėti darbdavys arba pats asmuo, norinti vėliau gauti išmokas. Paminėto įstatymo 4 str. 1 d. numatė, kad ligos ir motinystės privalomuoju socialiniu draudimu privalomai draudžiami įstatyme nurodyti asmenys, o nedraudžiami- turi teisę šios rūšies draudimu draustis savanoriškai. Apeliantė galėjo apsidrausti savo valia, bet kadangi su ja buvo sudaryti darbo santykiai, ją privalėjo drausti darbdavys. Šiuo atveju apgaulės nebuvo. Pasirašius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) realiai. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos turėtą verslo liudijimą, dar neleidžia daryti išvados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teisme buvo paaiškinta, kad ji atliko pareigas UAB (duomenys neskelbtini), ir šie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB (duomenys neskelbtini). Liudytojos L. K. parodymų negalima laikyti ta informacija, kuri patvirtina kaltinimo teiginius. Jos paaiškinimas, kad ji yra mačiusi A. P. UAB (duomenys neskelbtini) patalpose, neįrodo, kad ji dirbo tik toje bendrovėje. Darbo pobūdis UAB (duomenys neskelbtini) nekliudė jai važinėti į kitus miestus, ieškoti patalpų nuomai ir kt. Be to, nebuvo realiai nustatyta, ką ji iš tikrųjų veikė pagal tą verslo liudijimą, artas darbas trukdė jai dirbti administratore UAB (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu išvada, kad ji negalėjo dirbti Kauno įmonėje, yra pagrįsta tik spėjimu. Be to, darbo įstatymai neįpareigoja kaupti kiekvieno darbuotojo nuveiktą darbą fiksuojančius dokumentus. A. P. įgalinimai buvo riboti. Tai, kad A. P. dirbo iš tikrųjų, atsispindi darbo laiko žiniaraščiuose. Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo pašalpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo pašalpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. tikrai tapo nėščia ir buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjo įstatyme numatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, 2009-04-08 pagimdė dukterį, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tai rodo, kad A. P. 2009-02-12 pateiktas VSDFV Utenos skyriui prašymas skirti jai motinystės pašalpą, 2009-02-06 pažymą Nr. 9/1 apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas buvo tikri, kaip tikri buvo ir UAB (duomenys neskelbtini) pranešimai apie apdraustuosius už atskaitinius 2008 III ir IV ketvirčius. Be to, VSDFV Utenos skyriui pateikti prašymas, nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas serija C Nr. 0174924 taip pat nebuvo suklastoti. Šios aplinkybės rodo, kad ištyrus teisiamajame posėdyje baudžiamojoje byloje buvusius įrodymus, nebuvo nustatytas nei vienas sukčiavimui būdingas požymis, kas rodo, jog sprendimas nuteisti A. P. pagal BK 182 str. 2 d. yra nepagrįstas. Be to, apylinkės teismas pripažino A. P. kalta pagal BK 300 str. 1 d. už darbo sutarties suklastojimą. Toks teismo teiginys prieštarauja faktinėms aplinkybėms bei apylinkės teisme ištirtiems įrodymams. Pasirašydamos darbo sutartį Nr. 0024 D. P. ir A. P. numatė esmines jos sąlygas, nei viena iš šalių pretenzijų nereiškė, ši sutartis formos prasme atitiko įstatymų reikalavimus. Sutartis buvo pasirašyta nuo 2008-09-01, o A. P. įsipareigojo atlikti darbines funkcijas nuo 2008-09-02. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad vienas iš fiktyvios darbo sutarties požymių yra joje numatytas 3000 Lt darbo užmokestis. Iš tikrųjų, jai buvo mokamas didesnis atlyginimas, nei už darbą gavo įmonės direktorė. Tačiau tai įvyko dėl to, kad jai nebuvo suteiktas nei automobilis, nei mobilaus ryšio telefonas, nei kompiuteris, kuo ji turėjo pasirūpinti pati ir kartu mokėti už suteiktas paslaugas. Pagal susitarimą didesnis darbo užmokestis turėjo kompensuoti jos turimas papildomas išlaidas. Toks susitarimas negali būti laikomas nusikalstamu. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad tokio dydžio atlyginimas yra objektyviai neįmanomas. UAB (duomenys neskelbtini) gaunamos pajamos leido mokėti tokį darbo užmokestį. Taip pat neatitinka tikrovės teismo teiginys, kad ji neketino dirbti, o darbo sutartis buvo sudaryta tik dėl akių. Kaip ir nepagrįsta yra teismo išvada, kad ji bendrovėje realiai nedirbo, nes tuo metu atliko kitus darbus. Priešingai, A. P. su UAB (duomenys neskelbtini) pasirašė darbo sutartį 2008-09-01 ir nuo kitos dienos pradėjo dirbti. Tuo tarpu prašymas priimti į UAB (duomenys neskelbtini) rašytas 2008-09-02, darbo sutartis su šia UAB pasirašyta 2008-09-02, nutraukta 2009-07-20 dėl bendrovės bankroto. Pagal verslo liudijimą A. P. dirbo nuo 2008-09-08 iki 2009-09-07. Sudarant sutartį su A. P. nebuvo jokių kliūčių, trukdančių jai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir atlikti administratorės funkcijas. Be to, sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A. P. yra nėščia, nes to ji nežinojo ir pati. Be to, darbo įstatymai draudžia atsisakyti priimti į darbą nėščią moterį. A. P. ne tik galėjo pagal turimą išsilavinimą bei kvalifikaciją dirbti administratore, bet ir realiai atliko UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareiginėje instrukcijoje numatytus darbus. Teismo teiginys, kad darbo sutartis yra suklastota, yra nepagrįstas ir jis prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. Iš skundžiamo nuosprendžio nematyti, kokie A. P. veiksmai įrodo, kad ji padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, lieka neaišku, pagal kurį BK 300 str. 1 d. numatytą požymį teismas nusprendė, kad ji pasirašydama darbo sutartį su D. P. padarė nusikalstamą veiką, tai yra suklastojo dokumentą. Liko neįrodytas subjektyvusis šios veikos požymis – tyčia. Visa tai apibendrinant, apylinkės teismo nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – A. P. išteisinantis nuosprendis.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo skundą tenkinti, nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti. Gynėjas advokatas ir nuteistosios prašė prokuroro skundą atmesti, o nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistųjų D. P. ir A. P. apeliaciniai skundai tenkintini.

Žemesnės instancijos teismas

Nuteistųjų D. P. ir A. P. apeliaciniai skundai tenkintini, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis naikintinas ir jų atžvilgiu priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 1 p.). Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. nuostatas, neišsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus bei bylos aplinkybes. Kaip matyti iš apkaltinamojo nuosprendžio, D. P. nuteista pagal BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir A. P. nuteista pagal LR BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. Kolegijos nuomone, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis dėl žemiau išdėstytų motyvų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkte teismams išaiškinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti įrodymai ir jų analizė negali sukelti abejonių dėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padarytų teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto ir BK specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimo. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė prieštaringais įrodymais, nepašalino juose esančių esminių prieštaravimų ir tinkamai neanalizavo kitų bylos įrodymų.

Dėl kaltės pagal LR BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d.

BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teises į turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal teismų praktiką, apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Pagal BK 300 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiško materialaus klastojimo būdu, o tikras suklastotas dokumentas - tuomet, kai kaltininkas pakeitė kito asmens surašyto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens surašytą dokumentą, tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Apylinkės nuosprendyje konstatuota, kad kaltinamųjų D. P. ir A. P. nusikalstamų veikų pasėkoje buvo surašytos ir Sodrai pateiktos ataskaitos apie A. P. 2008 m. 3 ir 4, o taip pat ir 2009 m. I ketvirčių draudžiamąsias pajamas, kurių pagrindu buvo priimtas sprendimas mokėti jai nepagrįstai didesnę (dėl UAB (duomenys neskelbtini) priskaičiuotų draudžiamųjų pajamų) motinystės (tėvystės) pašalpą, kas neabejotinai rodo, kad kaltinamosios veikė tiesiogine tyčia ir apgaule, kadangi dirbtinai sudarė visą sistemą klaidinančių aplinkybių, nulėmusių Sodros sprendimą skirti nepagrįsto dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą. Be to, D. P. pripažinta kalta už tai, kad, būdama UAB (duomenys neskelbtini) direktore, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie A. P. darbą bendrovėje į 2008-10-01, 2008-12-01, 2009-02-06, 2009-02-09 darbo laiko apskaitos žiniaraščius.

Toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir štai dėl ko.

Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. patvirtina, jog kiekviena motina turi teisę gauti motinystės pašalpą, kuri apskaičiuojama pagal draudžiamąsias pajamas šio įstatymo nustatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad A. P. darbo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) sudarė 2008-09-01 ir buvo priimta administratorės pareigoms, jai nustatytas 3000 Lt atlyginimas. Kaip nurodė kaltinamoji D. P., toks atlyginimas nustatytas, atsižvelgiant į tai, kad A. P. turėjo transporto, telefono ir kitokių išlaidų. Kiek A. P. pravažinėdavo ar prakalbėdavo telefonu, nei ji pati, nei D. P. nurodyti negalėjo. Buvo sutarta, kad A. P. ieškos patalpų ir tiekėjų pagal D. P. nurodytus paieškos kriterijus. Tai, kad darbo sutartis buvo pasirašyta iš tikrųjų, liudija byloje esantys įrodymai. Iš 2008-09-01 darbo sutarties Nr. 0024 matyti, kad darbdavio atstovas direktorė D. P. nuo 2008-09-02 priima į darbą A. P. UAB (duomenys neskelbtini) administratorės pareigoms, neterminuotam laikui, nustatydama 3000 litų atlyginimą, 4 val. per dieną, 5 darbo dienas, 10 val. per savaitę trukmę (l t. b.l. 17-18). Iš 2008-09-01 UAB (duomenys neskelbtini) direktorės D. P. įsakymo Nr. DK-08- 6 matyti, kad nuo 2008 m. rugsėjo 02 d. A. P. jos prašymu priimama dirbti administratorės pareigose, dirbti nepilną darbo dieną 4 val., jai nustatomas 3000 litų atlyginimas, jį mokant kiekvieno mėnesio 15-21 dieną. A. P. priimta terminuotai darbo sutarčiai – 12 mėn. (l t. b.l. 41). Iš VSDFV Utenos skyriaus 2009-09-07 pažymos Nr. (6.13) R3-4379 matyti, kad A. P. vaiko priežiūros atostogų yra išleista nuo 2009-06-08, todėl kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas jos motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, skaičiuojamas pagal laikotarpio nuo 2008-09-02 iki 2009-05-31 draudžiamąsias pajamas, kurios buvo 32072,24 Lt (t. 1, b.l. 48-49). Todėl teismo padaryta išvada, kad A. P. neketino dirbti, neatitinka tikrovės. Iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir A. P. buvo pasirašyta 2008-09-01, ir nuo kitos dienos ji pradėjo dirbti. Tuo tarpu prašymas priimti į UAB (duomenys neskelbtini) rašyta 2008-09-02, o darbo sutartis pasirašyta 2008-09-02 ir nutraukta dėl bendrovės bankroto. Tai, kad A. P. dirbo ir UAB (duomenys neskelbtini) iš tikrųjų patvirtina bylos medžiaga. Iš 2008-09-02 darbo sutarties Nr. 65 matyti, kad A. P. jos prašymu buvo priimta dirbti vadybininkės pareigose 4 valandas per dieną, penkias darbo dienas per savaitę. Sudaryta sutartis neterminuota, ja A. P. nustatytas 1500 litų atlyginimas (t. 1, b.l. 110-112). Iš su darbo sutartimi pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) vadybininko pareiginės instrukcijos matyti, kokias konkrečiai funkcijas atliko UAB (duomenys neskelbtini) dirbusi A. P. (t. 1, b.l. 113-114). Iš UAB (duomenys neskelbtini) darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad A. P. nuo 2008-09-02 iki 2009-01-31 kiekvieną darbo dieną dirbo po 4 valandas UAB (duomenys neskelbtini), esančioje Utenoje, J.Basanavičiaus g. 116 (t. 1, b.l. 115-120). Tokiu būdu yra nepagrįsta nuosprendžio išvada, kad A. P. bendrovėje realiai nedirbo, nes tuo pačiu metu atliko kitus darbus. Kaltinimo nebuvo paneigta versija, kad ji dirbo realiai ir kad apie tai liudija byloje esantys dokumentai. Sudarant sutartį su A. P. nebuvo jokių kliūčių, trukdančių jai dirbti UAB (duomenys neskelbtini) ir atlikti administratorės funkcijas. Be to, sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A. P. yra nėščia. Tokiu būdu byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) realiai. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos turėtą verslo liudijimą, dar neleidžia daryti išvados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teisme buvo paaiškinta, kad ji atliko pareigas UAB „Spertus“, ir šie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB (duomenys neskelbtini). Be to, ta aplinkybė, kad darbovietėje neišliko dokumentai, rodantys A. P. darbo rezultatus, nėra DK reikalavimų pažeidimas. Byloje esančiais įrodymais – UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriniais dokumentais, balanso duomenimis, pelno ataskaitų duomenimis, specialisto išvada ( t.2,b.l.13-66), liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais pasitvirtino, kad A. P. inkriminuojamos veikos laikotarpiu UAB (duomenys neskelbtini) buvo realiai veikianti įmonė, kurioje D. P. dirbo direktore ir atliko ne tik direktorei priklausančius darbus, bet ji buvo ir bendrovės akcininkė – valdė 50 procentų akcijų. Taigi D. P. darbo santykiai UAB (duomenys neskelbtini) buvo realūs, jai už darbą šioje bendrovėje buvo mokamas atlyginimas. Nors iš UAB (duomenys neskelbtini) finansinės atskaitomybės teikimo už 2008 metus pelno ataskaitos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansiniais metais turėjo 106826 litus nuostolio (t.1, b.l. 10) ir inkriminuotu laikotarpiu šios įmonės veikla buvo nuostolinga, tačiau to nepakanka padaryti išvadai, kad bendrovė negalėjo mokėti A. P. 3000 Lt atlyginimo.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau DK) 93 straipsnyje darbo sutarties sąvoka apibrėžiama kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 204 str., 187 str. reguliuoja darbo užmokesčio minimumą, vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimalią mėnesinę algą, bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju.

Teisiamajame posėdyje ir apklausta kaip įtariamoji A. P. kalta neprisipažino, parodė, kad ilgai ieškojo darbo. Turėjo paskolą, šeimos neturėjo, todėl galėjo vykti į kitą miestą. Apie UAB (duomenys neskelbtini)direktorės siūlomą darbą skelbimą rado 2008 m. vasarą, telefonu susitarė dėl administratorės pareigų. Skelbime nebuvo nurodytas darbo užmokestis, buvo nurodyta, kad ieško pardavėjų Kaune. Darbo sutartį pasirašė 2008-09-01. Ji ieškojo patalpų verslui Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, klientų, palaikė ryšius su esamais tiekėjais. Apie rastus tiekėjus pranešdavo direktorei raštu. Kitoje įmonėje dirbo kirpėja ne kasdien 8-12 val., dažniausiai šeštadieniais ir sekmadieniais. 12¹⁵ val. jau būdavo namuose. Ir ją, ir direktorę tenkino toks darbo grafikas. Su pareigybių aprašymu buvo supažindinta. UAB (duomenys neskelbtini)dirbo nuo 2008-09-02 iki 2009-01-31. Darbo apskaitos žiniaraštyje ji žymėdavo, kad dirba po 4 valandas, nors dirbdavo daugiau. Neskaičiavo, kiek kilometrų nuvažiuodavo per mėnesį, žiūrėjo, kad jai liktų nors 1000 Lt. Darbo reikalais telefonu prakalbėdavo 70-80 Lt. Internetas kainuodavo apie 50 Lt. Jos atlyginimas į rankas buvo 2200 Lt, tačiau faktiškai jai likdavo 1200-1000 Lt. Rugsėjo mėnesio pabaigoje apsilankymo pas gydytoją ginekologę metu sužinojo, kad yra nėščia, pati tai nustatė rugsėjo mėnesio pradžioje. Vaiką pagimdė 2009-04-08. Du kartus gavo „Sodros“ išmokas, daugiau išmokų negavo dėl pradėtos bylos. Gautus pinigus naudojo vaikui. Šiuo metu nedirba, jos materialinė padėtis sunki, iš “Sodros” gauna 700 Lt. Šioje byloje nustatyta, kad A. P., kuri dirbo UAB (duomenys neskelbtini)ir buvo nėščia, norėdama turėti didesnes draudžiamąsias pajamas, nuo kurių ateityje jai bus skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpa, norėjo dirbti papildomai.

Žemesnės instancijos teismas

Sudarytoje darbo sutartyje nuteistosios D. P. ir A. P. sulygo dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų: darbuotojos darbovietės, darbo funkcijų, darbo apmokėjimo sąlygų, t. y. įvykdė DK 95 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės (įmonės, įstaigos, organizacijos, struktūrinio padalinio ir kt.) ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų. Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.). Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų (darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt.). Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo ir kt.)(DK 95 straipsnio 1,2,3,4 dalys).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji A. P. buvo priimta dirbti administratore- vadybininke UAB (duomenys neskelbtini)bei matyti tai, kad darbo sutartyje nebuvo nurodyta, kad ji darbo metu privalo būti įmonės buveinėje, jos pareiga buvo ieškoti patalpų verslui Lietuvoje, ieškojo tiekėjų, klientų, palaikė ryšius su esamais tiekėjais. Iš darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad juose padaryti įrašai apie tai, kad A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)nuo jos priėmimo į darbą dienos (2008-09-02) 2008 metų rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais kiekvieną darbo dieną po 4 valandas administratorės pareigose (t. 1, b.l. 25-28). Šiuo atveju nebuvo jokios apgaulės, nes pasirašius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu byloje nėra ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini)realiai. Tokiu būdu teismo padaryta išvada, kad A. P., įdarbintos nuo 2008-09-02 UAB (duomenys neskelbtini)administratoriaus pareigose, darbo veikla bendrovėje dokumentais, turinčiais juridinę galią, nepateisinta, jai priskaitytas ir išmokėtas darbo užmokestis už tariamai atliktą darbą, nepagrįstai, neatitinka tikrovės. Tas teismo argumentas, kad šis užmokestis yra neadekvatus kitiems darbuotojams skaičiuotam darbo užmokesčiui, nesuteikia pagrindo spręsti, kad VSDFV Utenos skyriui pateikti dokumentai buvo suklastoti. Nepagrįsta ir neįrodyta yra išvada, kad bendrovės direktorė D. P. nustatė ir mokėjo administratorei A. P. 3000 litų mėnesinį darbo užmokestį siekiant padidinti jos draudžiamąsias pajamas, kad ji gautų iš SODROS biudžeto kuo didesnes ligos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpas. Nėra nenuginčijamų įrodymų, kad A. P. su D. P. tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį, juo labiau, kad jos tai darė panaudodamos kaip priemones užvaldyti svetimą turtą bei gauti teisę į didelės vertės turtą nuosprendyje išvardintus dokumentus. Nenustatyta, kad teismo paminėti dokumentai - darbo sutartis Nr. 0024, laiko apskaitos žiniaraštis už 2008 m. 9 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2008 m. 10 mėn., į 2008-12-01 darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2008 m. 11 mėn., į 2009-02-06 darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2008 m. 12 mėn., į 2009-02-09 darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2009 m. 1 mėn., pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m III ketvirtį ir jo priedai, 2009-01-15 pranešimas apie apdraustuosius už ataskaitinį 2008 m IV ketvirtį ir jo priedai, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, būtų skirti apgaulei.

Pasirašius su A. P. darbo sutartį, ji buvo privalomai apdrausta ligos ir motinystės socialiniu draudimu, nuo jai mokamo darbo užmokesčio buvo apskaičiuojamos bei mokamos socialinio draudimo įmokos. Tokiu būdu byloje nėra nustatyta ne tik apgaulės, bet ir neatlygintinumo požymių. UAB (duomenys neskelbtini)A. P. dirbo realiai. Vadybininkės pareigų atlikimas nereikalavo nuteistajai A. P. būti įmonės būstinėje. Nuteistoji A. P. nurodė, kad darbo pobūdis UAB (duomenys neskelbtini) nekliudė jai važinėti į kitus miestus, ieškoti patalpų nuomai ir kt. Be to, nebuvo realiai nustatyta, ką ji iš tikrųjų veikė pagal tą verslo liudijimą, ar tas darbas trukdė jai dirbti administratore UAB (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu išvada, kad ji negalėjo dirbti Kauno įmonėje, yra pagrįsta tik spėjimu. Tai, kad byloje yra dokumentai liudijantys, jog A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini), duomenys apie jos turėtą verslo liudijimą, dar neleidžia daryti išvados, kad ji nedirbo UAB (duomenys neskelbtini). Teisme buvo paaiškinta, kad ji atliko pareigas UAB (duomenys neskelbtini), ir šie parodymai liko nepaneigti. Kaltinimas nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji realiai neatliko jokių užduočių UAB (duomenys neskelbtini). Kad A. P. dirbo iš tikrųjų, atsispindi darbo laiko žiniaraščiuose. Tokiu būdu byloje nustatytos faktinės aplinkybės rodo, kad motinystės socialinio draudimo pašalpas mokančiai institucijai buvo pateikiami tik teisingi duomenys. A. P. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir jai buvo mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis, nuo jo apskaičiuojamos ir mokamos socialinio draudimo įmokos, tai yra ji buvo apdrausta. A. P. tikrai tapo nėščia ir buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų, turėjo įstatyme numatytą ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, 2009-04-08 pagimdė dukterį, jai buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Išdėstytų duomenų visumos pagrindu, nėra pagrindo teiginiui, kad darbo sutartimi nustatytas nuteistosios A. P. atlyginimas nebuvo aiškiai per didelis ir neatitinkantis UAB (duomenys neskelbtini) finansinių galimybių.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog byloje nepateikta įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad nuteistoji A. P. ir nuteistoji D. P. būtų sudarę fiktyvią darbo sutartį, t. y., kad A. P., žinodama, jog yra nėščia, tačiau nėra apdrausta valstybiniu socialiniu draudimu ir dėl to neturi bei ateityje neturės teisės gauti motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpą, iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su D. P., iš anksto turėdama tikslą - apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, tai yra teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti didesnes motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas. Paminėtina tai, kad tiek A. P., tiek D. P., nuo pat pirmos apklausos iki bylos nagrinėjimo teisme, šias aplinkybes neigė, o kitų byloje esančių įrodymų, kurie paneigtų jų nurodytas aplinkybes, nėra. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje nustatyta, kad sutarties sudarymo metu direktorei nebuvo žinoma, kad A. P. yra nėščia, nes to ji nežinojo ir pati. Liudytojas G. B. teisme parodė, kad jam nekilo pagrindo manyti, kad A. P. įdarbinta fiktyviai. A. P. veiklą turėjo vykdyti Utenoje. D. P. turėjo teisę priimti į darbą A. P., gaunant 3000 Lt dydžio darbo užmokestį, nepažeidė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų. Šiuo konkrečiu atveju UAB (duomenys neskelbtini) vykdė ūkinę-komercinę veiklą, mokėjo darbuotojams atlyginimus ir mokesčius. Taigi nuteistajai išmokėta motinystės pašalpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, todėl nėra jai svetimas turtas. D. P. veiksmai galėjo būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jei būtų įrodyta, jog uždaroji akcinė bendrovė buvo fiktyvi, t.y. nevykdė jokios veiklos, arba pati A. P. joje nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, arba jo negavo, ar pateikė fiktyvias pažymas apie socialinio draudimo įmokas, tačiau pirmiau aptarti byloje esantys duomenys tam prieštarauja. A. P. realiai buvo priimta dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Todėl kolegija neturi pagrindo manyti, jog pastarajai už darbą buvo mokama neteisėtai. Taigi nėra pagrindo manyti, jog tokiais savo veiksmais ji sužlugdė bendrovės finansinę padėtį, nes liudytojų parodymai patvirtina, kad nuteistajai išėjus motinystės atostogų, bendrovė toliau veikė, dirbo darbuotojai, kuriems buvo mokamas atlyginimas. Darbo sutartyje faktiškai sulygtas 3000 Lt atlyginimas nors galėtų būti vertinamas kaip kiek per didelis už nustatyto pobūdžio darbą, nesant gerai įmonės finansinei padėčiai, tačiau darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas. Tai pažymėjo Lietuvos Aukščiausiojo teismo kolegija nutartyje Nr. 2K-448/2010, kur konstatavo kad ir 10 000 litų atlyginimas negali būti vertinamas kaip padidintas, kadangi tai šalių susitarimo dalykas. Nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai buvo neįmanomas. Pažymėtina tai, kad Lietuvoje administratorių atlyginimai yra kelis ar keliolika kartų didesni, negu buvo nustatyta A. P.. Kolegija konstatuoja, kad 3000 litų atlyginimas su mokesčiais tai nėra didelis, ir apylinkės teismo padaryta išvada, kad šis atlyginimas buvo labai didelis, yra visiškai nepagrįsta. Pastebėtina tai, kad nuosprendyje teismas nepasisako, kuo grindžia savo išvadą, kad A. P. prieš pradėdama dirbti žinojo, jog yra nėščia ir siekdama apgaulės būdu savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą padarė nusikalstamą veiką. Tuo tarpu aukštesnės instancijos teismas, šią pirmosios instancijos teismo formaliai konstatuotą išvadą atmeta ir konstatuoja, jog tiek nuteistosios, tiek liudytojas G. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje neigė žinoję apie nėštumą, kitų duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo išvadą, byloje nėra. Be to, ir žinojimas šios aplinkybės – kad yra nėščia – negali būti grindžiamas joks kaltinimas. Įstatymas gina nėščios moters teises. Darbo Kodekso 96 straipsnis draudžia atsisakyti priimti nėščias moteris ( DK 2str. 1d. 4p.). Kaltinimo argumentas – žinojo ar nežinojo darbdavys apie A. P. nėštumą – neturi jokios įrodymų reikšmės. Kolegija pažymi į numatytas DK 132 straipsnyje garantijas nėščioms moterims, kur uždrausta darbdaviui atleisti nėščią moterį. Todėl darbdavys negali atleisti nėščios moters net jei ir netenkina darbuotojo darbo rezultatai.

Tokiu būdu epizode, kur D. P. buvo apkaltinta, neteisingai įrašiusi žinomai melagingus duomenis į darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn. bei gruodžio mėn. ir juos patvirtinusi UAB „Spertus“ antspaudu, tai yra suklastojo šiuos dokumentus bei padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, yra nenurodyta, iš kokių alternatyvių veiksmų teismas nusprendė, kad ji padarė paminėtą nusikalstamą veiką. Yra neaišku, kuo pasireiškė jos veiksmų nusikalstamumas, kokie neteisingi duomenys buvo įrašyti į išvardintus dokumentus. Žiniaraščiuose nurodytas administratorės darbo laikas neprieštaravo norminiams aktams. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad A. P. per darbo dieną dirbs 4 valandas, tačiau nebuvo aptarta nei darbo laiko pradžia, nei jo pabaiga, ir tai neprieštarauja DK 146 str. nuostatoms. Su A. P. buvo sutarta, kad ji darbo laiką tvarkys vien savo nuožiūra, todėl jos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir buvo nurodoma tik per dieną dirbto laiko trukmė. Šiuo atveju nebuvo jokių dokumentų klastojimo požymių. Todėl teismo išvada, kad D. P. padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, yra nepagrįsta.

Pažymėtina, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punktas). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kiti). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-3-144/2007).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. P. ir A. P. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. , apkaltinamąjį nuosprendį grindė prielaidomis, kad A. P. UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai nedirbo, dėl ko susitarimas dėl jos darbo užmokesčio nustatymo yra fiktyvus, kad tokį susitarimą ir dėl to aptartą darbo užmokestį nustatantis dokumentas-darbo sutartis su joje užfiksuotais tikrovės neatitinkančiais faktais yra suklastotas. Teismas rėmėsi prielaidomis, jog D. P. ir A. P. suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, suvokė ir numatė, kad tokia jų veika leis pasiekti jų siekiamą tikslą-A. P., kaip kūdikio besilaukiančiai, o vėliau ir susilaukusiai, mamai gauti kuo didesnes motinystės pašalpas, ir šių padarinių siekė bei norėjo, o kaip matyti iš byloje esančių duomenų, tai ir pasiekė, kas reiškia jas veikus sukčiavimui ir dokumentų klastojimui privalomai nustatyti reikalinga tiesiogine tyčia.

Teisme turėjo būti nustatyta, kad D. P. su A. P. tyčia, bendrininkų grupėje, neteisėtai, neatlygintinai užvaldė ar pasisavino svetimą turtą arba įgijo teisę į jį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kuo grindžiamas bendrininkavimas. Byloje nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) surado darbuotoją A. P. administratorės pareigoms pagal skelbimą. Nebuvo nustatyta, kad A. P. ir D. P. sietų giminystės ar draugystės santykiai. Tiks esant tokiems nustatytiems duomenims būtų galima daryti išvadą, kad buvo bendrininkavimas padaryti inkriminuojamas veikas. Tačiau, faktiniai byloje nustatyti duomenys,- kad darbuotoja buvo rasta pagal skelbimą, kad buvo siekiama verslą plėsti Utenos mieste, kad A. P. gyveno Utenoje,- paneigia bendrininkavimą.

Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme numatytą pašalpą asmuo gali gauti mokant įmokas dviem būdais – jas gali mokėti pats asmuo arba įmokas turi mokėti darbdavys. Įstatymas nedraudžia asmeniui savanoriškai draustis šios rūšies draudimu Vyriausybės nustatyta tvarka. UAB (duomenys neskelbtini) kaip darbdavys mokėjo draudimo įmokas už darbuotoją A. P. (t 1., b.l. 72-106). Kolegija pažymi, kad darbdaviui apdraudus darbuotoją ir pradėjus mokėti draudimo įmokas, Valstybei ( pavestai institucijai) atsiranda pareiga mokėti nėštumo, gimdymo ir vaiko priežiūros pašalpas. Kolegija konstatuoja, kad buvo sudaryta darbo sutartis tarp darbdavio UAB (duomenys neskelbtini) ir A. P., kad buvo mokamas A. P. darbo užmokestis, kad darbdavys mokėjo draudimo įmokas, kad A. P. pagimdė kūdikį. Visi šie faktiniai duomenys buvo pagrindas mokėti Įstatymo numatytas nėštumo, gimdymo ir motinystės pašalpas. Dėl to kaltinimai D. P. ir A. P. dėl BK 182 str. 2 d. ir BK 300 str. 1 d. numatytų nusikalstamų veikų nepasitvirtino ir kaltinamosios dėl to yra išteisintinos.

BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Darbuotojams, kurie pagal atliekamą darbo funkciją savo darbo laiką visiškai ar iš dalies tvarko savo nuožiūra, darbo laiko apskaitos taisykles nustato darbdavys, suderinęs su darbuotojų atstovais. Teismo padaryta išvada, kad vienas iš fiktyvios darbo sutarties požymių yra joje numatytas 3000 Lt darbo užmokestis, dėl ko šioje byloje sudaryta darbo sutartis laikytina fiktyvia, ir tai, kad A. P. neketino dirbti, o darbo sutartis su ja pasirašyta fiktyviai, ir tai, kad epizode, kur D. P. buvo apkaltinta, neteisingai įrašiusi žinomai melagingus duomenis į darbo laiko apskaitos žiniaraštį už 2008 m. rugsėjo mėn., spalio mėn., lapkričio mėn. bei gruodžio mėn. ir juos patvirtinusi UAB (duomenys neskelbtini) antspaudu, tai yra suklastojo šiuos dokumentus bei padarė BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką nepagrįsta, yra nenurodyta, iš kokių alternatyvių veiksmų teismas nusprendė, kad ji padarė paminėtą nusikalstamą veiką, - kolegijos nuomone, šios svarbios aplinkybės yra neįrodytos, nes tokia tyčia nei vienos nuteistosios, nei kitos nuteistosios veiksmuose nenustatyta. Kaip ir nepagrįsta kita teismo padaryta išvada, kad D. P. klastojo ir kitus dokumentus, pateikdama UAB (duomenys neskelbtini) vyr. finansininkui žinomai melagingus duomenis. Teismas turėjo išsiaiškinti, iki kada ji realiai dirbo UAB (duomenys neskelbtini) administracijos vadove ir galėjo duoti nurodymus. Šiame epizode teismas taip pat be pagrindo priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu teismo išvada, kad kaltinamosios, veikdamos bendrai, suklastojo nuosprendyje paminėtus dokumentus, dėl ko apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – VSDFV biudžeto 5256,58 Lt, išmokėtus jai, kaip motinystės pašalpa, taip pat įgijo didelės vertės turtinę teisę į VSDFV biudžeto 58 341,22 Lt., mokėtinus jai kaip motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 5024,68 Lt išmokėjus, padarė VSDFV biudžetui 10281,26 Lt (5256,58 Lt +5024,68 Lt) turtinę žalą, nepagrįsta.

Dėl kaltės pagal LR BK 222 str. 1d.

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kadangi nenustatyta, kad D. P. į buhalterinę apskaitą būtų įtraukusi suklastotų, tikrų dokumentų su tikrovės neatitinkančiais duomenimis, dėl ko nebūtų galima nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009 metus, todėl jos veiksmuose nėra ir Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., numatytos nusikalstamos veikos požymių. Yra neparemta ir nepagrįsta baudžiamosios bylos įrodomąja medžiaga nuosprendyje padaryta išvada, kad ji padarė BK 222 str. numatytą nusikaltimą. Šiame kaltinime tam tikrų abejonių kyla dėl to, kas yra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektas. D. P. asmeniškai įmonės buhalterinės apskaitos netvarkė, ji kaip įmonės finansininkė pateikdavo tik tam tikrus apskaitai reikalingus duomenis, todėl nuosprendyje pateiktas galimai jos padaryto nusikaltimo formulavimas kelia abejones. Visi nuosprendyje minimi duomenys buvo tikri, jie buvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, todėl nebuvo jokių problemų norint nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį arba struktūrą. Taigi šios aplinkybės liudija, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nuteisti ją pagal BK 222 str. 1 d. yra nepagrįstas. Apibendrinant, visa baudžiamosios bylos medžiaga akivaizdžiai rodo, kad D. P. nepadarė nei vienos veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Dėl to apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis turi būti panaikintas ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grįstas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Atsižvelgiant į išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, jog D. P. ir A. P. veiksmuose nėra kaltinime joms inkriminuojamų nusikaltimų sudėties požymių.

Remiantis išdėstytu, D. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. ir A. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisintinos, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Dėl prokuratūros apeliacinio skundo.

Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį ir prašo jį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai pripažino D. P. ir A. P. kaltomis, teisingai kvalifikavo kiekvienos jų veikas, tačiau nepagristai paskyrė joms švelnesnes nei numato įstatymas bausmes už nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 2 d.(sukčiavimą), tokiu būdu netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes tinkamai nesivadovavo bausmės paskirtimi ir tai numatančiu LR BK 41str. 2d., be to, netinkamai pritaikė LR BK 54str. 3d. nuostatas (taikė BK 54 str. 3d. normą, nesant pagrindo ją taikyti). Dėl aukščiau išvardintų aplinkybių, atsižvelgiant į tai, kad D. P. ir A. P. iš joms pateiktų kaltinimų yra išteisintinos, prokuroro skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 p.,

nusprendžia:

Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-08 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

D. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., (dokumento-darbo sutarties suklastojimas), 300 str. 1 d.,(dokumento-darbo laiko apskaitos žiniaraščių suklastojimas), 300 str. 1 d.,(dokumento- pranešimų apie apdraustuosius suklastojimo), 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. - išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

A. P. dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., 182 str. 2 d. - išteisinti, nes nepadarė veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąsias priemones D. P. ir A. P. - rašytinius pasižadėjimus neišvykti - panaikinti.

A. P. nuosavybės teisių apribojimą į jai paskirtas motinystės pašalpas 6 (šešiems) mėnesiams panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti iš D. P. ir A. P. solidariai 13 590 Lt (trylika tūkstančių penkis šimtus devyniasdešimt), atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti teisme-UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, grąžinti UAB (duomenys neskelbtini).

Kolegijos pirmininkas Valdas VitunskasTeisėjai Danguolė ŠiugždinytėAlgerdas Urbšys