Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šiaulių kalėjime bausmę atliko 60-oje ir 25-oje kamerose. Minėtose kamerose langai buvo sutrūkę, nesandarūs, kiauri, nuo lubų byrėjo tinkas, kamerose buvo labai drėgna, neveikė ventiliacijos sistema. Be to kameroje buvo labai blogas apšvietimas, lempos buvo be gaubtų, nebuvo galimybės, nei skaityti knygų, nei rašyti laiškų, nes labai pavargdavo akys. Be to, kad buvo laikomas kamerose, kur ploto tekdavo žymiai mažiau, nei tai numato teisės aktai. 25-oje kameroje buvo blakių.

Kalėjimo administracija neduodavo tinkamų buitinių valymo priemonių, t. y. šluosčių grindims plauti, kempinėlių, šveistukų kriauklėms plauti, langų valymui purškiklių, šiukšlių maišų, kad galėtų susitvarkyti kameras, kuriose gyvena. Paprašius buvo, nurodoma nusipirkti patiems. Dėl šių priežasčių pareiškėjas buvo priverstas gyventi nehigieniškai.

Taip pat pažymėtina, kad duodamas maistas laisvės atėmimo vietoje buvo neskanus, šaltas, porcijos daug mažesnės, nei numatyta teisės aktuose, todėl nuolat jautė alkį. Akivaizdžiai matydavosi, jog pusryčių likučiai buvo sumaišomi ir duodami pietums.

Administracija neatsižvelgdavo į prašymus, dėl užimtumo. Neleisdavo eiti į sporto salę, sportuoti. Matydavo, kaip kitus nuteistuosius kasdien vesdavo sportuoti. Jeigu leisdavo į sporto salę, tai po sporto neleisdavo nueiti į dušą. Atsakydavo, kad eik į kamerą ir ten nusiprausi, kur yra tik kriauklė ir tik šaltas vanduo.

Dušo patalpose susikaupia daug garų, nes visiškai neveikia ventiliacinė sistema, dėl ko ant sienų, lubų akivaizdžiai matosi pelėsis, byra tinkas maudantis. Tualeto patalpa buvo tokia maža, kad net reikėdavo sėsti šonu, norint joje tilpti.

Kalėjimo administracija nereaguodavo į prašymus, dėl skambučių laiko, kviesdavo kada pareigūnams patogu, o ne kada pareiškėjas prašydavo nurodymas laiką. Pareigūnai elgėsi nemandagiai, provokuodavo, kad vėliau galėtų nubausti. Į rašomus prašymus, skundus visiškai nebuvo reaguojama, jie tiesiog pradingdavo, atsakymų niekada negaudavo.

Dėl tokių sąlygų nuolat jautėsi žeminamas, patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, emocinę depresiją, negali ramiai miegoti, yra sutrikęs visavertis gyvenimas, buvo save susižalojęs. Dėl šių priežasčių teismo prašo priteisti neturinei žalai atlyginti 3000 Eur sumą, atsiradusią, dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių kalėjime. Patiriant tokius emocinius išgyvenimus pareiškėjui buvo sunku išbūti, todėl yra save susižalojęs.

Pažymėtina, kad Pareiškėjas LKT Šiaulių kalėjime ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose (t. y. uždaro tipo sąlygomis).

Matyti, kad Pareiškėjui visas kalinimo dienas (laikotarpis nuo 2023 m. sausio 2 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.) kameros plotas vienam asmeniui atitiko nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, jog byloje minimalaus ploto normos pažeidimas nenustatytas, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas plotas kamerose neturėtų būti vertinamas.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, kurių 12.5 papunktyje įtvirtinta nuostata, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamas kameras, jose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm, arba ne mažiau, kaip 1,42 m2 matmenų (ploto) sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos ir grindys dengiamos lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Nesant techninėms galimybėms esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto pertvara (iki kameros lubų) ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Iš pastarosios nuostatos matyti, kad reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikoma įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Šiuo atveju LKT Šiaulių kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, taip pat nerekonstruojamos ar kapitaliai neremontuojamos, kadangi LKT Šiaulių kalėjimo pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą ir jame rekonstrukcija ar kapitaliniai remontai negalimi.

Visose LKT Šiaulių kalėjimo kamerose yra įrengti veikiantys sanitariniai mazgai, kurie nuo bendros erdvės atskirti mūrine sienele ar OSB plokšte, o praėjimas atitveriamas durimis arba erdves skiriančia nepermatoma užuolaida. Sanitarinis mazgas atitvertas iš visų keturių pusių, taip suformuojant kabiną.

Sanitarinių mazgų atitvėrimas iki lubų reikalautų rekonstruoti ar kapitališkai remontuoti esamas kameras, kadangi įrengus pertvaras iki lubų, sanitariniuose mazguose neliktų nei natūralios, nei dirbtinės apšvietos, be to, dalyje kamerų būtų pabloginta ventiliacija: iš visų kamerų išvestos angos į koridorių, kurių pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, be to, 2020 m. rugsėjo 25 d. užbaigti darbai, susiję ventiliacijos pagerinimu - o būtent, minėtos angos iš koridoriaus pusės prijungtos prie vamzdžio, kuriuo paduodamas ir grąžinamas oras iš lauko, todėl sanitarinius mazgus atskyrus iki lubų, kai kurios ventiliacijos angos liktų tik sanitariniame mazge, o kai kurios tik likusioje kameros dalyje ir tai neabejotinai mažintų oro judėjimą.

Kaip matyti iš pridedamų nuotraukų, kamerose Nr. 25, 60, 94 sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas durimis. Iš nuotraukų taip pat matyti, kad nei kameroje esantys asmenys, nei į kamerą užėję pareigūnai negali stebėti sanitariniu mazgu besinaudojančio asmens. Be to, jokių duomenų, jog kas nors būtų stengęsis piktybiškai stebėti Pareiškėją naudojantis sanitariniu mazgu nėra.

Pagal vyraujančią LVAT praktiką, sanitarinio mazgo įrengimas atitveriant jį gerokai aukštesne nei 1,5 m aukščio pertvara, o praėjimą į jį atitveriant užuolaida ar durimis, yra vertinamas kaip užtikrinantis tinkamą asmens, besinaudojančio sanitariniu mazgu, privatumą (LVAT2020 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-226-822/2020).

Kartu matyti, kad minėti teisės aktai nereglamentuoja ar sanitariniai mazgai turi būti sėdimi, ar gali būti tupimi, tačiau Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau - Normos) 9.1 papunktyje įtvirtinta, jog tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose turi būti „sanitarinis mazgas (klozetas (gali būti ir tupimas) bei praustuvė) - 1 komplektas“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V- 908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau - ir HN 134:2015) reikalavimo įrengti būtent sėdimą tualetą taip pat nenumato. Kartu pažymėtina, kad LVAT praktikoje sėdimų tualetų įrengimas nėra pripažįstamas netinkamu (pvz., LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552- 575/2020).

Taip pat atsakovas pažymi, kad jokie teisės aktai nereglamentuoja kamerose esančio kvapo parametrų. Tokie Pareiškėjo teiginiai yra subjektyvūs kiekvieno asmens atžvilgiu, todėl negali būti vertinami kaip neturtinę žalą galintys sukelti veiksniai. Be to, iš teismų praktikos matyti, kad apie Pareiškėjo teiginius dėl nemalonaus nuo sanitarinio mazgo sklindančio kvapo Teismas plačiau nepasisakė, nes tai susiję su kameros vėdinimu (žr., pvz., LVAT2018 m. lapkričio 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2880-624/2018). Taigi, kvapas neatsiejamai susijęs su galimybe LKT Šiaulių kalėjime įrengti mechaninę ventiliaciją, o jos įrengimas dėl įstaigos statuso negalimas. Taip pat pažymėtina tai, kad kamerų plotai buvo pakankamai dideli, asmenų skaičius jose neviršytas, todėl blogas kvapas vėdinant patalpas per langus neturėjo užsistovėti.

Visos LKT Šiaulių kalėjimo kameros vėdinamos per langus, ventiliuojamos per ištraukiamosios ventiliacijos kanalus. Prie ventiliacijos sistemų, kameros prijungtos grupėmis. Kiekvienos grupės kameroms, koridoriuose įrengti atskiri jungikliai. Ventiliacija įjungiama ryte, o išjungiama ramiajam paros periodui. Be to, iš pridedamų nuotraukų matyti, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 25, 60, 94 išvesta anga į koridorių, kurios pagalba kamerose užtikrinama pakankama oro cirkuliacija, o 2020 m. rugsėjo 25 d. buvo užbaigti darbai, susiję su ventiliacijos pagerinimu, įrengta ištraukiamoji ventiliacija, kuri gali būti įjungiama ir išjungiama grupėmis (dešinė pusė ir kairė pusė). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ventiliacijos angos įrengtos būtent toje kameros pusėje, kurioje yra sanitariniai mazgai. Kartu pažymi, kad minėti darbai nėra susiję su pastato rekonstrukcija ar kapitaliniu remontu - šiuo atveju kamerose esančios vėdinimo angos iš koridoriaus pusės jungiamos vienu vamzdžiu, kuris išvedamas pro langą į lauką. Visi kamerų langai įstiklinti. Suimtiesiems (nuteistiesiems) prašant, dėl vėdinimo pagerinimo, pavasarį išimami langų stiklai, o rudenį - vėl sumontuojami. Teikiama pagalba sandarinant langus žiemą.

Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, jog įkalinimo įstaigose laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) turi būti sudaromos gyvenimo ir buities sąlygos, atitinkančios higienos normą HN 134:2015. To paties teisės akto 2 punkte įtvirtinta, jog šios taisyklės privalomos naujai projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems, kapitališkai remontuojamiems statiniams, o veikiančioms įkalinimo įstaigoms taikomi tik tie taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su statinių rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbais.

HN 134:2015 3 punktas įtvirtina analogiško pobūdžio nuostatą: veikiančioms laisvės atėmimo vietoms, policijos areštinėms taikomi tik tie higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos, kapitalinio remonto darbais.

LKT Šiaulių kalėjimas pastatytas ir įrengtas iki Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo ir HN 134:2015 įsigaliojimo, todėl nagrinėjamu atveju, analizuojant Pareiškėjo laikymo įstaigoje sąlygas, taikytinos tik tos taisyklių nuostatos ir tie HN 134:2015 reikalavimai, kurie nesusiję su pastato, patalpų rekonstrukcijos ar kapitaliniais darbais.

Įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką gyvenamosiose patalpose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Siekiant palaikyti tinkamas gyvenimui sąlygas Šiaulių kalėjimas yra sudaręs aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos-dezinfekcijos planą, pagal kurį patalpose atliekami valymo, plovimo, dezinfekavimo ir kiti patalpų priežiūros darbai.

LKT Šiaulių kalėjimo gyvenamųjų kamerų lubos betoninės, dažytos, todėl tinkas byrėti negali, nebent atsisluoksniavę dažai. Kamerų remontas atliekamas eilės tvarka, atsižvelgiant į susidėvėjimo lygį. Pažymėtina ir tai, kad kamerų remontas LKT Šiaulių kalėjime atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir esamus materialinius, finansinius ir darbo jėgos resursus.

Kamerų atitikimą HN reikalavimams savo patikrinimo aktuose fiksuoja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas.

Prie atsiliepimo pridedamas 2022 m. kovo 29 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-1391, iš kurio matyti, kad buvo atliekama operatyvioji tiesioginė valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, kurios metu buvo tikrinama ir gyvenamoji kamera Nr. 94 ir joje esančių langų sandarumas bei temperatūra. Operatyviosios kontrolės metu įvertinus gyvenamosios kameros būklę pažeidimų nenustatyta.

Pažymi, kad gyvenamosiose kamerose Nr. 25 ir 60, kuriose ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Pareiškėjas nebuvo tikrinamos. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad jokie teisės aktai neįpareigoja nuolat fiksuoti kamerose esančių sąlygų atitikimo higienos normoms, kadangi tai nebūtų proporcingas reikalavimas. Kadangi kameros tikrinamos tuomet, kai gaunami skundai, nesikreipimas dėl jų leidžia daryti išvadą, kad jokių pažeidimų, susijusių su higienos normos reikalavimais, nebuvo. Be to, iš pateikiamų gyvenamosios kameros nuotraukų matyti, kad kameros tvarkingos, kamerų langai, sienos, lubos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių, inventoriaus ir pan. pažeidimų nematyti.

Ginčo laikotarpiu dirbtinis dieninis ir naktinis apšvietimas LKT Šiaulių kalėjimo esančiose gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas vadovaujantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis, kurių 14.3 papunktyje buvo nurodyta, kad kameroje turi būti dieninis ir naktinis elektros apšvietimas, bei vadovaujantis Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimus, kurių 12.7 papunktyje nurodyta, kad kamerose įrengiamas natūralus, dirbtinis ir naktinis (budintis) apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas buvo įrengtas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos higienos normas.

Pažymėtina, kad lango angoje įrengtos apsauginės grotos netrukdė atidaryti lango ir pravėdinti kamerą, o esant būtinybei išvalyti lango stiklus bei lango rėmą, taip pat buvo sudaryta galimybė kreiptis į įstaigos administraciją.

LKT Šiaulių kalėjimo rėžiminio korpuso bendrojo naudojimo patalpos yra įrengtos vadovaujantis higienos normoje HN 134:2015 ir Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių nustatytais reikalavimais. Atkreiptinas dėmesys, kad LKT Šiaulių kalėjimas neskirstomas į būrius ir lokalinius sektorius. LKT Šiaulių kalėjime, gyvenamosiose kamerose kalinčiųjų prausimuisi yra įrengtos penkios dušinės: dvi po 8 vietas ir trys po 6 vietas. Visose LKT Šiaulių kalėjimo dušinėse įrengtos autonominės ventiliacijos sistemos. Dušinėse Nr. 1 ir Nr. 2 - rekuperacinė sistema. Dušinėse Nr. 3, Nr. 4 ir Nr. 5 - ištraukiamoji ventiliacija su oro srauto greičio reguliatoriais. Visų dušinių sienos ir grindys apdailintos keraminėmis plytelėmis, o lubos plastikinių dailylenčių, todėl tinko byrėjimas negalimas. Visose dušinėse įrengtos atskiros persirengimo patalpos ir prausimosi patalpos. Tikslu apsaugoti gretimuose dušuose besiprausiančius asmenis nuo vienas kito purslų, dušai atskirti pertvaromis. Jokie teisės aktai neįpareigoja bendrose dušinėse įrengti personalinių dušo kabinų. Praustis į dušines vedami toje pačioje kameroje laikomi, tos pačios lyties kalintieji. Be to, iš pateikiamų dušo patalpų nuotraukų matyti, kad patalpos tvarkingos, jokių netvarkingų įrenginių nematyti.

Atkreiptinas dėmesys, kad laisvėje esančiuose tiek sporto klubuose, tiek vandens pramogų parkuose, baseinuose ir panašiose vietose įrengtos analogiškos prausimosi patalpos, kuriose būna sienelės tarp prausimosi vietų. Visuotinai priimtina nuostata, kad bendrose pirtyse (dušuose) vienos lyties asmenys maudosi nuogi, tačiau nedraudžiama praustis ir vilkint glaudes. Viešųjų pirčių paslaugų tiekėjams skirtos higienos normos HN 39:2016 „Pirčių visuomenės sveikatos saugos reikalavimai“ punkte 18 nurodoma: „Dušo (prausyklos) patalpoje (-ose) dušai turi būti atskirti pertvaromis, juose įrengtos lentynos prausimosi priemonėms susidėti, kabliukai daiktams pasikabinti.“ Įrengti uždarų dušų, nenumatyta net visuomeninėse viešose pirtyse, baseinų dušinėse ir kt.

Pažymėtina ir tai, kad bendrose kalėjimo dušinėse įrengus atskiras dušo kabinas, išvengti nuogumo nepavyktų ir dėl to, kad į dušus atvesta visa grupelė kameros kalinčiųjų nusirenginėja bendroje nusirengimo patalpoje.

Prie atsiliepimo pridedamas 2023 m. birželio 23 d. NVSC patikrinimo aktas Nr. PA-3734 iš kurio matyti, kad atliekant operatyviąją kontrolę, buvo nustatyta, kad Šiaulių kalėjime dušų valymas ir dezinfekcija atliekami pagal 2022 m. kovo 21 d. direktoriaus patvirtintą „Šiaulių tardymo izoliatoriaus aplinkos (patalpų, daiktų, įrenginių) paviršių higienos - dezinfekcijos 2022­2023 m. papildytą planą“ Nr. 20-1056, kuriame nurodyta, kad dušo patalpos valomos ir dezinfekuojamos kiekvieną jų naudojimosi dieną du kartus (iki pietų ir darbo pabaigoje). Taip pat patikrinimo metu nustatyta, kad patikrintuose I ir II aukšto dušuose kilimėliai buvo, dušai ir sienos švarios.

Ginčo laikotarpiui aktualių redakcijų SVĮ 42 straipsnis reglamentuoja, kad socialinį darbą su suimtaisiais ir jų užimtumą organizuoja įstaigų administracija. Pagrindinės užimtumo formos yra šios: 1) socialinis teisinis švietimas; 2) suimtųjų socialinių ir dvasinių poreikių tenkinimas; 3) pagalba sprendžiant suimtųjų problemas; 4) kultūros, sporto ir kiti renginiai.

Ginčo laikotarpiu LKT Šiaulių kalėjime buvo vykdomos įvairios programos: intelektinis ugdymas, suimtųjų savišvieta, religinių apeigų atlikimas, individualios kūrybinės veiklos skatinimas, psichologinė terapija, fizinis lavinimas, organizuojami įvairūs renginiai, paskaitos ir varžybos. Renginiai, skirti suimtųjų užimtumui prasminga veikla ir mikroklimato gerinimui. Informacija apie vykdomus suimtųjų fizinio aktyvumo skatinimo renginius yra iškabinama kamerose. Visi suimtieji norintys dalyvauti šiuose renginiuose, gali kreiptis Resocializacijos skyriaus specialistą, kuris supažindina su renginio nuostatais bei kita informaciją.

Taip pat suimtieji (nuteistieji) vedami į treniruoklių salę, krepšinio aikštelę, stalo teniso patalpą ir pan.

Be to, atsakovas pažymi, kad suimtųjų (nuteistųjų) dalyvavimas renginiuose yra ne pastarųjų pareiga, o jų teisė, kuria gali pasinaudoti visi norintys. Nenorėjimas dėl kokių tai priežasčių pasinaudoti šia teise ,yra asmens pasirinkimas ir nepriklauso nuo atsakovo valios.

Atkreiptinas dėmesys, kad užimtumo grafikai nėra sudarinėjami individualiai, o sudaromi bendrai visiems suimtiesiems (nuteisėtiems), todėl kiekvienas gali pasirinkti, į kokį siūlomą užimtumą jam eiti. Jokie teisės aktai nenumato įpareigojimo kalinamiems asmenims sudaryti individualų užimtumo grafiką.

Taip pat pažymi, kad visiems įstaigoje laikomiems asmenims iš anksto pareiškusiems norą (pateikus prašymą) buvo ir yra sudaroma galimybė dalyvauti susitikimuose su katalikų kunigu bei stačiatikių šventiku. Be to, LKT Šiaulių kalėjimas bendradarbiavo ir iki šiol bendradarbiauja su visuomeninėmis organizacijomis, savanoriais, kurie veda įvairius užsiėmimus, skaito paskaitas įvairiomis socialinėmis temomis.

LKT Šiaulių kalėjime veikia biblioteka, kurios paslaugomis gali pasinaudoti kalinamieji.

Apibendrinant aukščiau išdėstyta, LKT Šiaulių kalėjime yra pakankamai užtikrinamos suimtųjų (nuteistųjų) teisės į užimtumo įgyvendinimą, sudaromos galimybės pasirinkti tam tikras veikas (mokytis, dalyvauti socialinėse programose, žiūrėti per televiziją transliuojamas programas ir filmus, gauti tiek nuosavą, tiek ir įstaigos administracijos išduodamą grožinę, teisinę literatūrą bei periodinę spaudą, lankytis bibliotekoje, galėjo pasinaudoti riboto interneto prieiga ir pan.).

Skambinimo telefonu tvarką reglamentuoja Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ (toliau - Taisyklės), X skyriaus nuostatos.

Patikrinus LKT Dokumentų valdymo sistemos (toliau - DVS) „DBSIS“ užregistruotus dokumentus ginčui aktualiu laikotarpiu, nustatyta, kad Pareiškėjas dėl netinkamo skambučių organizavimo nesikreipė.

Visi Šiaulių kalėjime laikomi asmenys gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, maistas yra subalansuotas. Šiaulių kalėjime maistas negaminamas, jis yra atvežamas pagamintas, transportuojamas sandariuose bei uždengtuose termosuose. Pagamintas maistas dalinamas atitinkamos talpos samčiais, kurių tūris atitinka reikalingą svorį. Visas maistas sveriamas, porcijos tikrinamos. Pagamintas maistas buvo išduodamas griežtai laikantis higienos reikalavimų. Termosai, kuriose buvo laikomas paruoštas maistas, buvo atidaromi tik tada, kai buvo dalinamas maistas, todėl maistas visada buvo paduodamas šiltas. Iš maisto dalintojų reikalaujama pastoviai rūpintis asmens higiena.

Įstaigoje laikomų suimtųjų ir nuteistųjų maitinimo paslaugą ginčui aktualiu laikotarpiu teikė VšĮ „Bruneros“, kuris yra savarankiškas, LKT nepavaldus juridinis asmuo. Maitinimo paslaugą teikianti įmonė įpareigota maistą gaminti vadovaujantis galiojančiomis Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ (su pakeitimais).

Aktualūs ginčo laikotarpiui valgiaraščiai, taikomi laisvės atėmimo vietų įstaigose laikomiems asmenims, yra patvirtinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ (aktualus nuo 2018 m. sausio 1 d., su pakeitimais). Valgiaraščius parengė BĮ Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Valgiaraščiai subalansuoti ir atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas fiziologines mitybos normas.

Siekiant gerinti suimtųjų ir nuteistųjų gyvenimo sąlygas bei užtikrinti maitinimo paslaugos kokybę, Šiaulių TI direktorius 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 1/01-225 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“ (pakeistas 2020 m. spalio 12 d. Šiaulių TI direktorius įsakymu Nr. 1-318 „Dėl maitinimo paslaugų teikimo pirkimo - pardavimo sutarties vykdymo užtikrinimo“) sudarė komisiją, kuri buvo įpareigota kontroliuoti maitinimo paslaugos pirkimo-pardavimo sutarties su VšĮ „Bruneros“ vykdymą, t. y. kartą per savaitę tikrinti patiekto maisto kokybę, tai įforminti aktu, o apie užfiksuotus pažeidimus informuoti paslaugos teikėją ir inicijuoti sutartinių sankcijų taikymą.

LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai dirba vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksu, Instrukcija, Taisyklėmis, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“, ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis bei kitais teisės aktais, taip pat nepažeisdami Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, Etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento direktoriaus 2019 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. V-228 „Dėl Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatų. Pataisos pareigūnai stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo, etikos, teisėtumo ir teisingumo principų, išklauso ir pagal savo kompetenciją bei turimus įgaliojimus, suteikia asmenims informaciją, būtiną jų teisėms įgyvendinti, pareigoms atlikti ar priimti teisingą sprendimą, o sudėtingesniais atvejais su suimtaisiais ir nuteistaisiais pravedami individualūs pokalbiai, siekiant geriau įsigilinti ir efektyviau spręsti kylančias problemas bei siekiant analitiškai įvertinti problemų pakartotinumą, imtis prevencinių priemonių, kad būtų šių problemų išvengta ilgalaikėje perspektyvoje.

Pažymi, kad I. G. ginčo aktualiu laikotarpiu dėl skunde išdėstytų nusiskundimų į įstaigos administraciją nesikreipė. Atsižvelgiant į tai, dokumentinės medžiagos, t. y. pareiškėjo skundo, prašymo, pareiškimo ir atsakymų į juos kopijų pateikti neturi galimybės.

LKT Šiaulių kalėjimo pareigūnai savo darbe vadovaujasi teisėtumo ir teisingumo principais, bausmių vykdymo sistemos veiklą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais, taip pat, pareigūnų etikos taisyklėmis. Pareigūnai atlikdami tarnybines pareigas atlieka dorai bei atsakingai, neturėdami išankstinio ar asmeninio nusistatymo prieš suimtuosius bei nuteistuosius. Taip pat ir Pareiškėjo atžvilgiu, pareigūnai savo pareigas atliko atsakingai, todėl nėra priežasčių manyti, kad priesaiką davę ir sąžiningai dirbantys pareigūnai pažeidė nuteistojo teises ar kitaip siekė pakenkti pastarajam.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad dėl minėtų pažeidimų būtų pakenkta Pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad Pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos. Atsižvelgiant į tai, atsakovo vertinimu, Pareiškėjo prašymas priteisti neturtinę žalą turėtų būti atmestas.

Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad netinkamomis sąlygomis buvo laikomas kamerose Nr. 60 ir 25, todėl sąlygos kameroje Nr. 94 nevertinamos.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo per mažas, reikėjo atsisėsti šonu, kad tilptų, atsisėdus neužsidarė durys. Pareiškėjas skunde nurodo, jog jis netinkamomis sąlygomis buvo laikomas kamerose Nr. 25 ir 60. Iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus San. mazgų zonų kamerose lentelės Nr. 62/08-145 matyti, kad kameroje Nr. 25 sanitarinio mazgo plotas 1,100 kv. m., o kameroje Nr. 60 sanitarinio mazgo plotas 1,466 kv. m.

Pareiškėjas dėl per mažo sanitarinio mazgo ploto su skundai į Šiaulių kalėjimo ar Lietuvos kalėjimų tarnybos administraciją nesikreipė. Neteikė prašymų sudaryti jam tinkamas galimybes naudotis sanitariniu mazgu.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nebuvo suteikiamos valymo priemonės. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių kada jis prašė ir jam nebuvo išduotos valymo priemonės. Neteikė skundų Šiaulių kalėjimo administracijai dėl valymo priemonių neišdavimo. Pareiškėjo argumentai abstraktūs, nedetalizuoti, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė neturtinė žala. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, pareiškėjo teiginiai dėl valymo priemonių neišdavimo atmestini, kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas nurodė, jog jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas, maistas buvo atšalęs, porcijos mažos. Atsakovas atsiliepime nurodė, jog nuolat vykdoma maisto kontrolė, maistas visada yra tinkamos kokybės ir temperatūros. Pareiškėjas teikė prašymą Šiaulių kalėjimo administracijai dėl specialios dietos. Kitų prašymų neteikė. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui nebuvo suteiktas jo prašomas maitinimas. Tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas. Pareiškėjas neteikė skundų dėl netinkamo, atšalusio maisto ar per mažų maisto porcijų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo argumentai dėl netinkamo maitinimo, atmestini, kaip nepagrįsti.