- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-711-340/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07316-2019-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- V. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui V. N. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. N., prašydamas pripažinti 2014-07-07 UAB (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, t. y. priteisti iš atsakovo V. N. ieškovo S. V. naudai 4 344,30 Eur dydžio sumą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-14 nutartimi atsisakė priimti ieškovo S. V. ieškinį atsakovui V. N. dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.
3. Teismas nustatė, kad UAB (duomenys neskelbtini) yra išregistruota, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) likviduota, bankrutavusi, bendrovė kaip juridinis asmuo pasibaigė. Teismas nurodė, kad ieškovas siekia inicijuoti bylą dėl bendrovės, kuri pasibaigusi, akcijų perleidimo teisėtumo. Teismas pažymėjo, jog pasibaigus juridiniam asmeniui ir išnykus ginčo objektui, negali pasireikšti civilinės subjektinės teisės turinys, ir pasireikšti ieškovo civilinis teisinis subjektyviškumas. Teismas konstatavo, kad pasibaigus juridiniam asmeniui bendrovei (duomenys neskelbtini), ieškovas negali ginti savo akcininko teisių ir pareigų – negali pasireikšti civilinės subjektinės teisės turinys reiškinyje, kurio nėra. Įstatymų leidėjas CK 1.136 straispnyje numatė civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, CK 1.138 straipsnyje numatė civilinių teisių gynimo būdus. Ieškovas pareikštu ieškiniu nesiekia sukurti, pakeisti, panaikinti teisinį santykį, nes juridinis asmuo yra pasibaigęs. Teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, nes teismo priimtas sprendimas neturės įtakos objektyviai neegzistuojančiam socialiniam – teisiniam reiškiniui, ieškovo subjektinei teisei, UAB (duomenys neskelbtini) dalyvių civilinių teisinių santykių turiniui.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas S. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, iš esmės pasisakė dėl ieškovo pareikšto reikalavimo teisėtumo bei įvertino reikalavimo patenkinimo atveju kilsiančius teisinius padarinius. Nutartyje išimtinai vertinamos materialinio teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su ieškovo teise į reikalavimo patenkinimą, kurios turėtų būti analizuojamos ne bylos iškėlimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Bylos iškėlimo stadijoje teismas neturi teisės tikrinti ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl ieškovui suformulavus ir pareiškus reikalavimą, kuris objektyviai gali sukurti teisinius padarinius, nenustačius jokių procesinio teisinio pobūdžio trūkumų, ieškovo pareikštas ieškinys priimtinas ir turi būti nagrinėjamas teisme.
4.2. Ieškovas pareikštą reikalavimą atsakovui kildina iš juridinio asmens akcijų prikimo–pardavimo sutarties, kuris yra pasibaigęs. Tačiau pažymėtina, kad iš minėtos ginčo akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, teisės ir pareigos kyla ne juridiniam asmeniui, o sutarties šalims, t. y. ieškovui ir atsakovui. Tai, kad juridinis asmuo šiuo metu yra pasibaigęs nesudaro pagrindo teigti, jog negali būti sprendžiami teisiniai santykiai kylantys iš to juridinio asmens akcijų pirkimo–pardavimo sutarties.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
6. Nagrinėjamu atveju kvestionuojamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumas ir pagrįstumas.
7. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
8. Pažymėtina, jog konkretų savo teisių gynimo būdą pasirenka ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai). Nagrinėjamu atveju ieškovas S. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 2014-07-07 UAB (duomenys neskelbtini) Akcijų pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas mano, jog ginčo 2014-07-07 Akcijų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo panaudotos apgaulės, todėl pareikštu ieškiniu ieškovas siekia šios sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 straipsnio 2 dalies pagrindu bei vienašalės restitucijos taikymo, priteisiant iš atsakovo ieškovo naudai už akcijas sumokėtą 4 344,30 Eur dydžio sumą. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, spręsdamas, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai, ieškinio priėmimo stadijoje įvertino ieškinyje nurodytas aplinkybes, kad UAB (duomenys neskelbtini), kurios akcijų pirkimo–paradavimo sutartį siekia nuginčyti ieškovas pateiktu ieškiniu, yra išregistruota iš juridinių asmenų registro, t. y. bendrovė, kaip juridinis asmuo, yra pasibaigusi, bei konstatavo, jog pasibaigus juridiniam asmeniui – bendrovei (duomenys neskelbtini), ieškovas negali ginti savo akcininko teisių ir pareigų, taip pat sprendė, kad teismo priimtas sprendimas neturės įtakos objektyviai neegzistuojančiam socialiniam – teisiniam reiškiniui, ieškovo subjektinei teisei, UAB (duomenys neskelbtini) dalyvių civilinių teisinių santykių turiniui, t. y. pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai ieškinio priėmimo stadijoje pasisakė dėl ieškovo reikalavimų pagrįstumo. Pažymėtina, jog netgi tuomet, kai materialinis subjektinis reikalavimas preliminariai vertinant yra aiškiai nepagrįstas, nereiškia, jog jis negali būti nagrinėjamas teisme. Toks aiškinimas pažeistų suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos (Konstitucijos 30 str. 1 d., CPK 5 str.).
9. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo S. V. pateikto ieškinio priėmimo klausimą, netinkamai taikė su ieškinio priėmimu susijusias teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį. Dėl šių priežasčių yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-14 nutartį panaikinti.
10. Ieškinio atitikimo įstatymų reikalavimams visa apimtimi vertinimas ir jo (ne)priėmimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Apeliacine tvarka tikrinamas tik atskirais klausimais priimtų pirmosios instancijos teismo procesinių sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas, bet netikrinamas ieškinio atitikimas įstatymo reikalavimams apskritai (turinio ir formos prasme), o tai taip pat reikšminga ieškinio (ne)priėmimo klausimui išspręsti. Remiantis išdėstytais motyvais, ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 137 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovo S. V. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.