- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2014-12-05
- Bylos Nr.
- A2.6.-5509-825/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-04769-2014-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pažeidėjas
- A. M.
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronius Varsackis, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M., jo atstovui advokatui G. U., vertėjai V. D., specialistui G. A. C., išnagrinėjęs A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. 2013 m. gruodžio 13 d., apie 14.15 val., Taikos pr.-Kovo 11-osios g., Kaune, vairuodamas automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukė prie pat dešinio krašto važiuot ta kryptimi, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, skiriančią gretimas eismo juostas, ir susidūrė su gretima eismo juosta ta pačia kryptimi tiesiai važiavusiu automobiliu. Nesustojęs - iš eismo įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 111, 3 prd. 1.1, 231.1, 231.2 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d.
Šalies argumentai
A. M. pripažino pažeidimą. Paaiškino, kad važiavo Taikos pr., Kovo 11-os gatve. Važiavo automobiliu VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) Važiavo dviese su C.. Važiavo žiedu, dešine eile. Antrame privažiavime nebuvo jokių kliūčių ir bandė persirikiuoti į dešinę, nespėjo. Lėtai važiavo, bandė persirikiuoti, pasisuko ir net nepajuto, kad nubrėžė. Atvažiavo pas dukrą, net į kiemą neužvažiavo. Kitoje kelio pusėje sustojo, priešais namą. Nesiruošė slėptis. Ruošėsi vakare grįžti į Alytų. Atėjo pas dukrą, žaidė su anūke ir staiga skambutis, policija ieško. Jo mašinai padarytas nedidelis įbrėžimas. Pastebėjo kai paskambino policija, jis kalbėjo lietuviškai. Perdavė ragelį dukrai. Dukra pasakė, kad skambina policija, nori nufotografuoti jo mašiną, prašo atvykti nurodytu adresu. Policininko nesuprato, norėjo pasakyti, kad butelį alaus gėrė vakare, o gavosi vakar. Butelį alaus išgėrė pas dukrą. Pastatė mašiną ir alaus išgėrė gal po 20 minučių. Išgėrė butelį ,,Tauro“ alaus, 6 procentų stiprumo. Atvykus į policiją alkotesteriu patikrino kai praėjo gal valanda.
Liudytoja D. C. paaiškino, kad važiavo iš Alytaus į Kauną pas M. dukrą. Vairavo M.. Įvažiavo į žiedą ir iš niekur atsirado mašina. Buvo 3 ar 4 eismo juostų žiedas. Įvažiavo į trečią ar ketvirtą eilę. Viena mašina praleido, norėjo pasukti į dešinę, išvažiuoti iš žiedo. Iš kažkur atsirado mašina, muzika grojo, greitai pravažiavo, net nesuspėjo sureaguoti. Atrodo pravažiavo, o jie toliau nuvažiavo. Nieko negirdėjo, nieko nejautė. Nuvažiavo pas dukrą, gatvėje pasistatė mašiną. Ji nuėjo į parduotuvę, o M. nuėjo pas dukrą. Po kažkiek laiko jis paskambino ir aiškino, kad jam paskambino policija ir pasakė, kad reikia važiuoti į policiją, kad buvo susidūrimas. Atėjo prie mašinos. Jis parodė mašinos nubrozdinimą, kuris buvo keleivio pusėje, priekyje. Nuvažiavo į policiją.
Liudytojas V. M. paaiškino, kad susisiekė su jo dukra. Atvežė bylą, per duomenų bazę buvo nustatyta kam priklauso automobilis. Paprašė, kad jis atvyktų į Kelių policijos valdybą automobilio apžiūrai. Jis atvyko po 3 - 4 valandų, nelabai skubėjo. Bendravo su asmeniu, aiškino, kad nejuto, aiškino, kad jeigu būtų jutęs, tai būtų sustojęs. Paaiškino, kad pagal apgadinimus kaip ir turėjo justi. Jis bandė sakyti, kad pas dukrą alaus išgėrė, paskui kalbėjo, kad iš vakaro išgėrė.
Liudytojas V. L. paaiškino, kad įvykis įvyko Taikos žiede. P. S. vairavo. Važiavo žiedu, pirma juosta ir asmuo kirto iš antros juostos į pirmą. Asmens nematė, tik automobilį Passat pamatė. Jis kirto iš antros į pirmą, per ištisinę ir kliudė jų automobilio galinį sparną vairuotojo pusės ir buferį. Jo vairuotojo pusė turėjo būti kliudyta. Garsas buvo, mašiną net sumėtė. Sustojo kelkraštyje. Kaltininkas nesustojo. Jis pristabdė, galvojo, kad ateis pasikalbėti. Pažiūrėjo numerius ir jis nuvažiavo. Pristabdė, praėjo gal 5 sekundės ir nuvažiavo.
Liudytojas P. S. paaiškino, kad su L. važiavo įmonės automobiliu. Važiavo pirma žiedo juosta link Taikos prospekto. Išvažiuojant iš žiedo, antra juosta važiavo Passat automobilis. Jis išvažiuodamas iš žiedo antros juostos, kirto ištisinę juostą ir kliudė automobilio galą, vairuotojo pusės kampą. Jis kliudė vairuotojo pusės priekiniu kampu. Smūgis nebuvo didelis, greičio nebuvo. Išgirdo, pasakė kolegai, kad kažkas įvyko. Sumėtė automobilio galą. Kolega įsidėmėjo numerius. Matė tą automobilį, kuris kliudė. Mėgino stabtelėti, galvojo sustos, bet jis nuvažiavo. Sustojo, paskambino policijai.
Liudytoja I. S. paaiškino, kad apie 15 valandą atvažiavo A. M.. Jis užėjo vienas, jo draugė liko mašinoje, į parduotuvę nuėjo. Vyras turėjo alaus ir M. atsidarė pusės litro butelį alaus ir gėrė. Paskui paskambino policininkas. Jis išvažiavo gal po 10 minučių. Kai atėjo M., jis apie įvykį nieko nesakė.
Specialistas G. A. C. paaiškino, kad autoįvykis įvyko apie 14 valandą, asmuo apie 14.30-15 val. išgėrė butelį alaus. Neblaivumas nustatytas 18.03 val.-0,42 promilės. Teoriškai nuo tokio kiekio alkoholio turėjo rodyti nulius.
Pažeidimų faktas ir A. M. kaltė, padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (1 b. l.), tarnybiniais pranešimais (23 - 24 b. l.), eismo įvykio vietos schema (25 b. l.), fotonuotraukomis (26 - 27 b. l.), transporto priemonės techninės apžiūros aktu (27 b. l.), pažyma apie asmens baustumą (33 - 34 b. l.), asmenų paaiškinimais, kita bylos medžiaga, todėl jis baustinas.
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai pripažįstama, jog vairuotojai, kliudę tam tikrus objektus, nesuvokia padarę Kelių eismo taisyklių pažeidimą (nepajunta kontakto). Tokiais atvejais konstatuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse tokios išvados daromos tais atvejais, kai tiek ant vairuoto automobilio, tiek ant kliudyto objekto apgadinimai yra nežymūs arba jų iš viso nėra (įlenkta sagtis, įbrėžta benzino kolonėlė, nežymūs tvoros apgadinimai ir pan. (administracinės bylos Nr. N-575-2184/2011, Nr. N-575-2263/2011).
Nagrinėjamu atveju, iš byloje surinktų įrodymų, automobilių apgadinimų pobūdžio (25, 26, 27, 28 b. l.) bei apklaustų liudytojų V. M., V. L., P. S. parodymų darytina išvada, kad A. M. negalėjo nejusti automobilių kontakto. P. S. automobiliui „Peugot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra žymės ant kairės pusės galinio sparno, užpakalinio bamperio. A. M. automobiliui „Peugot 206“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra apgadintas bamperis dešinėje pusėje, dešinės pusės priekinio sparno kampas. Nors A. M. teigia, kad negirdėjo, kad būtų kontaktas, betarpiškai įvykyje dalyvavę asmenys, liudytojai V. L. ir P. S., nurodė, kad A. M. įvykio vietoje pristabdė, jie net pagalvojo, kad jis sustos, bet nesustojęs nuvažiavo. Tam, kad vengtų sustoti, A. M. turėjo pagrindą. Vėliau, po įvykio praėjus apie keturioms valandoms, A. M. nustatytas 0,42 ‰ neblaivumas (37 b. l.). Nors A. M. teigė, kad jis po įvykio išgėrė butelį alaus, specialistas G. A. C., atsižvelgdamas į asmens paaiškinimus, visos bylos medžiagą nurodė, kad teoriškai nuo tokio kiekio alkoholio alkotesteris turėjo rodyti nulius. Aptarti duomenys leidžia teigti, kad A. M., padarydamas nustatytus apgadinimus privalėjo objektyviai pajusti, kad padarė autoįvykį, ir suprasti, kad padarė teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas A. M., suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį, nesilaikė Kelių eismo taisyklių 231.1. punkto reikalavimą, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą bei 231.2. punkto reikalavimą, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus (Kelių eismo taisyklės, redakcija galiojusi eismo įvykio dieną. Šaltinis: (http://www.infolex.lt/ta/65354:ver18) [2014-12-04]).
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. M. nepripažino padaręs pažeidimus, tačiau pažeidimų faktas bei jo kaltė pilnai įrodyta rašytine bylos medžiaga bei apklaustų liudytojų V. M., V. L., P. S. parodymais. Teismas neturi pagrindo netikėti šių liudytojų parodymais, jie nuo pat pradžių aiškūs ir nuoseklūs, teismas nenustatė jokių objektyvių duomenų, rodančių, kad jie siektų pakenkti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ar būtų suinteresuoti bylos baigtimi. Teismas kritiškai vertina liudytojos D. C. parodymus, kad nebuvo automobilių kontakto, kaip siekį padėti išvengti A. M. administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.
A. M. administracine tvarka baustas. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad jis pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 31 str., 32 str.).
Atsižvelgiant į tai, jam skirtinos nuobaudos, numatytos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. sankcijų ribose, o galutinė subendrinta nuobauda skirtina sunkesniojo iš pažeidimų sankcijos ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30² str., 286 - 288, 293 str.,
nutaria:
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., ir nubausti 150 (vieno šimto penkiasdešimties) litų bauda;
padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d., ir nubausti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d., galutines administracines nuobaudas paskirti 3100 (trijų tūkstančių vieno šimto) litų (897 eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.
Nutarimą vykdyti nukreipti protokolą surašiusiam organui – Kauno apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.