- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-01-11
- Bylos Nr.
- ATP-21-309/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-07-3-01622-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimo, kuriuo G. M. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir už tai paskyrė 400 litų dydžio baudą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. nubaustas už tai, kad 2011-06-05 apie 00.15 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), būdamas girtas, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nutraukti daromą administracinį teisės pažeidimą – nekelti triukšmo, bei nevykdė reikalavimo – lipti į tarnybinį automobilį.
Šalies argumentai
G. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliantas nurodo, kad jis yra įsitikinęs, jog 2011-11-26 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir turi būti panaikinta. Pasak apelianto tai, jog protokole buvo nurodyta, jog jo neva padarytas pažeidimas yra ne apskritai pareigūnų reikalavimų nevykdymas, o tai, jog jis nevykdė reikalavimo nutraukti daromą administracinį pažeidimą, t.y. nekelti triukšmo ir reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį. Taigi apelianto manymu, byloje turėjo būti tiriama tik ar jis nevykdė reikalavimo nekelti triukšmo; ir reikalavimo lipti į tarnybinį automobilį. Jokie kiti policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymai negalėjo būti tiriami ir už juos jis negali būti baudžiamas.
Apelianto teigimu ATPK 20 skirsnis nenumato, jog procese gali dalyvauti institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas. Tačiau teismas, nors jo gynėjas ir prašė neleisti dalyvauti teismo posėdyje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau–Šiaulių apskr. VPK) atstovui R. V., tačiau teismas šį prašymą atmetė. Todėl apeliantas mano, jog vien dėl šios priežasties teismas buvo šališkas ir sąmoningai sunkino jo, kaip administracinio teisės pažeidimo padarymu įtariamo, asmens padėtį.
Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas atmesdamas jo gynėjo prašymą dėl neleidimo dalyvauti teismo posėdyje Šiaulių apskr. VPK R. V. nurodė, jog šiuos savo argumentus galėsime nurodyti savo apeliaciniame skunde. Tokiu būdu teisėjas išreiškė išankstinę nuomonę, jog teismo nutarimas bus ne jo naudai ir būtent jis turės rašyti apeliacinį skundą. Dėl to teisėją šalino, tačiau teisėjas pats nenusišalino. Todėl apeliantas įsitikinęs, jog teismas buvo šališkas nuo pat pradžių ir priėmė šališką, neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą ir šis nutarimas turi būti panaikintas.
Apeliantas nurodo, kad visiškai nesutinka su teismo išvada, jog jo kaltė įrodyta vaizdo įrašais, liudytojų V. Č., A. S., V. M. D. R. bei Šiaulių apskr. VPK atstovo R. V. parodymais.
Pasak apelianto vaizdo įrašas, skirtingai nei konstatuota teismo nutarime, patvirtina visiškai priešingą aplinkybę, t.y. jog jis vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus ir reikalavimus. Apelianto teigimu, vaizdo įraše matyti, jog jis eina su pareigūnais ir jiems nesipriešina. Taigi, teoriškai konkrečiu atveju pareigūnai jį turėjo tildyti, o jis tyčia turėjo šūkauti. Toks jo elgesys turėjo sukelti patalpoje buvusių kitų asmenų reakciją, tačiau jokių koridoriuje sėdinčių asmenų reakcijos dėl neva jo šūkavimo nebuvo. Vaizdo įraše jam kvalifikuoto pažeidimo, jog neva jis nevykdė teisėto policijos pareigūnų reikalavimo nutraukti daromą administracinį teisės pažeidimą – nekelti triukšmo aplinkybė yra matoma. Ir būtent šis vaizdo įrašas patvirtina, jog šis pažeidimas nebuvo padarytas.
Pasak apelianto, nutarime nurodoma, jog liudytojas V. Č. nurodė, kad neva jis šaukė, trikdė viešąją tvarką, keikėsi. V. M. ir jis reikalavo, kad jis nurimtų ir nešauktų, tačiau jis neva nereagavo. Apeliantas pažymi, jog liudytojo V. Č. parodymuose, tokių aplinkybių, kurios nurodomos nutarime nėra. Yra nurodoma, jog jis ir V. M. nusprendė, kad reikia G. M. sulaikyti, nes jis triukšmavo ir reiškė nepasitenkinimą. Jam neva V. Č. sakė nusiraminti, o ką jam sakė V. M. jis nepamena. Pasak apelianto byloje nėra nei vienos užuominos, jog jis būtų ir toliau šūkavęs po V. M. ir/ar V. Č. reikalavimo nešūkauti. Pasak apelianto jo sulaikymo priežastis visai kita t.y. asmeninės policijos pareigūnų ambicijos ir jų galimas įžeidimas, nes jis išdrįso reikšti nepasitenkinimą.
Apeliantas teigia, kad jis kaip jau minėjo anksčiau, vykdė visus policijos pareigūnų nurodymus, tame tarpe ir lipti į automobilį. Jo sodinti į automobilį jėga nebuvo jokio poreikio. Apelianto manymu, V. Č. sodindamas jį į automobilį apsaugojo jo galvą, kad nesusitrenktų ir tai jis supranta kaip pareigūno pareigą. Liudytojas V. Č. nurodė, jog jis ranka palenkė galvą ir įsodino mane į automobilį, ir tai yra įprasta procedūra, o įsodinant jo galvą jis tik apsaugojo, naudojo fizinę jėgą, tačiau rankų nebuvo užlaužęs. Antrankių prieš sodinant jį į automobilį neuždėjo, nes jis nebuvo būtinybės. Kitų šalia buvusių pareigūnų pagalbos įsodinant jį į automobilį V. Č. taip pat neprireikė. Taigi apeliantas teigia, kad nėra aišku apie kokį policijos pareigūnų reikalavimo lipti į automobilį nevykdymą teismas nutarime kalba.
Apeliantas nurodo, kad administracinėje teisėje galioja principas, jog visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), o konkrečiu atveju yra visa eilė neaiškumų ir neatitikimų, kurie turi būti aiškinami jo naudai.
Pasak apelianto tuo atveju, jei teismas nuspręstų, jog jis kaltas dėl administracinio pažeidimo, numatyto ATPK 187 straipsnio 2 dalyje padarymo, jis yra įsitikinęs, kad nurodyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – neblaivumas, konkrečiu atveju negali būti laikoma tokia, nes tai neturėjo ir negalėjo turėti jokios įtakos jo veiksmams. Be to, administracine tvarka per vienerius metus yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, todėl ši aplinkybė taip pat negali būti laikoma jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliantas prašo jo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad bylos dėl apeliacinių skundų administracinių teisės pažeidimų bylose nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjantis apeliacinį skundą, susipažinęs su administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad nėra pagrindo administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, todėl apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra netenkinamas.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų.
Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad G. M. už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, paskirta sankcijos vidurkį atitinkanti bauda.
Apeliacinės instancijos teismas išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad G. M. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Tai patvirtina administracinio teisės pažeidimo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas; administracinio sulaikymo protokolas; Šiaulių apskr. VPK Patrulių rinktinės patrulių V. M., A. S., V. Č. tarnybiniai pranešimai; Ligoninės patalpų vaizdo įrašai; med. apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas.
Tai, kad G. M. nevykdė policijos pareigūnų nurodymų nekelti triukšmo ir nusiraminti patvirtina policijos pareigūno V. M. tarnybinis pranešimas (2-3 b. l.), kuriame nurodyta, kad pareigūnui priėjus prie G. M., kuris kėlė triukšmą, garsiai reiškė nepasitenkinimą medikų darbu, ir jam paprašius G. M. nusiraminti, šis dar labiau įsiaudrino ir toliau šūkavo, bei kėlė triukšmą, nurodė, kad jis vienas jam nieko nepadarys. Tai patvirtina ir policijos pareigūno V. Č. tarnybinis pranešimas (5 b. l.), kuriame nurodyta, kad G. M. ligoninėje triukšmavo, jam priėjus prie G. M. ir V. M., ir pradėjus G. M. raminti, prašyti netriukšmauti, šis į jo prašymus ir visiškai nereagavo ir toliau rėkavo, bei reiškė pretenzijas, prašymai nusiraminti buvo pakartoti keletą kartų, taip pat G. M. buvo įspėtas, kad jei nenusiramins, bus pristatytas į Šiaulių miesto policijos komisariatą, tačiau šis toliau triukšmavo ir nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų nusiraminti. Šias aplinkybes liudytojai V. M. ir V. Č. patvirtino, bei papildė apylinkės teismo posėdžių metu duotais parodymais (50; 51 b. l.). Tai paneigia apelianto teiginius, jog byloje nėra nei vienos užuominos, jog jis ir toliau triukšmavo po V. M. ir V. Č. reikalavimų nusiraminti.
Tai, kad G. M. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų eiti ir sėstis į tarnybinį automobilį, bei, kad dėl to buvo panaudota jėga, patvirtina policijos pareigūnų V. M., A. S., V. Č. tarnybiniai pranešimai (2-3; 4; 5 b. l.), kuriuose jie nurodė, kad G. M. eidamas ir sėsdamas į automobilį priešinosi skėsčiodamas rankomis, todėl buvo panaudota jėga ir uždėti antrankiai. Liudytojai V. M., A. S., V. Č. šias aplinkybes patvirtino ir papildė, duodami parodymus apylinkės teismo posėdžių metu. Kad G. M. priešinosi eidamas ir skėsčiojo rankomis iš dalies patvirtina D. R. duoti parodymai, kad jis matė, kaip policijos pareigūnai vedė G. M. į automobilį, o šis blaškėsi, bei iš Ligoninės koridoriaus filmuota medžiagos matyti, kad G. M., paėmę už rankų veda du policijos pareigūnai. Šios aplinkybės paneigia apelianto teiginius apie tai, kad jis vykdė visus policijos pareigūnų reikalavimus ir jiems nesipriešino. D. R. nurodytos aplinkybės, kad G. M. sodinant į policijos automobilį nebuvo naudojama jėga, laikomos nepagrįstomis, kadangi jis sėdėdamas automobilio viduje negalėjo matyti ar prieš G. M. buvo panaudota jėga, todėl yra atmetamos.
Iš bylos medžiagos matyti, kad G. M. tyčia triukšmavo, garsiai reiškė nepasitenkinimą medikų darbu, į policijos pareigūnų reikalavimus nusiraminti ir nebetriukšmauti visiškai nereagavo, po policijos pareigūnų perspėjimų nusiraminti toliau triukšmavo, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų su jais vykti į Šiaulių miesto policijos komisariatą, bei sėstis į policijos tarnybinį automobilį, dėl to G. M. iš ligoninės buvo išvestas ir į tarnybinį automobilį įsodintas, panaudojant prievartą. Konstatuojama, kad toks G. M. elgesys pagrįstai kvalifikuotas pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį, nes G. M. nepagrįstai nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo abejoti policijos pareigūnų surašytais tarnybiniais pranešimais ir apylinkės teismo posėdžiuose šių pareigūnų duotais parodymais, kadangi jie yra nuoseklūs, vieni kitiems neprieštaraujantys, atitinkantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir pagrįsti administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma. Liudytojo D. R. duotais parodymais teismas remiasi tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai ir nustatytos įvykio aplinkybės.
Administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. ir jo žmonos I. M. parodymai atmetami kaip nepagrįsti, kadangi jie iš esmės neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir yra paneigti administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma.
ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens arba asmenų, apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad pažeidimo padarymo metu G. M. buvo nustatytas 1,47 promilių girtumas (8 b. l.), o iš bylos medžiagos matyti, kad būtent G. M. neblaivumas turėjo įtakos administracinio teisės pažeidimo padarymui, kadangi jis būdamas neblaivus garsiai triukšmavo, neadekvačiai suvokdamas aplinką nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Todėl daroma išvada, kad pagrįstai buvo pripažinta G. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, tai jog jis pažeidimą padarė būdamas neblaivus. Apylinkės teismo nutarime pažymėta, kad teismas priimdamas nutarimą tik atsižvelgė į tai, kad G. M. per metus buvo baustas du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus ir to nepripažino, kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, daro išvadą, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad teismas priėmęs skundžiamą nutarimą buvo šališkas. Institucijos, surašiusios ATP protokolą, atstovo teisė dalyvauti apylinkės teismo posėdžiuose kyla iš ATPK 291-302¹⁵ straipsniuose numatytos teisės institucijoms, surašiusioms administracinius teisės pažeidimų, protokolus teikti atitinkamus skundus administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo procese, ir tai negali būti laikoma proceso pažeidimu. Tai, kad apylinkės teismas nurodė, jog argumentus dėl leidimo teismo posėdyje dalyvauti Šiaulių apskr. VPK atstovui, galės nurodyti apeliaciniame skunde, nesudaro pagrindo manyti, kad apylinkės teismas išreiškė išankstinę nuomonę, jog sprendimas bus ne administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kadangi asmenys patraukti administracinėn atsakomybėn turi teisę teikti apeliacinius skundus, nepriklausomai nuo to ar jie buvo nubausti, ar ne, taip pat turi teisę teikti skundus ir dėl proceso pažeidimų. Remiantis šiomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad apelianto teiginiai apie apylinkės teismo šališkumą yra visiškai nepagrįsti ir atmetami.
Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis tuo kas išdėstyta daro išvadą, kad Šiaulių miesto apylinkės teismas priimdamas 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą G. M. administracinio teisės pažeidimo byloje tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą, bei pagrįstą nutartį, todėl naikinti šią teismo priimtą nutartį apelianto skunde nurodytais motyvais neturi teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
G. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nutarimą nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.