- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-23
- Bylos Nr.
- 2S-451-544/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualdas Januška (pirm.), Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- UAB „Valdjonsta“
- Ieškovas
- UAB „Remonta“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 93.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 95.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-451-544/2008
teisėja Virginija Svirplienė Procesinio sprendimo kategorija:52.3; 93.2.7; 95.1; 108;
110.1; 110.6; 114.11;121.17; 122.3;
NUTARTI S
2008 m. spalio 23 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Januškos, kolegijos teisėjų R. Č. (pranešėja), Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės UAB „Valdjonsta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir žyminio mokesčio atidėjimo klausimais civilinėje byloje Nr. 2-4912-452-2008 pagal ieškovės UAB „Remonta“ ieškinį atsakovei UAB „Valdjonsta“ dėl įsiskolinimo pagal subrangos sutartį priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl rangos darbų defektų šalinimo išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nust a t ė:
2008-07-15 iškelta civilinė byla pagal ieškovės UAB „Remonta“ ieškinį atsakovei UAB „Valdjonsta“ dėl 46 140 Lt įsiskolinimo pagal statybos subrangos sutartį Nr. 0001 už atliktus darbus priteisimo (b. l. 2–4). Pasirengimo nagrinėti bylą metu 2008-08-21 atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo iš ieškovės prašo priteisti 119 409,90 Lt už ieškovės statybos darbų, atliktų pagal tą pačią subrangos sutartį, defektų pašalinimą. Jame atsakovė pateikė prašymą CPK 144 str. pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovės pinigines lėšas priešieškinio sumai, leidžiant atsiskaityti su atsakove, darbuotojais, vykdyti privalomus mokėjimus, o lėšų nesant ar esant nepakankamai – areštuoti ieškovės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant juo disponuoti. Šiam prašymui pagrįsti nurodė, kad priešieškinio suma didelė, ieškovė nuo 2007 metų nepataiso statybos darbų defektų, nebendradarbiauja, nereaguoja į pranešimus ir prašymus. Vadovaudamasi CPK 84 str., atsakovė prašė atidėti 2582 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą už priešieškinį, nes šiuo metu bendrovėje yra susidariusi itin sunki materialinė padėtis. Atsakovė yra maža įmonė, kuri vykdo gyvenamų namų statybos darbus. Rinkoje susidarė nepalanki statyboms situacija, nekilnojamo turto prekyba sustojusi, įmonė negauna pajamų, nes negali parduoti namų, turi didelius įsipareigojimus bankui, virš 721 tūkst. Lt debitorinių ir virš 900 tūkst. Lt kreditorinių skolų (b. l. 29–31).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2008-09-01 nutartimi priėmė atsakovės priešieškinį, atidėjo atsakovei 2382 Lt žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimą, nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo ieškovės lėšas ar kitą turtą už 119 409,90 Lt, uždraudžiant disponuoti turtu ar piniginėmis lėšomis, išskyrus atsiskaitymą su kreditore UAB „Valdjonsta“, išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir leido vykdyti privalomus mokėjimus. Teismas nurodė, kad atsakovės prašymai dėl žyminio mokesčio dalies mokėjimo atidėjimo bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįsti, teisėti ir tenkintini. Ieškovė ilgą laiką nepataisė savo statybos darbų broko, į atsakovės pranešimus nereagavo, piktybiškai vengė vykdyti savo pareigas, todėl teismas sprendė, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių, gali pasunkėti teismo sprendimo įvykdymas arba vykdymas gali tapti negalimas (CPK 144, 145 str.). Vadovaudamasis CPK 84 str. dėl sunkios atsakovės turtinės padėties, kurią patvirtina prie priešieškinio pridėti įrodymai, teismas pagrįstu įvertino ir patenkino atsakovės prašymą atidėti 2382 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį dalies sumokėjimą iki sprendimo priėmimo byloje (b. l. 68–69).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Remonta“ prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-01 nutarties dalį, kuria nutarta UAB „Valdjonsta“ atidėti 2382 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimą, įpareigoti atsakovę sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį per nustatytą terminą, taip pat panaikinti nutarties dalį, kurią nutarta atsakovės priešieškiniui užtikrinti areštuoti ieškovės turtą ar pinigines lėšas už 119 409,90 Lt. Atskirajam skundui pragrįsti dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo nepagrįstumo nurodė, kad teismas netinkamai įvertino įrodymus apie atsakovės materialinę padėtį, todėl nepagrįstai atidėjo mokesčio mokėjimą. Pateikti įrodymai nepatvirtino atsakovės sunkios materialinės padėties priešieškinio pateikimo metu. Atsakovė pati sau prieštarauja, teikia klaidinančius teismą įrodymus ir piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas suteikė atsakovei teisę pareikšti nepagrįstą priešieškinį. Atskirajam skundui pagrįsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumo nurodė, kad teismas netinkamai taikė CPK 144 str. 1 d. nuostatas, netinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes apie pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir keliančias grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Tačiau atsakovės nurodytos aplinkybės dėl nesutarimų šalinant defektus, nereagavimo į pranešimus ar pareigų nevykdymo, nebendradarbiavimo – nepagrįstos įrodymais ir neatitinka tikrovės. Tai niekaip nesusiję su realia grėsme dėl galimai palankaus atsakovei teismo sprendimo neįvykdymo. Ne ieškovė, bet atsakovė vengė bendradarbiauti sprendžiant statybos darbų trūkumų pašalinimo klausimą. Atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones akivaizdžiai nepagrįstam priešieškiniui užtikrinti, todėl piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis. Teismas pažeidė CPK 145 str. 2 d. įtvirtintą ekonomiškumo principą, nes laikinąsias apsaugos priemones taikė nesant įrodymų, patvirtinančių tokių priemonių taikymo būtinumą, taip nepagrįstai suteikė atsakovei didesnį pranašumą ir pažeidė ieškovės interesus. Piniginių lėšų areštas nesant tam pagrindo paralyžiuoja įmonės darbą ir apsunkinama ieškovės galimybę atsiskaityti su kreditoriais. Teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d. reikalavimus, nes klausimą išsprendė nepranešęs ieškovei nesant tam pagrindo, kas pažeidė ieškovės procesines teises, nes negalėjo pateikti argumentų dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo (b. l. 78–82).
Atskirais skundas netenkintinas. Skundžiamoji Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-01 nutarties dalis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), o apeliacinis procesas pagal atskirąjį skundą dėl nutarties dalies, kuria išspręstas žyminio mokesčio dalies sumokėjimo atidėjimo klausimas atsakovei, nutrauktinas (CPK 100 str. 2 d., 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.). Atskirajam skundui paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai išaiškino ir taikė CPK 144-148 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, tinkamai savo sprendimą motyvavo, su kuo teisėjų kolegija iš esmės sutinka. Teismas nurodė motyvus ir argumentus, kuriais vadovaujasi priimdamas sprendimą, ir tie argumentai pagrįsti byloje esančiais įrodymais bei nustatytomis bylos aplinkybėmis. Pagrįsta teismo išvada, kad buvo teisinis ir faktinis pagrindas tenkinti ieškovės prašymą.
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Apeliantės argumentas, kad ieškovės neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, atmestinas. Teismų praktika rodo, kad didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, todėl sprendžiant šį klausimą turtiniuose ginčuose, svarbu ne tik šalies, kurios turtui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinės padėties, finansinių galimybių įvertinimas, bet labai svarbią reikšmę turi ir reikalaujamos priteisti sumos dydis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės iš ieškovės prašomos priteisti skolos dydis yra 119 409 Lt, laikytina, kad ieškinio suma yra didelė. Ginčai tarp šalių dėl atsiskaitymo ir defektų šalinimo pagal subrangos sutartį vyksta ilgą laiką, kas reiškia, kad šalių verslo santykiai gali būti įtempti, konfliktiški. Šalis, sužinojusi apie reiškiamas turtines pretenzijas, gali imtis nesąžiningų veiksmų, dėl ko vėliau galimai priėmus kitai šaliai palankų sprendimą, gali pasunkėti jo įgyvendinimas. Tiek atsakovė priešieškinyje, tiek teismas nutartyje taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, jog, nesiėmus pareikšto reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Šalies argumentai
Apeliantė teisingai nurodo, kad teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi atitikti ekonomiškumo principą. Jos taip pat turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t. y. teisingumas reikalauja užtikrinti asmens, prašančio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir asmens, kuriam laikinosios apsaugos priemonės taikomos, teisių ir įstatymo saugomų interesų pusiausvyrą. Pirmosios instancijos teismas šiomis įstatymų nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Skundžiamosios nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kad, siekiant neapsunkinti atsakovo ūkinės veiklos, piniginės lėšos areštuotinos tik tada, jei nebus ar bus nepakankamai kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, o rezoliucinėje dalyje nutarta areštuoti atsakovės pinigines lėšas ar kitą kilnojamą ar nekilnojamą turtą (b. l. 68–69). Atsakovė nutarties vykdymo metu turi teisę nutartį vykdančiam antstoliui nurodyti, kurį turtą pirmiausia areštuoti ieškiniui užtikrinti (CPK 643 str., 645 str., 662 str. 4 d.). Kilnojamojo ar nekilnojamojo turto areštas, uždraudžiant turtu disponuoti, neatima iš atsakovės teisės minėtais daiktais naudotis savo veikloje. Pati atsakovė atskirajame skunde pripažįsta, kad yra sėkmingai veikianti statybos bendrovė, vykdo daug užsakymų ir gauna pakankamai pajamų (b. l. 80), vadinasi, turi turto ir antstoliui galės nurodyti aprašyti tokį turtą, kurio areštas su disponavimo apribojimu ūkinei komercinei veiklai vykdyti trukdys mažiausiai. Be to, esant faktiniam ir teisiniam pagrindui, atsakovė turi teisę pasinaudoti CPK 146 ir 150 straipsnio nuostatomis, prašyti vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita, prašyti ją visai panaikinti, jei, pavyzdžiui, įkeičia turimą turtą, įmoka atitinkamą pinigų sumą į teismo specialiąją sąskaitą ir pan. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad turto areštas ir draudimas disponuoti turimomis lėšomis apsunkins ar padarys neįmanomą įstaigos veiklą bei kad atsakovės turtiniai interesai pažeisti labiau, negu to reikia tikslui pasiekti, yra nepagrįsti.
Dėl ieškovės pareikšto priešieškinio pagrįstumo ir teisėtumo teismas pasisakys priimdamas galutinį sprendimą, o šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiek ieškinio, tiek priešieškinio pagrįstumo ir teisėtumo klausimai nesprendžiami. Todėl atskirorjo skundo argumentai šiuo aspektu atmetami.
Teisėjų kolegija sutinka, kad teismas pažeidė CPK 148 str. 1 d., nes apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą nepranešė atsakovei ir nenurodė, kuo pasireiškia pagrindas taikyti įstatymo išimtį. Tačiau šis procesinis teisės normų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutarties dalį, nes dėl šio pažeidimo klausimas nėra išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pirmosios instancijos teismo nutarčiai šioje skundžiamojoje dalyje panaikinti ar pakeisti, todėl atskirasis skundas netenkintinas.
Atskirąjį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys (CPK 305 str., 334 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinis procesas prasideda atskirojo skundo padavimu ir jo priėmimu pirmosios instancijos teisme (CPK 315 str. 1 d.). Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą paduoda asmuo, neturintis teisės jį paduoti (CPK 315 str. 2 d. 2 p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas kaip neteisėtai pradėtas (CPK 315 str. 5 d.). Kadangi atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008-09-01 nutarties dalies, kuria atsakovei atidėtas žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimas, padavė ieškovė, o CPK 100 str. 2 d. numatyta, kad dėl teismo nutarčių atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą atskirąjį skundą gali paduoti tik asmenys, dėl kurių šios teismo nutartys priimtos, tai daroma išvada, kad ieškovė yra asmuo, neturintis teisės paduoti atskirojo skundo dėl šios nutarties dalies. Todėl apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas (CPK 315 str. 2 d. 2 p., 5 d.).
Rezoliucinė dalis
nutar i a:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalį, kuria nutarta pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones UAB „Remonta“ turtui ar piniginėms lėšoms, palikti nepakeistą.
Apeliacinį procesą pagal ieškovės UAB „Remonta“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutarties dalies atidėti žyminio mokesčio dalies už priešieškinį sumokėjimą UAB „Valdjonsta“ nutraukti.