- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- 1-3572-929/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33672-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Kaltinamasis
- O. S.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Paukščio pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:
O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje (2 veikos) ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
O. S. smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis, (duomenys neskelbtini), apie 17.50 val., prekybos centro „MADA“ automobilių stovėjimo aikštelėje sudavė ne mažiau kelių smūgių kumščiais į nugaros sritį savo šeimos nariui – žmonai M. B., ko pasėkoje M. B. nukrito ant žemės, po ko O. S. tampė M. B. už rankų, tuo sukeldamas savo šeimos nariui žmonai M. B. fizinį skausmą.
Be to, jis laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d., (duomenys neskelbtini), siekdamas sukelti savo žmonai M. B. stresą, nerimą, baimę, grasino jai sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, tai yra laukė M. B. išeinančios iš namų, grasino nužudyti ją ir išžudyti visą jos šeimą, metė akmenį į jos balkoną, kai M. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Be to, jis smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), tyčią stipriai rankomis pastūmė savo sutuoktinę M. B. į nugarą, ko pasėkoje ji nukrito ant kairės pusės šono ir pajuto fizinį skausmą, tokiu būdu mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui žmonai M. B..
Kaltinamasis O. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini), 13.00 val., (duomenys neskelbtini) susituokė su M. B.. Santuokos liudininkais buvo M. B. dukros draugė, kito liudytojo, nepamena. Po santuokos nuvyko keturiese į „Katpėdėlę“, esančią Viršuliškių gatvėje, prekybos centre „MADA“. Kavinėje jie vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. brendį. Po to nuėjo su žmona parūkyti į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę. Kadangi jau ketino išeiti, žmona pastebėjo, kad O. S. turi su savimi kuprinę, ir krepšį, kuriame buvo fotoaparatas, tačiau nebuvo M. B. rankinės, kurioje buvo jų dokumentai (pasai ir mobiliojo ryšio telefonai). Jis pradėjo priekaištauti žmonai, kad ji blogai prižiūri daiktus. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas ir vėliau jis sudavė žmonai kelis smūgius su kumščiu į nugaros sritį, po ko ji nukrito ant žemės. Vėliau jis tampė M. B. už rankų. Kur tuo metu buvo jų liudininkai, nepamena. Pašalinių asmenų nepastebėjo. Taip pat jis prisipažįsta, kad nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. prie M. B. namų (duomenys neskelbtini), siekdamas sukelti savo žmonai M. B. stresą, nerimę, baimę, grasino jai sutrikdyti jos ir jos šeimos narių sveikatą. Nors to daryti neketino, norėjo tik M. B. pagąsdinti, kadangi buvo piktas, kad M. B. išvarė jį iš namų. Taip pat prisipažįsta ir dėl to, kad 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val., Vilniuje, prie namo (duomenys neskelbtini), iš pykčio susinervinęs stipriai rankomis pastūmė savo sutuoktinę M. B. į nugarą, ko pasėkoje ji nukrito ant kairės pusės šono. Nusikalstamų veikų padarymo metu jis buvo neblaivus. Dėl savo elgesio labai gailisi, supranta, kad neturėjo taip elgtis, pažada, kad ateityje tai nepasikartos. Šiuo metu su M. B. viską tarpusavyje išsiaiškino, jos atsiprašė. Norėtų su ja susitaikyti (b. l. 97-98, 139-140).
(duomenys neskelbtini) protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja M. B. pranešė, kad (duomenys neskelbtini), apie 17.50 val., Vilniuje, Viršuliškių g. 40, PC „Mados“ antrame aukšte, automobilių stovėjimo aikštelėje, jos sutuoktinis (duomenys neskelbtini) pilietis O. S. po santuokos įregistravimo, po išgertuvių kavinėje „Katpėdėlė“, panaudojo prieš ją fizinį smurtą, tai yra pradėjo ją mušti kumščiais, trenkė mažiausiai kelis kartus į kūno sritį, dėl ko ji nukrito ant žemės, ją tampė už rankų, ant rankų liko daug mėlynių, ko pasėkoje ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1).
2019 m. rugsėjo 13 d. protokole-pareiškime užfiksuota, kad pareiškėja M. B. pranešė, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. jos sutuoktinis O. S. grasino jai susidorojimu, t.y. nurodė, kad ją nužudys. 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val., jai būnant lauke prie namo (duomenys neskelbtini), O. S., būdamas neblaivus, ją sutiko, pradėjo jai sakyti, kad ji jam sugadino visą gyvenimą ir kad jis šiuo metu neturi kur gyventi, vėl grasino susidorojimu, aiškino, kad ją nužudys ir išžudys visus jos giminaičius. Jai einant jis tyčia stipriai su rankomis pastūmė ją iš nugaros, kad ji pargriūtų. Ji nukrito ant kairės pusės šono ir susitrenkė kairę ranką, pajuto fizinį skausmą. Prašo dėl O. S. elgesio pradėti ikiteisminį tyrimą, kadangi ji bijo dėl savo sveikatos ir gyvybės (b. l. 8).
Nukentėjusioji M. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini), 15.00 val., (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) piliečiu O. S. įregistravo santuoką. Ta proga iškarto po santuokos įregistravimo nuvyko į Vilniuje, Viršuliškių g. 40, PC „MADA“ įsikūrusią kavinę „Katpėdėlė“ atšvęsti. Kartu su ja bei O. S. buvo dar santuokos liudininkų pora, T. ir N., kurių ji nepažįsta, matė pirmą kartą, kontaktinių duomenų nežino. Kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, o būtent brendį. Apie 17.50 val. norėjo skirstytis namo. Išėjus į „MADOS“ PC antrame aukšte automobilių stovėjimo aikštelę, jos sutuoktinis O. S. pradėjo jos klausinėti, kur yra jos rankinukas, nes jis pastebėjo, kad ji išėjo iš kavinės be rankinuko, nors kavinėje buvo su juo. O. S., supykęs, pradėjo neadekvačiai elgtis, agresyviai nusiteikė prieš ją, užpuolė ją, trenkė jai kumščiu į nugaros sritį, sudavė mažiausiai tris kartus, dėl ko ji nukrito ant žemės ir patyrė fizinį skausmą. Kartu su jais buvęs T. bandė ją užstoti, bet O. S. šoko prie jos. Vėliau O. S. vėl priėjo prie jos ir su rankomis (kaip tiksliai ir kur, neatsimena, nes buvo neblaivi) ją pastūmė, ji nukrito ant asfalto ir į jį atsitrenkė galvos pakaušiu. T. ir N. tuo metu jau buvo pasišalinę. Tada O. S. priėjęs prie jos bandė ją pakelti ir kaip tik tuo metu privažiavo policijos pareigūnai. Dėl tokio O. S. elgesio ji patyrė fizinį skausmą. Konflikto metu jie abu buvo neblaivūs, smulkesnių įvykio aplinkybių ji neatsimena. O. S. jos nesmaugė ir už plaukų netampė. Dėl sužalojimų į medikus ji nesikreipė, į Valstybinę teismo medicinos tarnybą irgi nesikreipė ir nesikreips. Jokių rimtų sužalojimų ji nepatyrė.
Dėl pastarojo įvykio su savo vyru O. S. buvo viską tarpusavyje išsiaiškinę, tačiau 2019 m. rugsėjo 10 d. atvyko jos motina G. B.. Sužinojusi, kad O. S. (duomenys neskelbtini) prieš ją smurtavo, motina liepė O. S. išeiti iš buto, kartu pasiėmė savo daiktus. Ji (M. B.) davė O. S. dar 100 eurų, kad jis rastų, kur laikinai gyventi. Jis išėjo. Nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. O. S. sėdėjo po jos buto, (duomenys neskelbtini), langais ir vartojo alkoholinius gėrimus. Jis ten prie pat namų po krūmais ir nakvojo. Jai išeinant į lauką su šuniuku, jis pastoviai vaikščiojo jai iš paskos. Kiekvieną kartą išėjus į lauką, O. S. sutikdavo ją ir grasindavo jai, kad ją nužudys, o jos nepilnametę dukrą J. B. sumuš, t. y. duos jai į galvą ir sumuš jai smegenis. Vaikščiodamas jai iš paskos, O. S. ją stumdė. 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val., jai būnant lauke, prie namo (duomenys neskelbtini), O. S., būdamas neblaivus, ją sutiko, pradėjo jai sakyti, kad jam sugadino visą gyvenimą ir kad O. S. šiuo metu neturi, kur gyventi, vėl grasino susidorojimu, aiškino, kad ją nužudys ir išžudys jos visus giminaičius. Jai einant, O. S. tyčia stipriai su rankomis pastūmė ją iš nugaros, kad jį pargriūtų. Ji nukrito ant kairės pusės šono, susitrenkė. O. S. šaukė, rėkavo. Tuo metu aplink jokių žmonių nebuvo. Ji pabėgo nuo jo namo ir užsirakino. O. S. atėjęs paskui pradėjo skambinti į jos buto duris. Ji jo neįleido, policijos pareigūnų nekvietė. Ji buvo labai išsigandusi. 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 21.00 val., jai išėjus į lauką pasivaikščioti su šunimi, ji vėl sutiko O. S.. Jis ėjo jai iš paskos, bet kadangi aplink buvo žmonių, O. S. galbūt pabijojo prieiti arčiau jos. Bijodama O. S. veiksmų, kuo greičiau nuėjo namo. Užėjus į butą, ji išgirdo trenksmą. Priėjusi prie lango pamatė, kaip O. S. mėto akmenis į balkoną. Balkone matėsi gulintis akmuo. 2019 m. rugsėjo 12 d. ryte ji priėjo prie O. S. ir pasakė, kad jiems reikia nueiti į apklausą į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą. O. S. tuo metu miegojo po krūmais, esančiais šalia namo. O. S. atsikėlė ir su autobusu atvažiavo į komisariatą Vilniuje, Laisvės pr. 80. Komisariate O. S. pradėjo elgtis agresyviai, neadekvačiai. Jis užgauliojo ją, kabinete dalyvaujant tyrėjoms sakė, kad ją vis tiek užmuš, rėkavo, keikėsi jos atžvilgiu. Dėl O. S. tokio neadekvataus elgesio ji bijojo išeiti į lauką, bijojo, kad jai ar jos šeimos nariams O. S. gali kažką padaryti, bijojo dėl savo sveikatos ir gyvybės. Ji net jai priklausantį automobilį pastatė kito namo kieme, nes bijojo, kad O. S. gali jį apdaužyti. O. S. buvo paskirta kardomoji priemonė prie jos nesiartinti, bet O. S. jos nesilaikė ir vis vien ieškojo ryšių su ja susitikti, stumdė ją bei, kaip jau minėjo, jai grasino.
Šiuo metu su savo vyru O. S. viską tarpusavyje išsiaiškino, jo elgesys visiškai pasikeitė. Jis suprato, kad jo elgesys buvo neleistinas. Dėl jai sukelto fizinio skausmo bei grasinimų jos atžvilgiu O. S. labai gailisi. Šiuo metu ji jokių pretenzijų O. S. neturi, jam atleido. Norėtų su juo susitaikyti (b. l. 23-24, 30, 32-33, 40, 65).
Liudytojas T. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 17.50 val., jam būnant prekybos centro „MADA“ automobilių stovėjimo aikštelėje Vilniuje, Viršuliškių g. 40, išgirdo riksmus. Pastebėjo, kad aikštelėje pora aiškinosi santykius. Moteris verkė, o vyriškis bandė iš jos atimti kuprinę rėkdamas ir reikalaudamas gražinti daiktus bei žiedą. Matėsi, kad jie abu neblaivūs, nes sunkiai orientavosi aplinkoje. Vyriškis buvo agresyviai nusiteikęs. Iš parduotuvės išėjo dar viena pora, kurį pabandė gražiai apraminti vyrą. Vyriškis jų nesiklausė ir rėkaudamas ėjo link moters, su kuria konfliktavo. Priėjęs vyriškis bandė užstoti jam kelią, norėdamas apginti moterį. Tarp vyriškių įvyko susistumdymas. Neblaivus vyriškis bandė pulti moterį bandžiusi užstoti vyriškį. Priėjusi pora matyt nusprendė nesikišti ir pasišalino. Jis iškvietė policijos pareigūnus. Vėliau girtas vyriškis bandė atimti iš moters savo daiktus ir jam traukiant kuprinę moteris nukrito ant asfalto ir atsitrenkė su galva. Vyriškis bandė pakelti moterį nuo žemės paimdamas ją už plaukų. Jis nepastebėjo, kad vyriškis į veidą ją muštų su kumščiu ar kaip kitaip. Matė tik kaip jis iš nugaros vyriškis apglėbęs moters kaklą ją smaugė. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams jis išvažiavo (b. l. 37).
Liudytoja N. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 08.30 val., jai būnant darbe adresu (duomenys neskelbtini), į jos mobiliojo ryšio telefoną paskambino jos buvęs sugyventinis D. R., su kuriuo šiuo metu palaiko draugiškus santykius ir paklausė, ar ji sutiktų (duomenys neskelbtini), 15.00 val., būti santuokos liudininke kartu su juo. Tuoktis ketinančių žmonių ji visai nepažinojo. Jai tai buvo labai keista, bet ji sutiko. (duomenys neskelbtini) kartu su D. R. susitiko prie (duomenys neskelbtini). Ji atvažiavo kartu su savo draugu A. O.. Apie 14.00 val. atvyko ir jaunavedžiai. Susipažino su jais. Vyras buvo (duomenys neskelbtini). Moteris (duomenys neskelbtini). Jų vardų ir pavardžių ji nežino. Kartu visi nuvažiavo į santuokos rūmus. Ten juos sutuokė. Jai viskas atrodė keistai. Jie elgėsi visai ne kaip įsimylėjėlių pora. Jai kalbant su D. R., jis paaiškino, kad jie tuokiasi tik tam kad jaunikis gautų leidimą gyventi Lietuvoje. Po ceremonijos D. R. išvažiavo. Prieš išvažiuojant D. R. sakė jai, kad jaunikis jam sumokėjo už tai, kad pabuvo jų liudininku. Ji už tai jokio atlygio negavo. Vėliau kartu su jaunavedžiais (neatsimena net jų vardų) bei su jos draugu A. O. su taksi atvažiavo atšvęsti sutuoktuvių į kavinę "Katpėdėlė" Vilniuje, Viršuliškių g. 40. Visiems išėjus į automobilių stovėjimo aikštelę parūkyti, jaunikis pradėjo keistai elgtis. Tarp jo ir jaunosios kilo žodinis konfliktas, dėl ko, ji nežino. Jaunikis, priėjęs prie jaunosios, grėbė ją už pečių bei pradėjo purtyti. Jaunoji norėjo išeiti, bet jis griebęs ją už abejų riešų ją laikė. Moteris apsiverkė. Ji su draugu bandė apginti moterį, gražiuoju ji su A. O. prašė jo apsiraminti, bet vyriškis į juos visai nereagavo. Šoko prie jų, ką vyriškis tiksliai jiems sakė, neatsimena. Bet vyriškis su ja ir A. O. nesimušė. Kadangi savo rankinę bei daiktus ji buvo pasiėmusi su savimi, tai su draugu A. O. nusprendė nesikišti, nes čia buvo ne jų reikalas ir, išsigandę jaunikio elgesio, tiesiog pasišalino iš automobilių stovėjimo aikštelės bei su troleibusu išvažiavo namo. Kas vyko toliau, ji nežino (b. l. 52).
Liudytojas A. O., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini) jam paskambino sugyventinė N. M., kuri pasakė, kad D. R. paprašė jos pabūti liudininke jo pažįstamų vestuvėse. Per daug nesigilino, kieno tos vestuvės. N. M. paprašė jo pavažiuoti kartu su ja, nes viena ji bijojo važiuoti. Su N. M. nuvyko prie (duomenys neskelbtini), ten po kuriuo laiko atvyko ir jaunavedžių pora bei D. R.. Pora prisistatė, kaip M. ir O.. Visi su taksi automobiliu nuvyko į santuokos rūmus. Po ceremonijos jaunavedžiai, jis bei N. M. nuvyko į kavinę "Katpėdėlė" Vilniuje, Viršuliškių g. 40, atšvęsti sutuoktuvių. Visi keturi išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę parūkyti. Jiems beeinant O. dėl kažko priekaištavo M.. Jis nesigilino dėl ko, buvo neblaivus. Atėjus į aikštelę, O. staiga pradėjo kabinėtis prie M., už rankų ją tampė, stumdė, purtė, bet dėl ko, jis nežino. M., atsitūpusi prie kolonos verkė. Jis bandė ją užstoti, bet O. nesiklausė ir šoko prie jo ir N. M.. O. nurodė nesikišti. Norėdami išvengti konflikto, su N. M. pasišalino iš aikštelės ir nuėję į stotelę, išvažiavo. Kas ten vyko toliau, nežino (b. l. 54).
Liudytojas E. T., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 17.55 val., dirbdamas kartu su vyriausiąja patrule S. Ž. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad prekybos centro "MADA", Vilniuje, Viršuliškių g. 40, antrame parkingo aukšte vyksta muštynės. Atvykus minėtu adresu ten tuo metu jau buvo ekipažas V1860. Taip pat ten buvo O. S. ir M. B., kaip vėliau paaiškėjo, kad jie sutuoktiniai. Išsiaiškinta, kad O. S. mušė M. B., dėl ko moteris patyrė fizinį skausmą. Ant M. B. jokių smurto požymių nesimatė. Sutuoktiniai buvo neblaivūs. Jiems besiaiškinant įvykio aplinkybes, O. S. sugriebė M. B. už rankų ir pradėjo ją tempti į šalį. M. B. bandė ištrūkti iš vyro rankų. Nieko nelaukiant jie O. S. paguldė ant žemės ir jį sulaikė. Sulaikymo metu buvo panaudotos spec. priemonė – antrankiai. O. S. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Ekipažas V1860 liko su nukentėjusiąją (b. l. 56).
Liudytoja R. T., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 10.30 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą Vilniuje, Laisvės pr. 80, apklausai pas komisariato tyrėją V. V. buvo atėjęs O. S. kartu su savo žmona M. B.. Kabinete be jos ir vyresniosios tyrėjos V. V. dar buvo vyriausioji tyrėja J. P.. Matėsi, kad O. S. į apklausą buvo atėjęs neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Visiems girdint O. S. pradėjo grasinti M. B. susidorojimu, ją keikė. Rėkė, kad kai tik išeis iš komisariato, iškart pagaus M. B. ir su ją susidoros, t. y. užmuš. Prie visų kabinete dalyvaujančių bandė ją pastumti. O. S. dėl savo neteisėtų veiksmų buvo sulaikytas ir jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje (b. l. 58).
Liudytoja L. D., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. rugsėjo 13 d., apie 10.00 val., kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato tyrėju K. S. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos areštinės ir konvojavimo skyriaus į Vilniaus miesto apylinkės teismą buvo konvojuojamas (duomenys neskelbtini) pilietis O. S., kur vyko posėdis dėl kardomosios priemonės paskyrimo, dėl to, kad jis smurtavo prieš savo žmoną M. B.. Po teismo posėdžio jai ir komisariato tyrėjui K. S. einant kartu su O. S., pastarasis vis kartojo, kad jai, t. y. žmonai M. B. dabar bus, kad jis jai dar parodys. Sakė, kad matyt per mažai ją sumušė. Nes būtent dėl jos jis buvo suimtas. Minėtus žodžius kartojo ne kartą (b. l. 61-62).
Alkotesterio Alcotest 6810 prietaiso Nr. ARAA-0133 rodmenimis užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), 18.57 val. O. S. buvo nustatytas 2.24 promilių girtumas (b. l. 81).
Iš (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo išrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) O. S. ir M. B. susituokė (b. l. 69).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Nurodytų veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šiuos BK straipsnius.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo O. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) veika) yra įrodyta. Kaltinamasis O. S. savo kaltę dėl šios jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad nurodytą dieną su nukentėjusiąja M. B. buvo kavinėje „Katpėdėlė“, esančioje Viršuliškių gatvėje, prekybos centre „MADA“, kur šventė jų santuokos sudarymą. Jiems išėjus į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis M. B. sudavė kelis smūgius kumščiu į nugaros sritį, nuo ko ji nukrito ant žemės, o vėliau jis tampė nukentėjusiąją už rankų. Taigi, kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusiosios atžvilgiu atliko jam pareikštame kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, taip pat iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir nukentėjusioji M. B.. Aplinkybę, kad kaltinamasis smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu patvirtino ir įvykį matę liudytojai T. U., N. M. ir A. O. parodymai. Nors jokie nukentėjusiosios M. B. sužalojimai byloje neužfiksuoti, tačiau nukentėjusioji, tiek teikdama pareiškimą dėl nusikalstamos veikos, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai nurodė, kad kaltinamasis O. S. savo smurtiniais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį ir intensyvumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusiajai tikrai buvo sukeltas fizinis skausmas. Iš byloje esančio santuokos sudarymo išrašo matyti, kad O. S. ir M. B. susituokė (duomenys neskelbtini), bei tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji patvirtino, kad aptariamas įvykis įvyko po santuokos sudarymo, tokiu būdu darytina išvada, kad O. S. smurtaudamas fizinį skausmą sukėlė savo šeimos nariui – žmonai M. B.. Tokia kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Teismas taip pat pripažįsta įrodyta ir kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis O. S., duodamas parodymus dėl šios nusikalstamos veikos, savo kaltę pripažino ir parodė, kad jis nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. prie žmonos M. B. namų (duomenys neskelbtini), siekdamas jai stresą, nerimę, baimę, grasino jai sutrikdyti jos ir jos šeimos narių sveikatą, nors to daryti neketino, norėjo tik M. B. pagąsdinti. Kaltinamojo parodymus patvirtina ir detalizuoja nukentėjusiosios M. B. parodymai, kuri nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 10 d. O. S. sėdėjo po jos buto, (duomenys neskelbtini), langais ir vartojo alkoholinius gėrimus, o kiekvieną kartą jai išėjus į lauką, O. S. sutikdavo ją ir grasindavo jai, kad ją nužudys, o jos nepilnametę dukrą sumuš. 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val., jai būnant lauke, prie namo, O. S., būdamas neblaivus, vėl ją sutiko, vėl grasino susidorojimu, aiškino, kad ją nužudys ir išžudys jos visus giminaičius. Ji pabėgo nuo jo namo ir užsirakino. Apie 21.00 val., jai išėjus į lauką pasivaikščioti su šunimi, ji vėl sutiko O. S., kuri vėl ėjo jai iš paskos. Bijodama O. S. veiksmų, ji kuo greičiau nuėjo namo. Užėjus į butą, ji išgirdo trenksmą, pro langą pamatė, kaip O. S. mėto akmenis į jos balkoną, kuriame matėsi gulintis akmuo. 2019 m. rugsėjo 12 d. ji su O. S. vyko į Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą, kur O. S. pradėjo elgtis agresyviai, neadekvačiai, jis užgauliojo ją, kabinete dalyvaujant tyrėjoms sakė, kad ją vis tiek užmuš, rėkavo, keikėsi jos atžvilgiu. Pastarąją aplinkybę matė bei savo parodymuose patvirtino ir liudytoja R. T., kuri parodė, kad 2019 m. rugsėjo 12 d., apie 10.30 val., į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktąjį policijos komisariatą apklausai kartu su savo žmona M. B. buvo atėjęs O. S., kuris matėsi, kad buvo neblaivus, sklido alkoholio kvapas. Visiems girdint O. S. pradėjo grasinti M. B. susidorojimu, ją keikė, šaukė, kad kai tik išeis iš komisariato, iškart pagaus M. B. ir su ją susidoros, t. y. užmuš. Remiantis aptartais įrodymais konstatuotina, kad kaltinamasis O. S. laikotarpiu nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 12 d. kelis kartus nukentėjusiajai M. B. išsakė grasinimus ją nužudyti, susidoroti su ja ir jos giminėmis. Nors kaltinamasis O. S. nurodė, kad iš tikrųjų neturėjo tikslo savo grasinimus įgyvendinti, o norėjo tik nukentėjusiąją įbauginti, tačiau pažymėtina, kad BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formalioji, nusikaltimas laikomas baigtu nuo grasinimo pareiškimo – jo išsakymo nukentėjusiojo ar kitų asmenų akivaizdoje, kai apie grasinimą sužino nukentėjusysis, taigi kaltinamojo nusikaltimo tikslai (nagrinėjamu atveju – siekio nužudyti neturėjimas) įtakos jo veiksmų kvalifikavimui neturi. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, jog grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014). Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji M. B., duodama parodymus, ne kartą pabrėžė, kad ji bijojo O. S. išsakytų grasinimų jos ir jos šeimos narių atžvilgiu, baiminosi dėl savo sveikatos ir gyvybės, nuo O. S. slėpdavosi namie. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo O. S. išsakytus grasinimus M. B. lydėjo tiek smurtiniai veiksmai nukentėjusiosios atžvilgiu, tiek kitokio pobūdžio neadekvatūs veiksmai siekiant nukentėjusiąją įbauginti (akmenų mėtymas į nukentėjusiosios gyvenamosios vietos balkoną). Teismo vertinimu, esant tokioms faktinėms aplinkybėms, nukentėjusioji M. B. pagal grasinimų išraišką bei kitas paminėtas aplinkybes turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog O. S. grasinimai bus realiai įgyvendinti. Tokiu būdu ši kaltinamojo O. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Teismas taip pat konstatuoja, kad kaltinamojo O. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 11 d. veika), įrodyta. Kaltinamasis savo kaltę dėl pastarosios nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad dėl 2019 m. rugsėjo 11 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), prie namo (duomenys neskelbtini), iš pykčio susinervinęs stipriai rankomis pastūmė savo sutuoktinę M. B. į nugarą, ko pasėkoje ji nukrito ant kairės pusės šono. Analogiškas aplinkybes tiek savo pareiškime, tiek duodama parodymus, patvirtino ir nukentėjusioji M. B., kuri nurodė, kad O. S. ją pastūmus, ji nukrito ant kairės pusės šono ir susitrenkė kairę ranką, dėl ko pajuto fizinį skausmą. Pažymėtina, kad byloje nėra surinkta kitų šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtinančių įrodymų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai visiškai sutampa, teismas neturi pagrindo jais abejoti. Kaip jau minėta, O. S. ir M. B. susituokė (duomenys neskelbtini), todėl aptariamo įvykio metu O. S. smurtaudamas taip pat sukėlė fizinį skausmą savo žmonai. Tokia jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas – proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su prokurorės siūlomos bausmės rūšimi – viešaisiais darbais ir jos dydžiu bei siūloma baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (b. l. 134-136), nukentėjusioji M. B. apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota 2019 m. lapkričio 27 d., apie sprendimo apskundimą duomenų nėra, prašymų negauta, pretenzijų dėl žalos nukentėjusioji kaltinamajam nepareiškė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą – padaryti trys tyčiniai nesunkūs nusikaltimai. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį O. S. – neteistas, apie jo baustumus administracine tvarka duomenų neturima, nedirbantis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – viešuosius darbus, nustatant prokuroro siūlomus šių bausmių dydžius.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti O. S. subendrintą viešųjų darbų bausmę.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis O. S. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam O. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis O. S. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiais nuo (duomenys neskelbtini), 18.10 val., iki (duomenys neskelbtini), 15.58 val., bei nuo 2019 m. rugsėjo 13 d., 15.15 val., iki 2019 m. rugsėjo 15 d., 14.39 val. Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (4 dienos), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis O. S. nusikalstamą veiką – fizinio skausmo sukėlimą – padarė šeimos nariui (žmonai), teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, O. S. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Kaltinamajam O. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, intensyvi priežiūrą, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimas – panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtas dokumentas – O. S. pasas, saugomas byloje – grąžintinas kaltinamajam O. S..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
O. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ((duomenys neskelbtini) veika) ir skirti jam viešuosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant jį išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2019 m. rugsėjo 11 d. veika) ir skirti jam viešuosius darbus 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti O. S. subendrintą bausmę – viešuosius darbus 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir O. S. skirti galutinę bausmę – viešuosius darbus 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį išdirbti 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į O. S. paskirtą bausmę įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (4 dienas), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti O. S. įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje per 2 (du) mėnesius nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, intensyvią priežiūrą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje bei dokumento paėmimą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, paimtą dokumentą – O. S. pasą, saugomą byloje – grąžinti kaltinamajam O. S..
Nuteistasis, kuriam paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.
Viešųjų darbų atlikimo vietą ir darbą parenka probacijos tarnyba pagal sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitų valstybės ar savivaldybių institucijų, nevyriausybinių organizacijų paraiškas. Darbas parenkamas atsižvelgiant, kiek tai įmanoma, į nuteistojo specialybę ar profesiją, gyvenamąją vietą ir nuteistojo pageidavimą.
Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba BK XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis.
Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas.
Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal BK 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.