Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. R. pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 2 d., ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. – laisvės atėmimu 3 metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 254 str. 1 d. – laisvės atėmimu 3 metams 10 mėnesių;

pagal Lietuvos Respublikos BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 10 mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p., 2 p., 9 p., šios bausmės bei Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., 214 str. 1 d., 302 str. 1 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta – laisvės atėmimas 13 metų, penkis šios bausmės metus atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d., 2 d. 3 p., 5 d., iš R. R. išieškotina 300 Lt.

Iš R. R. priteista 1651 Lt A. P. žalos atlyginimui ir 77,07 Lt valstybei proceso išlaidų atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. nuteistas už tai, kad 2003 m. birželio 11 d., apie 13 val., atsuktuvu sugadindamas buto durų spynas, įsibrovė į patalpą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš kurio slapta pagrobė svetimą, A. P. priklausantį turtą: pinigus, 200 Lt, 300 Lt vertės apie 1 kg svorio maišelį su įvairiomis sidabrinėmis monetomis, 125 Lt vertės du automobilio „Ford Sierra“ raktelius, 500 Lt vertės rankinį laikrodį su odine apyranke, 30 Lt vertės kelioninį krepšį, 100 Lt vertės sidabrinį žiedą, 300 Lt vertės šaunamąjį ginklą – lygiavamzdį šautuvą „Iž-58MA“, Nr. S-37822, 16x70 kal., bendros 96 Lt vertės šaudmenis – 20 vnt šovinių „Lapoa“, skirtų naudoti graižtviniam šautuvui, A. P. vardu išduotus dokumentus – automobilio „Ford Sierra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. MG086749, išduotą 1998-03-26 Panevėžio miesto ETAS, automobilio „Ford Sierra“ (valst. Nr. duomenys neskelbtini) techninės apžiūros taloną, išduotą Panevėžio techninių apžiūrų centre, negaliojantį karinį bilietą, išduotą 1971 m. Azerbaidžano Respublikos Kirovogrado miesto kariniame komisariate, taip pat pagrobė svetimą, D. P. priklausantį, turtą: 100 Lt vertės auksinę apyrankę, 100 Lt vertės vieną porą auksinių auskarų, bendros 50 Lt vertės dvi sidabrines grandinėles, 50 Lt vertės vieną porą sidabrinių auskarų ir 50 Lt vertės sidabrinę segę, tokiais savo veiksmais padarydamas A. P. 1651 Lt, o D. P. 350 Lt turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. R. nurodo nesutinkantis ne tik su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu, bet ir su anksčiau priimtais nuosprendžiais, t.y. Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d., Latvijos Respublikos Daugpilio miesto teismo 1992 m. balandžio 1 d. nuosprendžiais. Taip pat skunde išdėsto eilę nusikaltimų, dėl kurių padarymo jis pripažįsta savo kaltę, tačiau pabrėžia, jog nėra išlikę jo kaltę patvirtinančių įrodymų, nėra ir liudininkų, galėsiančių patvirtinti jo įvykdytus nusikaltimus. Apeliantas už visus praeityje įvykdytus nusikaltimus prašo skirti jam griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nesuteikiant teisės apskųsti tokį nuosprendį.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė ir nuteistojo R. R. gynėja advokatė prašė nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. R. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš nuteistojo R. R. apeliacinio skundo turinio, jis iš esmės neskundžia Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir nuteistas subendrinta laisvės atėmimo bausme 13 metų. Apeliantas neginčija nei teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nei teisinių vertinimų. Nuteistojo R. R. skundo esmę sudaro prašymas paskirti jam griežčiausią laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą iki gyvos galvos, nesuteikiant teisės apskųsti nuosprendį. Tokį savo prašymą nuteistasis motyvuoja tuo, kad skundžiamu Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d., o taip pat anksčiau priimtais, t.y. to paties teismo 2006 m. sausio 30 d. bei Latvijos Respublikos Daugpilio miesto teismo 1992 m. balandžio 1 d. nuosprendžiais jam buvo paskirtos per švelnios bausmės. Be to, skunde prisipažįsta įvykdęs dar eilę nusikaltimų, kurie nebuvo ištirti, ir trumpai išdėsto jų padarymo aplinkybes. Apelianto manymu, už visas praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas jam turi būti skirtina laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

Kolegija tokio apelianto prašymo patenkinti negali ir atmeta jį kaip nepagrįstą. Šiuo atveju apeliacine tvarka nagrinėjamas Panevėžio apygardos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis neginčija faktinių nusikaltimų, kurių padarymu R. R. minėtu nuosprendžiu pripažintas kaltu, aplinkybių, o tik nesutinka su jam paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas nuteistojo prašymą dėl griežtesnės bausmės paskyrimo nagrinėja būtent nurodyto nuosprendžio ribose. Kaip jau buvo minėta skundžiamu nuosprendžiu R. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. Apygardos teismas, skirdamas bausmes už šiuos nusikaltimus, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, jo sveikatos būklę, ir skyrė R. R. laisvės atėmimo bausmes, savo dydžiu šiek tiek viršijančias nurodytų straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkius. Kadangi Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 254 str. 1 d., 302 str. 1 d. sankcijos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės nenumato, apelianto prašymas negali būti patenkintas, todėl atmetamas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas bausmių skyrimo pagrindų, paskyrė nuteistajam R. R. savo dydžiu teisingas bausmes, kurias po to, vadovaudamasis bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas, teisingai subendrino su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis.

Tuo tarpu kiti skunde įvardinti nuosprendžiai, kurių paskirtas bausmes apeliantas taip pat ginčija, šiuo atveju apeliacine tvarka negali būti nagrinėjami. Tiek Panevėžio apygardos teismo 2006 m. sausio 30 d., tiek ir Latvijos Respublikos Daugpilio miesto 1992 m. balandžio 1 d. nuosprendžiai yra įsiteisėję, juos apskųsti nuteistasis R. R. galėjo nuosprendžiuose nurodyta tvarka ir terminais.

Kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendį, nutartyje nepasisako dėl išdėstytų aplinkybių apie anksčiau įvykdytas apelianto nusikalstamas veikas, kurios su skundžiamu nuosprendžiu nėra susijusios. Siekiant patikrinti nurodytų faktų teisingumą, apeliacinio skundo nuorašas išsiųstinas Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. R. apeliacinį skundą atmesti.