- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-09-14
- Bylos Nr.
- e2-1276-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01071-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- akcinės bendrovės Šiaulių banko
- Atsakovas
- R. J., A. Č.
- Trečiasis asmuo
- I. G.
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Ramintai Samušytei, dalyvaujant ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko atstovei advokatei D. K., atsakovui R. J., atsakovo R. J. atstovei advokato padėjėjai R. U., atsakovo A. Č. atstovei advokatei S. Č., trečiajam asmeniui I. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės Šiaulių banko patikslintą ieškinį atsakovams A. Č. ir R. J., trečiajam asmeniui I. G., dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė AB Šiaulių bankas (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų A. Č. ir R. J. (toliau – atsakovai) 58 171,70 Eur skolos, kurią sudaro negrąžintas kreditas pagal kredito sutartį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra skolingi ieškovei pagal laidavimo sutartis, atitinkamai: A. Č. pagal 2006-11-23 Laidavimo sutartį Nr. 2006-14-12; R. J. pagal 2006-11-23 Laidavimo sutartį Nr. 2006-13-12 (toliau - Laidavimo sutartys). Laidavimo sutartimis yra užtikrinta 2006-11-23 Kreditavimo sutartis Nr. IL-2006-52-12 (toliau su visais jos priedais, pakeitimais ir papildymais - Kredito sutartis), kurios pagrindu ieškovė suteikė kredito gavėjui - UAB „ERTRA“ ir KO, juridinio asmens kodas 184841437 (toliau - Kredito gavėjas), 198 983,03 Eur (687 048,60 Lt) dydžio kreditą, kurio paskirtis UAB „ERTRA“, juridinio asmens kodas 184743473, akcijų įsigijimui, AB SEB Vilniaus banko suteiktų kreditų refinansavimui (toliau - Kreditas). 2010-02-18 Kredito sutartis buvo keista, pasirašant Sutartį Nr. IL-2006-52-12/1 dėl 2006-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-52-12 pakeitimo (toliau - Kredito sutarties pakeitimas), pagal kurią buvo suteiktas papildomas 57 924,00 Eur (200 000 Lt) kreditas, o kredito paskirtis - apyvartinių lėšų papildymui. Kredito sutartimi Kredito gavėjas įsipareigojo Kredito sutartyje nustatyta tvarka grąžinti ieškovei Kreditą, visu Kredito naudojimosi laikotarpiu mokėti ieškovei už Kreditą priskaičiuotas palūkanas, delspinigius ir kitas pagal Kreditavimo sutartį mokėtinas sumas. 2010-05-25 Kredito gavėjui iškelta bankroto byla. Pagal Laidavimo sutartis laiduotojai (atsakovai) buvo davę išankstinį sutikimą dėl ateityje galimų Kredito sutarties keitimų. Pagal Laidavimo sutarčių 6.4. p. „Laiduotojas sutinka, kad visos Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro Laiduotojo sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos Laiduotojo šia sutartimi prisiimtų Įsipareigojimų vykdymui.“ Taigi, atliekant 2010-02-18 Kredito sutarties pakeitimus, nebuvo būtina gauti atsakovų sutikimus, o laidavimai pagal Laidavimo sutartis papildomai suteiktai Kredito sumai yra tinkami ir galiojantys. Atsakovai privalo ieškovei atsakyti solidariai „visomis savo lėšomis ir turtu, jei Kredito gavėjas, už kurį laiduojama, neįvykdys savo prievolės Bankui“. Pagal Laidavimo sutarčių 3.2. ir 3.3. punktus, atsakovai privalėjo laiku ir tinkamai atsiskaityti su ieškove. Nuo 2015-01-13 Kredito gavėjas yra išregistruotas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas R. J. prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad ieškovė tik cituoja laidavimo sutarčių nuostatas bei laidavimo institutą reglamentuojančių teisės normų turinį, tačiau nenurodo pagrindinės prievolės, už kurią buvo laiduota, įvykdymo masto, atsiskaitymo terminų ir pan., nors laidavimo institutas yra neatsiejamas nuo pagrindinės prievolės kreditoriui sąlygų pažeidimo. Pagal 2006-11-23 AB Šiaulių banko ir UAB „ERTRA“ ir KO pasirašytą kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-52-12 AB Šiaulių bankas suteikė UAB „ERTRA“ ir KO 687 048,60 Lt kreditą. Kredito paskirtis: 400 000 Lt akcijų įsigijimui, 287 048,60 Lt AB SEB Vilniaus banko suteiktų kreditų refinansavimui. 2006-11-23 AB Šiaulių bankas ir atsakovas R. J., sudarė laidavimo sutartį Nr. 2006-14-12, kuria atsakovas laidavo savo turtu bankui dėl UAB „ERTRA“ ir KO suteikto kredito. Byloje ieškovės pateikti procesinių dokumentų priedai nurodo, kad skolos atsiradimo data 2010-06-05. Įsiskolinimas ieškinio padavimo dieną pagal paskolą sudaro 200 855,23 Lt. 2010-02-18 kredito sutartis Nr. IL-2006-52-12 buvo pakeista pasirašant sutartį Nr. IL-2006-52-12/1, pagal kurią UAB „ERTRA“ ir KO buvo suteiktas papildomas 200 000 Lt kreditas apyvartinių lėšų papildymui. Ieškovė, tikslindama ieškinį, pateikė papildomai suteiktos kredito sumos išmokėjimus. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „ERTRA“ ir KO 2010-05-25 iškelta bankroto byla, o papildomas 200 000 Lt kreditas, pasirašant sutartį Nr. IL-2006-52-12/1 prie kredito sutarties Nr. IL-2006-52-12, suteiktas 2010-02-18, nurodytą 200 000 Lt piniginę sumą bankas turėjo pervesti į UAB „ERTRA“ ir KO sąskaitą ir mokėjimai turėjo būti daromi iš UAB „ERTRA“ ir KO. AB Šiaulių bankas pateiktas mokėjimų išrašas nenurodo, iš kokios sąskaitos buvo daryti mokėjimai. Pateikta AB Šiaulių banko Alytaus filialo pažyma parodo tik kredito išmokėjimo paskirtį ir išmokėtas sumas. Ieškovė nepateikė įrodymų, t. y. sąskaitų faktūrų, pagal kurias atsirado prievolė jas apmokėti, konkrečių pavedimų kopijų ar kt. įrodymų, pagrindžiančių kredito išmokėjimo pagrįstumą, o tuo pačiu ir susidariusį įsiskolinimą. A. R. J. ir A. Č., būdami UAB „ERTRA“ ir KO akcininkais, siekdami padėti įmonei išvengti įsiskolinimų, 2009 metų gruodžio mėnesį nusprendė kiekvienas akcininkas įnešti po 100 000 Lt apyvartinių lėšų panaudojimui. Todėl 2009-12-21 su atsakovu buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 1, kuria atsakovas įsipareigojo paskolinti įmonei UAB „ERTRA“ ir KO 100 000 Lt ir įnešti minėtą sumą dalimis po 50 000 Lt iki 2010-02-15. Minėtos paskolos sutarties Nr. 1 pasirašymo dieną atsakovas įnešė 50 000 Lt, o likusią 50 000 Lt piniginę sumą įnešė 2010-02-10. Atsakovas A. Č. taip pat įnešė 100 000 Lt. 2009-12-22 pasikeitus įmonės direktoriui ir UAB „ERTRA“ ir KO pradėjus vadovauti direktorei I. G., 2010-02-18 buvo pasirašyta sutartis Nr. IL -2006-52-12/1 su AB Šiaulių banku dėl 2006-11-23 kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-52-12 pakeitimo. Laikotarpiu nuo 2009-12-21 iki 2010-02-18 UAB „EETRA“ ir KO gavo papildomai 400 000 Lt (200 000 Lt suteikė akcininkai (kiekvienas po 100 000 Lt) ir 200 000 Lt suteikė AB Šiaulių bankas). Abiem atvejais paskolos buvo skirtos apyvartinių lėšų panaudojimui, todėl akcininkų suteiktos įmonei paskolos 200 000 Lt per aukščiau nurodytą laikotarpį turėjo pilnai padengti susidariusį įsiskolinimą. 2006-11-23 kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-52-12 2.2.4. punktas numato, kad kredito gavėjas įsipareigoja kreditą bankui grąžinti iki 2011-11-22. 2006-11-23 laidavimo sutartis Nr. 2006-14-12 numato, kad laidavimo galiojimas siejamas su kreditavimo sutarties įvykdymu. Laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia juo užtikrinta prievolė. Atsakovo, kaip laiduotojo, prievolė baigėsi kuomet suėjo prievolės įvykdymo terminas. CK 6.88 straipsnio 1 dalis numato, kad kai laiduojama tam tikram terminui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Nagrinėjamos bylos atveju, už UAB „ERTRA“ ir KO suteiktą kreditą laidavo tuo metu buvę du įmonės akcininkai, atsakovai. Tokia laidavimo sutartimi buvo siekiama užtikrinti kredito davėją - banką, kad suteiktas kreditas bus pilnai grąžintas. Įmonės akcininkai, būdami laiduotojais, suteikė įmonei papildomų savo asmeninių lėšų, t. y. 200 000 Lt apyvartinių lėšų panaudojimui, todėl šios lėšos turėjo pilnai padengti susidariusius įsiskolinimus kitiems kreditoriams.
Rašytiniuose paaiškinimuose atsakovas A. Č., atstovaujamas advokatės S. Č., prašo ieškinį atmesti. Atsakovas nurodo, kad 2009-12-22 UAB „ERTRA“ ir KO akcininkų sprendimu įmonės vadovu tik nuo 2009-12-23 buvo paskirta I. G.. A. R. J. ir A. Č., 2010-02-08 būdami vieninteliai įmonės akcininkai, nesuteikė savo sutikimo bei nepasirašė jokio sprendimo dėl 2006-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-52-12 pakeitimo. Tarp UAB „ERTRA“ ir KO bei AB Šiaulių banko 2010-02-18 sudarytą Sutartį Nr. IL-2006-52-12/1 dėl 2006-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-52-12 pakeitimo ieškovė nepranešė atsakovams pateikdama 2014-10-29 raginimus įvykdyti įsipareigojimus pagal laidavimo sutartis. Tik civilinėje byloje ieškovės pateikta 2010-02-18 Sutartis Nr. IL-2006-52-12/1 dėl 2006-11-23 Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-52-12 pakeitimo buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos (papildomo kredito suteikimas, kredito tikslinės paskirties keitimas, kredito gražinimo grafikas), dėl kurių įmonės akcininkai bei kredito sutarties laiduotojai sutikimo nedavė. Atsakovas nesutinka su ieškovės pozicija, jog atsakovai, pasirašydami laidavimo sutartis, 6.4. sutarčių punktu išreiškė savo sutikimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. sutikimą, jog Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos Laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. 2009-12-22 paskolos sutartimi UAB „ERTRA“ ir KO akcininkas A. Č. suteikė įmonei 100 000 Lt dydžio kreditą įmonės apyvartinėms lėšoms. Šie pinigai kasos pajamų orderio Kvitu Nr. 2103 buvo priimti į įmonės kasą. 2009-12-21 akcininkas R. J. į įmonės kasą įnešė 50 000 Lt. 2009-12-31 UAB „ERTRA“ ir KO kasos likutis sudarė 293 469,31 Lt. 2010-02-10 akcininkas R. J. į UAB „ERTRA“ ir KO kasą papildomai įnešė 50 000 Lt sumą įmonės apyvartinėms lėšoms. Esant šioms sąlygoms, UAB „ERTRA“ ir KO įmonės akcininkai, šioje byloje atsakovai, jokiu būdu nebūtų sutikę iš AB Šiaulių banko imti dar papildomai 200 000 Lt kreditą įmonės apyvartinėms lėšoms. Apie būtinybę imti papildomą kreditą atsakovai nebuvo informuoti iki pat šios civilinės bylos iškėlimo teisme. Įmonės akcininkų laidavimo sutartyje įrašytas punktas 6.4. reiškė sutikimą tik dėl neesminių sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. tokių, kurios iš esmės nekeistų laiduotojų atsakomybės masto. Juo labiau, jog pagrindinėje 2006-11-23 Kreditavimo sutartyje Nr. IL-2006-52-12 11.6. punkte numatyta, jog visi sutarties papildymai, pakeitimai galioja, jeigu yra surašyti raštu ir patvirtinti šalių antspaudais bei įgaliotų asmenų parašais. UAB „ERTRA“ ir KO akcininkai nesuteikė įmonės vadovei I. G. sudaryti pagrindinės kredito sutarties pakeitimo. Todėl atsakovai nėra atsakingi kaip laiduotojai už prievoles, kurios buvo prisiimtos UAB „ERTRA“ ir KO vardu be laiduotojų, kurie buvo vieninteliai akcininkai, žinios ir sutikimo.
Nagrinėjant bylą teismo posėdyje ieškovės atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį patenkinti.
A. R. J. ir jo atstovė bei atsakovo A. Č. atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškovės patikslintą ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo I. G. teismo posėdyje prašė ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Patikslintas ieškinys tenkintinas.
Nagrinėjamos bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir dabar jau bankrutavusi UAB „ Ertra ir Ko“ 2006m. lapkričio 23d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. IL-2006-52-12, kurios pagrindu bankrutavusiai bendrovei buvo suteiktas 687 048,60 Lt kreditas. Nustatyta, kad atsakovai A. Č. ir R. J. kreditavimo sutarties užtikrinimui 2006m. lapkričio 23d. laidavimo sutartimis Nr. 2006-14-12, Nr. 2006-13-12 laidavo už kredito gavėjo prievolių neįvykdymą visu savo turtu ir lėšomis solidariai ( Laidavimo sutarčių 1.1, 1.2, 3.1 punktai ). Taip pat šių laidavimo sutarčių 6.4 punktais atsakovai sutiko, kad visos Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro Laiduotojų sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos Laiduotojų šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Nagrinėjamos bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad 2010m. vasario mėn. 18d. tarp ieškovės ir bankrutavusios UAB „Ertra ir Ko“ buvo sudarytas jau paminėtos Kreditavimo sutarties pakeitimas pagal kurį, bendrovei buvo suteiktas papildomas 200000 Lt kreditas. Bylos aplinkybės rodo, kad nuo 2010m. birželio 5d. iki 2014m. lapkričio 17d. buvo atlikti gauto kredito įmokų dengimai ir liko negrąžinta tik 200 855,23 Lt arba 58 171,70 Eur suma. Ieškovė siekia nurodytą sumą prisiteisti iš atsakovų ir laiko juos atsakingais už prievolės nevykdymą pagal sudarytas laidavimo sutartis.
Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pagal papildomai sudarytą Kreditavimo sutartį kredito gavėjo UAB „Ertra ir Ko“ liko negrąžinta ieškovei suteikta 58 171,70 Eur kredito suma. Tokia suma nėra ginčijama atsakovų. Atsakovai tik nesutinka su patikslintu ieškiniu iš esmės teikdami, kad Kreditavimo sutarties Nr. IL-2006-52-12 pakeitimu buvo keičiamos esminės sutarties sąlygos ir atsakovai, kaip laiduotojai dėl papildomo kredito suteikimo, sutikimo nedavė. Atsakovai nesutinka su ieškovės pozicija, jog laiduotojai pasirašydami laidavimo sutartis, 6.4. sutarčių punktu išreiškė savo sutikimą dėl Kredito sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. davė sutikimą, jog Kredito sutarties sąlygos būtų keičiamos be atskiro laiduotojo sutikimo ir toks Kredito sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos Laiduotojo šia sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Teismas įvertinęs byloje pateiktų įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis) bei nustatytas faktines aplinkybes, laiko tokius teiginius nepagrįstais ir juos atmeta. Kaip matyti iš jau aptartų laidavimo sutarčių sudarytų tarp šalių 6. 4 punkto sąlygos, kad atsakovai išreiškė savo valią, kad Kreditavimo sutarties sąlygos gali būti keičiamos be atskiro laiduotojų sutikimo ir toks Kreditavimo sutarties sąlygų pakeitimas neturės jokios įtakos laiduotojams šiomis sutartimis prisiimtų įsipareigojimų vykdymui. Šios laidavimo sutarties sąlygos yra galiojančios ir nenuginčytos, todėl aiškinti, kad suteikiant papildomą kreditą buvo būtina papildomai gauti atsakovų sutikimą nėra teisinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad ieškovė suteikė teisėtai bankrutavusiai bendrovei papildomą kreditą. Bylos medžiaga neįrodyta, kad bendrovės UAB „Ertra ir Ko“ vadovė, o byloje trečiasis asmuo I. G., gauti kreditą bendrovės vardu neturėjo teisės ir atlikdama tokius veiksmus pažeidė įmonės veiklą reglamentuojančius įstatymus ar bendrovės įstatus. Nustatyta, kad atsakovai sudarytos kreditavimo sutarties užtikrinimui laidavimo sutartimis laidavo kredito gavėją ir prisiėmė sutartinius įsipareigojimus atsakyti už skolininko prievolių nevykdymą visu savo turtu solidariai. Todėl esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms atsakovams taikytina solidarinė atsakomybė už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (C K 6. 81 straipsnis). Teismo vertinimu, atsakovo R. J. atsiliepime, o atsakovo R. Č. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir jų atstovių išsakyta pozicija teismo posėdžio metu nėra reikšminga iškilusiam tarp šalių ginčui spręsti, todėl teismas nagrinėdamas bylą plačiau kitų atsakovų argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Skolininkas, pažeidęs piniginę prievolę tol, kol neatlygina kreditoriui jo patirtų nuostolių, naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutarčių ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261, 6.210 str.). Taigi, šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją, tampa skolos dalimi.
Tarp šalių buvo sudarytas ne komercinis sandoris, atsakovai nevykdo prievolės tinkamai, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas ir iš atsakovų priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis).
CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas ieškovei iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis ir ieškovės išlaidos turėtos advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė pateikdama ieškinį prašė jį nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir sumokėjo 1881 Lt arba 544,77 Eurų žyminį mokestį. Iškilus tarp šalių ginčui teismas nagrinėjo bylą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, tai ieškovei žyminis mokestis turi būti apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Kadangi ieškovės ieškinys buvo patenkintas, tai iš atsakovų papildomai priteistinas 544,77 Eurų žyminis mokestis valstybei. Taip pat byloje yra pateikti duomenys, kad ieškovė už teisinę pagalbą sumokėjo 473 Eurus. Ieškovės prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos prašomos išlaidos už advokato teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovei A B Šiaulių bankas į/k 112025254 58171,70 Eurų solidariai paskolos grąžinimui iš atsakovų A. Č. a/k (duomenys neskelbtini) ir R. J. a/k (duomenys neskelbtini) 5 procentų metines palūkanas, nuo priteistos sumos (58171,70 Eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, nuo 2014 m. lapkričio 26 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovų A. Č. ir R. J. priteisti po 508,88 Eurų bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno, (žyminį mokestį ir išlaidas už teisines paslaugas) ieškovei ir po 272,38 Eurų žyminio mokesčio, iš kiekvieno, valstybei.
Sprendimas nuo jo priėmimo per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą apeliaciniu skundu.