Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta sumažinta bausmė laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė subendrinta bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką D. P. įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto už 940 Eur konfiskacija (automobilio „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. P. nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d., apie 19.36 val., (duomenys neskelbtini), prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Fiat Punto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu nustatytas vidutinis 2,02 promilių girtumas).

3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

4. Nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų. Spręsdamas D. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas įstatymo pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką ir jam paskyrė teisingą bausmę. Apeliantas kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, kelia tik bausmės individualizavimo klausimą. Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija nenustatė, kad, skiriant nuteistajam D. P. bausmę, būtų netinkamai pritaikytos Baudžiamojo įstatymo normos.

5.1. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, teismas, skirdamas D. P. bausmę, tinkamai vadovavosi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis – atsižvelgė į visas tiek nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalto anksčiau būdamas teistas dešimt kartų, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui (b. l. 114–124, 125–129), taigi, pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas yra recidyvistas, naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, be to, per šį laikotarpį du kartus teisme buvo sprendžiama dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo dėl to, kad jis nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų ir padarė administracinių nusižengimų (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), yra daug kartų baustas administracine tvarka (du kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas vidutinis neblaivumo (girtumo) laipsnis – 2,02 promilės ir 2,04 promilės (b. l. 141–150)), yra registruotas darbo biržoje (b. l. 140). Priešingai nei skunde teigia apeliantas, teismas įvertino ir į tai, kad D. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas. Nors BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas padarė pagrįstą išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus D. P. už jo padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą. Kadangi byloje nėra duomenų, kad apeliantas būtų pradėjęs dirbti, skirti jam baudą būtų netikslinga. Įvertinus D. P. asmenybę, taip pat netikslinga būtų skirti ir arešto bausmę – iš bylos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais paskyrus jam švelnesnes negu laisvės atėmimas bausmes – baudą, laisvės apribojimą, tai jam teigiamo poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias D. P. antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų. Taigi šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta ir, kaip jis teigia skunde, prieštaraujanti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui. Juo labiau, kad paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir sumažinta bausmė D. P. paskirta laisvės atėmimas 4 mėnesiams. Kadangi nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, D. P. padarė Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas pagrįstai nauju ir ankstesniu nuosprendžiais nuteistajam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis. Galutinė subendrinta bausmė taip pat nėra per griežta.

5.2. Pagrindo švelninti D. P. paskirtą bausmę nesudaro ir jo nurodytos aplinkybės, kad jam reikia išlaikyti vaikus, iš jo nuspręsta konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, jis 2016 metų vasario 17 d. įvykdė ankstesniu teismo nuosprendžiu skirtą įpareigojimą per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, stengėsi ir vykdė bendras probuojamojo pareigas pagal individualų planą, gydosi nuo priklausomybės ligų, ieško darbo, be to, jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikas baigiasi 2017 m. gruodžio 10 d. Nors šios visos aplinkybės egzistavo iki D. P. padarant nusikalstamą veiką, akivaizdu, kad jos pastarojo nuo nusikalstamų veiksmų nesulaikė. Taigi tai, kad nuteistasis pablogino tiek savo, tiek savo artimųjų padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų reikalavimų rezultatas. Be to, nors kai kuriuos teismo įpareigojimus D. P. ir vykdė, tačiau ne visus ir ne visiškai tinkamai, padarė administracinių nusižengimų, todėl, kaip minėta, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismas net du kartus sprendė bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo klausimą.

5.3. BK 75 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) buvo įtvirtinta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015).

5.4. Skundžiamu nuosprendžiu D. P. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, – BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyti formalūs šio straipsnio taikymo pagrindai yra. Tačiau, kaip minėta, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą taip pat būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Įvertinus tai, kad D. P. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo yra teistas net dešimt kartų, daug kartų baustas administracine tvarka, be to, naują nusikaltimą padarė esant neišnykusiam teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, o tai rodo, kad jis padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo nesupranta, kritiškai savo elgesio nevertina, net ir atsižvelgus į tai, kad Baudžiamasis įstatymas nedraudžia taikyti BK 75 straipsnį pakartotinai, sprendžiama, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo nuteistajam atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Dėl to apelianto prašymas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas netenkinamas.

5.5. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu D. P. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, ji atitinka nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą bei kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.