- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-07
- Bylos Nr.
- II-730-1201/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00748-2024-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Božena Mozūraitienė
- Pažeidėjas
- M. V.
dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės (toliau – ir Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą) įgaliotam atstovui R. S.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. V. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2024 m. kovo 25 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4867-2024 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2024 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4867-2024 M. V. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 40 Eur dydžio bauda. Ši administracinė nuobauda M. V. paskirta už tai, kad jis, vairuodamas transporto priemonę „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo važiuojamojoje dalyje ne vienoje eilėje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 144 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
2. M. V. skunde prašo panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
3. Skunde jis nurodo, kad Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Jį surašęs pareigūnas faktiškai netyrė administracinio nusižengimo bylos. Nors Skundžiamame nutarime yra perrašytas jo paaiškinimų tekstas, tačiau nurodytos aplinkybės liko neįvertintos, dėl jų nepasisakyta, jos netirtos. M. V. manymu, automobilio pastatymas namo vidiniame kieme (ne gatvėje), šalia kitų parkavimosi vietų, nesukėlė jokios grėsmės eismo saugumui, nepadarė jokios žalos bei nepažeidė kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, jo veikimas nebuvo pavojingas. Jo vairuotas automobilis buvo pastatytas gyvenamojoje zonoje, kurioje eismas vyksta ne didesniu kaip 20 km/val. greičiu ir kurioje draudžiama lenkti, žemės sklypo dalyje, skirtoje aptarnauti gyvenamąjį namą, jame įrengtas gyvenamąsias patalpas ir namo gyventojus. Tai nėra intensyvaus, tranzitinio ar viešo eismo gatvė, šioje sklypo dalyje eismas vyksta tiek, kiek būtina trijų sujungtų gyvenamųjų namų ((duomenys neskelbtini)) patalpų savininkams privažiuoti prie jiems priklausančios nuosavybės. Kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, automobilis netrukdė pravažiuoti kitiems, buvo sustojęs tik trumpam laikui, dėl sutuoktinės ir kito pažįstamo kaimyno automobilio trumpalaikio užstatymo niekas nereiškė pretenzijų, nekvietė policijos pareigūnų, kaltinimas užstačius transporto priemones jam nėra pareikštas. Taigi, net jeigu vertinti, kad kiemo vidinėje teritorijoje trumpalaikis sustojimas buvo padarytas pažeidžiant KET 114 punkto reikalavimus, jis nebuvo pavojingas, nesukėlė jokios žalos, nepažeidė valstybės saugomų interesų, todėl už tokį veiksmą negalima taikyti atsakomybės pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. O jeigu šis pažeidimas formaliai ir galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis šio administracinio nusižengimo požymius, tai akivaizdu, kad šiuo atveju jis turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis.
4. Vis tik M. V. mano, kad jo veika apskritai negali būti vertinama kaip pažeidimas. KET 144 punktas yra skirtas nustatyti eismo tvarką gatvėse. Šiuo atveju šis punktas yra taikomas ne gatvėje, o namo kieme. Siekiant jį pripažinti kaltu, būtina įrodyti, kad visas prie daugiabučio namo esantis kelio plotas yra važiuojamoji kelio dalis ir nuo jam priklausančio automobilio dešinėje pusėje stovintys automobiliai yra pastatyti šioje dalyje. Šioje situacijoje būtina išsiaiškinti, iš ko susideda kelias, kuriame buvo užfiksuotas pažeidimas, keliomis eilėmis automobiliai buvo statomi būtent važiuojamojoje dalyje, o ne visame kelio ruože, ir, apskritai, ar jo veiksmai šioje situacijoje gali būti laikomi pavojingais. Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad daugiabučio gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vidinėje kiemo teritorijoje, t. y. gyvenamojoje zonoje, esantis eismui skirtas statinys (kelias) susideda iš: automobilių stovėjimui skirtų vietų, važiuojamosios dalies bei šaligatvio. Trečioji nuotrauka patvirtina, kad važiuojamoji kelio dalis yra tokio pločio, kad joje gali prasilenkti dvi transporto priemonės. M. V. automobilis yra pastatytas dešinėje važiuojamosios dalies pusėje, šalia parkavimui skirtų vietų, eismui netrukdo. Taigi, jam priklausantis automobilis važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo pirmoje eilėje, kadangi jam iš dešinės automobiliai yra sustatyti ne važiuojamojoje kelio dalyje, o stovėjimui skirtoje kelio dalyje. Tokiu būdu yra akivaizdu, kad jam inkriminuojamas pažeidimas nebuvo padarytas, kadangi KET leidžia sustoti ir stovėti važiuojamosios kelio dalies pakraštyje.
Atsiliepimas
5. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime prašo M. V. skundo netenkinti ir Skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
6. Atsiliepime nurodoma, kad 2023 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto savivaldybėje registruotas gyventojo pranešimas: „Paliktas automobilis ant pravažiavimo, platesni automobiliai netelpa pravažiuoti, todėl važiuoja ant šaligatvio ir laužo jo plyteles, bortus. Taip pat užstatyti kiti automobiliai.“ Pažeidimo data ir laikas: 2023 m. gruodžio 22 d. 16.29 val., automobilio valstybiniai numeriai: (duomenys neskelbtini). ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra priskiriamas prie formalių teisės pažeidimų, o tai reiškia, kad atsakomybei pagal šį pažeidimą kilti nėra būtina pasekmių atsiradimo sąlyga, t. y. transporto priemonei pakanka vien stovėti ten, kur draudžia KET. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, jog namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme transporto priemonės pastatytos prie važiuojamosios dalies krašto, tuo tarpu M. V. automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas pastatytas greta jų, taip suformuodamas antrą automobilių eilę. KET neišskiriama, jog gyvenamojoje zonoje negalioja draudimas transporto priemones statyti dviem eilėmis, tad šis draudimas galioja ir daugiabučių namų kiemuose.
7. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad transporto priemonė buvo pastatyta prie važiuojamosios dalies krašto. Išanalizavus eismo situaciją nustatyta, kad daugiabučio namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme (kaip ir kituose kiemuose) žaliosios zonos atskirtos borteliais, kas nurodo suformuotos infrastruktūros vientisumą ir tęstinumą bei transporto priemonių judėjimo ribas, tačiau nei viena iš šių zonų nei skirta, nei pritaikyta parkuoti (statyti) transporto priemones ar jomis važiuoti. Tam įrengtos atskiros asfalto-betono dangos aikštelės. Tad ir nagrinėjamu atveju važiuojamosios dalies kraštai ribojami borteliais (greta kurių sustatyti automobiliai), arčiau gyvenamųjų pastatų įrengti šaligatviai, nurodantys kitą važiuojamosios dalies kraštą. M. V. automobilis pastatytas greta važiuojamosios dalies krašto priparkuotų automobilių, tad šis statymo būdas, sudarant antrą stovėjimo eilę, nėra leistinas KET.
8. Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas parodė, kad M. V. teigia, kad parkavimo vietos nėra važiuojamoji dalis. Jeigu tai nebūtų važiuojamoji dalis, tai nebūtų eismui skirta teritorija. Eismui neskirtos teritorijos yra arba apribotos šaligatvių borteliais, arba kita infrastruktūra. Šiuo atveju vienoje pusėje buvo įrengtas šaligatvis, atskirtas borteliu, kitoje pusėje įrengta eismui neskirta teritorija, atskirta borteliu, šalia kurios buvo sustatyti automobiliai. Parkavimo vietos nesuženklintos, tai tiesiog išplatinta važiuojamoji dalis, kur sustatyti automobiliai. M. V. automobilis priparkuotas greta jau priparkuotų automobilių, taip jis sudarė antrą eilę, todėl yra nubaustas pagrįstai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
9. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla yra išnagrinėta išsamiai, o sprendimas priimtas vadovaujantis byloje ištirtais įrodymais.
10. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Tokio administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Pažymėtina, kad aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų teisės aktą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas KET nustatyto reikalavimo pažeidimas. KET 144 punkte numatyta, jog transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje leidžiama viena eile.
11. Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo nusižengimo. Vis tik teismas nagrinėjamu atveju sutinka su Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, vertinimu, kad M. V. automobilis buvo pastatytas pažeidžiant KET. 2023 m. gruodžio 12 d. Vilniaus miesto savivaldybėje registruotas gyventojo pranešimas dėl transporto priemonės „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovėjimo pažeidimo. Pranešime nurodoma, kad minėta transporto priemonė palikta ant pravažiavimo, užstatant kitus automobilius, platesni automobiliai netelpa pravažiuoti, todėl važiuoja ant šaligatvio, tokiu būdu laužydami plyteles bei bortelius. Šiuo pagrindu 2024 m. sausio 24 d. transporto priemonės savininkui M. V. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. SAVAD-13-ANR_P-7059-2024. Per nustatytą terminą nesumokėjus siūlomos sumokėti 15 Eur baudos, priimtas Skundžiamas nutarimas ir paskirta 40 Eur bauda. Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad M. V. pastatė automobilį ne tik nesilaikydamas KET, bet ir trukdydamas kitų transporto priemonių eismui, t. y. važiuojamojoje kelio dalyje formuodamas antrą automobilių stovėjimo eilę, tokiu būdu priversdamas kitas transporto priemones pro jo automobilį pravažiuoti užvažiuojant ant šaligatvio. Pažymėtina, kad iš KET 144 punkte įtvirtintos nuostatos, leidžiančios transporto priemonėms sustoti ir stovėti važiuojamojoje dalyje viena eile, seka, kad niekam negali būti suteiktos išskirtinės teisės net ir trumpam laikui ar siekiant asmeninių interesų šių reikalavimų nesilaikyti, taip pat nėra numatytos jokios šio reikalavimo taikymo daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose išimtys. M. V. nurodytos aplinkybės, jog pažeidimas nebuvo pavojingas, nesukėlė jokios žalos, nepažeidė valstybės saugomų interesų, nevertinamos kaip esminės. ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas savo pobūdžiu yra formalus, jo sudėtis nereikalauja jokių pasekmių kilimo. Be kita ko, padaryto administracinio nusižengimo šiuo atveju nėra pagrindo laikyti mažareikšmiu. Nors M. V. nurodė, kad dėl sutuoktinės ir kaimyno automobilių trumpalaikio užstatymo niekas nereiškė pretenzijų, vis tik akivaizdu, kad dėl tokio parkavimosi būdo buvo gautas gyventojo pranešimas, kas vis tik reiškia, kad tam tikrų pretenzijų būta ir transporto priemonė trukdė eismui. Taigi darytina išvada, kad M. V. administracinėn atsakomybėn patrauktas teisėtai ir pagrįstai.
12. Teismas nesutinka su M. V. pozicija, kad jam priklausantis automobilis važiuojamojoje kelio dalyje stovėjo pirmoje eilėje, o jam iš dešinės automobiliai buvo sustatyti jų stovėjimui skirtoje kelio dalyje. Pagal KET 3.7. punktą, kelias yra eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas. Taigi nagrinėjamu atveju daugiabučio gyvenamojo namo kieme esantį kelią sudarė šaligatvis ir važiuojamoji kelio dalis (iki bortelio, atskiriančio ją nuo žaliosios zonos). Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad šioje važiuojamojoje kelio dalyje transporto priemonės, ką leidžia KET, jau buvo sustatytos viena eile, o automobilis „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sudaro antrą eilę. Tokį stovėjimo būdą leidžiančių kelio ženklų nėra. Kaip matyti iš KET 3.7. punkto turinio, skirtingai nei nurodo M. V., jis neišskiria automobilių stovėjimui skirtos kelio dalies kaip savarankiškos kelio dalies (nepriklausančios važiuojamajai kelio daliai). Teismo posėdžio metu Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, įgaliotas atstovas nurodė, kad vieta, kurioje šiuo atveju yra sustatyti automobiliai, yra važiuojamosios kelio dalies praplatėjimas, jei tai nebūtų važiuojamoji dalis, tai nebūtų eismui skirta teritorija. Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad M. V. sustojo ir paliko stovėti savo automobilį daugiabučio gyvenamojo namo kieme, važiuojamojoje kelio dalyje, kad automobilis buvo pastatytas antra eile, ką draudžia KET 144 punktas, todėl administracinio nusižengimo teisena negali būti nutraukta.
13. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pagrįstai M. V. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Skundžiamu nutarimu jam paskirta teisinga (artima sankcijoje numatytam minimumui) administracinė nuobauda, baudos dydis parinktas tinkamai įvertinus administracinio nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, M. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl keisti šią Skundžiamo nutarimo dalį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos grupės 2024 m. kovo 25 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-4867-2024 nepakeistą ir M. V. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.