Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-21 · Civilinė byla Nr. e2S-1828-230/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-21
Bylos Nr.
e2S-1828-230/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-14351-2016-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nijolia Indreikienė
Atsakovas
B. S.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1828-230/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14351-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.14.; (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 21 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolia Indreikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sergel“ ieškinį atsakovui B. S. dėl skolos priteisimo.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino šalių (ieškovės UAB „Sergel“ ir atsakovo B. S.) sudarytą taikos sutartis, kuria šalys taikiai išsprendė įsiskolinimo klausimą, susitarė dėl visų sutarties sąlygų.Ieškovė UAB „Sergel“ 2017 m. balandžio 26 d. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Prašyme nurodė, kad atsakovas B. S. nevykdo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi prašymą tenkino, išdavė ieškovei UAB „Sergel“ vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutarties, kuria buvo patvirtintos šalių 2017 m. vasario 7 d. sudarytos taikos sutarties sąlygos, 2 punktą, nurodant, kad B. S. neapmokėta skola UAB „Sergel“ naudai sudaro 312,80 Eur.Teismas nustatė, kad atsakovas B. S. nevykdo 2017 m. vasario 7 d. taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. sutartimi pripažinęs, kad yra skolingas UAB „Sergel“ 312,80 Eur ir sutikęs skolą mokėti nustatytais terminais, iki ieškovės kreipimosi į teismą dienos nemokėjo skolos ir liko skolingas 312,80 Eur. Nutartis, kuria patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, įsiteisėjusi. Kadangi suinteresuotas asmuo B. S. nevykdo 2017 m. vasario 7 d. šalių sudarytos ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtintos sutarties, kurioje nurodyta, kad atsakovui pavėlavus atlikti bent vieną įmoką šios taikos sutarties 3 punkte nustatyta tvarka ir terminais, visa šios taikos sutarties 2 punkte nurodyta likusi neišmokėta bendra suma be jokio atskiro įspėjimo tampa atsakovo mokėtina ieškovei, o ieškovė turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą visai likusiai neapmokėtai sumai, teismas pareiškėjos prašymą tenkino ir išdavė vykdomąjį raštą likusiai neapmokėtai skolos daliai.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas B. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir neišduoti UAB „Sergel“ vykdomojo dokumento bei leisti toliau laikytis taikos sutarties nurodymų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Atsakovas 2017 m. vasario 21 d. gavo nepilną neįgalumo pensiją, kuri sudaro 85,51 Eur, nors turėjo gauti 106,89 Eur. Be to, antstolis V. Z. išieškojo tam tikras sumas pagal patvarkymą. Be to, prasidėjo teisminiai procesai, dėl kurių atsakovas turėjo papildomų išlaidų. Visa tai paveikė atsakovo turtinę padėtį.Susibalansavus atsakovo turtinei padėčiai, atsakovas pradėjo mokėti įmokas pagal teismo patvirtintą taikos sutartį.Ieškovė UAB „Sergel“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, jog pagal taikos sutarties 3 p. atsakovas B. S. privalėjo pradėti atlikti dalinius mokėjimus nuo 2017 m. vasario mėnesio, tačiau pirmas atsakovo mokėjimas buvo atliktas tik 2017 m. gegužės 19 d. Taigi mokėjimas buvo atliktas praleidus 3 mėnesius – 2017 m. vasaris, kovas, balandis. Tokie atsakovo veiksmai, leidžia pagrįstai pripažinti, kad taikos sutarties sąlygos yra pažeistos, o teismas pripažinęs tokius pažeidimus turi teisę išduoti vykdomąjį dokumentą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vykdomojo rašto išdavimo, atsakovui B. S. nevykdant taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovas B. S. nevykdo taikos sutarties sąlygų, išdavė ieškovei UAB „Sergel“ vykdomąjį dokumentą. Apeliantas (atsakovas) B. S., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog jis negalėjo vykdyti taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl susiklosčiusių aplinkybių, turėjusių įtakos jo turtinei padėčiai.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrindų

Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir yra vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1 dalis, CPK 584 straipsnio 4 p.). Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad, taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su fakto nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytas prievoles (CPK 646 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Sergel“ ieškinį atsakovui B. S. dėl skolos priteisimo 2017 m. vasario 20 d. nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį ir bylą nutraukė. Teismo patvirtintos taikos sutarties 2 punkte numatyta, kad atsakovas B. S. ieškovei UAB ,,Sergel“ už reikalavimų atsisakymą sumoka bendrą 312,80 Eur sumą, kurią sudaro 297,87 Eur skola, 10,72 Eur delspinigiai bei 4,21 Eur bylinėjimosi išlaidos. Šios taikos sutarties 2 p. nurodytą sumą atsakovas B. S. įsipareigojo sumokėti UAB „Sergel“ per 18 mėnesių laikotarpį, pradedant nuo 2017 m. vasario mėnesio, iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, 17 mėnesių mokėdamas po 17,50 Eur, o 18 mėnesį sumokant 15,30 Eur, į ieškovės banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB (Taikos sutarties 3 p.). Pagal taikos sutarties 5 p. atsakovui pavėlavus atlikti bent vieną įmoką šios taikos sutarties 3 punkte nustatyta tvarka ir terminais, visa šios taikos sutarties 2 punkte nurodyta likusi neišmokėta bendra suma be jokio atskiro įspėjimo tampa atsakovo mokėtina ieškovei. Ieškovė turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą visai likusiai neapmokėtai sumai. Be to, sutartimi šalys patvirtino, kad joms yra žinomos ir suprantamos šios taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo teisme teisinės pasekmės. Įsigaliojus šią taikos sutartį patvirtinančiai teismo nutarčiai, ši taikos sutartis šalims turės galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir taps priverstinai vykdytinu dokumentu ir vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.Ieškovė UAB „Sergel“ 2017 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas B. S. praleido taikos sutartyje numatytus mokėjimo terminus, skundžiama nutartimi ieškovei išdavė vykdomąjį raštą dėl 312,80 Eur išieškojimo iš atsakovo B. S.. Apeliantas (atsakovas) B. S. atskirajame skunde nurodo, kad 2017 m. vasario mėnesį gavo nepilną neįgalumo pensiją, be to, antstolis V. Z. vykdo iš jo išieškojimą, taip pat atsakovas turėjo papildomų išlaidų dėl teisminių procesų, dėl ko negalėjo tinkamai ir laiku vykdyti taikos sutarties sąlygų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti apelianto argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.Visų pirma, pažymėtina tai, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs ieškovės UAB „Sergel“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, 2017 m. balandžio 28 d. raštu informavo atsakovą B. S. apie gautą prašymą ir pasiūlė per 14 dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos pareikšti savo nuomonę bei pateikti savo paskaičiavimus ir įrodymus apie ieškovei sumokėtas sumas. Tačiau kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovas šia teise per teismo nustatytą terminą nepasinaudojo (atsakovo nuomonės pareiškimas į ieškovės pateiktą prašymą paštui buvo perduotas tik 2017 m. gegužės 23 d.), todėl pirmosios instancijos teismas dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės įvertinti atsakovo finansinės padėties ir jo galimybių vykdyti taikos sutartį. Kartu pažymėtina, kad šalys bendru sutarimu, abipusių nuolaidų būdu baigė civilinės bylos nagrinėjimą pasirašydamos ir pateikdamos teismui patvirtinti taikos sutartį. Teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, šalys neskundė. Tai reiškia, kad nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo ir civilinės bylos nutraukimo yra įsiteisėjusi ir taikos sutartis jos šalims įgavo galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią bei tapo priverstinai vykdytinu dokumentu (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys), kurio pagrindu teismas, esant taikos sutartyje nustatytoms sąlygoms, turėjo teisę spręsti dėl vykdomojo rašto išdavimo, o nustatęs, kad atsakovas yra praleidęs taikos sutartyje numatytus mokėjimo terminus, pagrįstai išdavė vykdomąjį raštą.Aplinkybė, kad apeliantas (atsakovas) B. S. iš dalies yra įvykdęs taikos sutarties sąlygas (2017 m. gegužės 19 d. atsakovas sumokėjo pirmąją įmoką – 17,50 Eur), nepaneigia apelianto pareigos tinkamai įvykdyti visus taikos sutartimi tarp šalių sulygtus įsipareigojimus. Nors apeliantas ir nurodo, kad negalėjo taikos sutarties vykdyti dėl blogos finansinės padėties, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas dar prieš pasirašydamas taikos sutartį turėjo įvertinti savo galimybes ateityje vykdyti taikos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus.Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Nijolia Indreikienė