Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-02-21 · Civilinė byla Nr. 2-865/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2012-12-12Šiaulių apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-02-21Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-02-21
Bylos Nr.
2-865/2013
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00504-2012-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Atsakovas
akcinei bendrovei DNB Lizingas
Civilinė byla Nr. 2-865/2013Proceso Nr. 2-58-3-00504-2012-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 113.4; 119.6; 122.4
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ ieškinys paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-1119-267/2012 pagal ieškovo restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Linos namai“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB Lizingas dėl nuostolių priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Eko domus“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje sprendžiamas ieškinio palikimo nenagrinėtu teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo AB DNB Lizingas trečiajam asmeniui BUAB „Eko domus“ 1 116 525,20 Lt nuostolių atlyginimo ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškinys negali būti tenkinamas, nes neįrodytos būtinosios sąlygos civilinei atsakomybei taikyti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutartimi nutarė ieškovo ieškinį palikti nenagrinėtą.

Teismas nurodė, jog į teismo posėdį neatvyko ieškovas restruktūrizuojama UAB “Linos namai” ir įmonės atstovas advokatas M. B., kuriam apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta pasirašytinai. Iki teismo posėdžio pradžios ieškovas ir jo atstovas nepateikė dokumentų, pateisinančių jų neatvykimą į teismą. Negautas ir šių asmenų pareiškimas nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant.

Trečiasis asmuo BUAB „Eko domus“, kuriam apie posėdžio laiką ir vietą buvo pranešta pasirašytinai, į teismo posėdį taip pat neatvyko.

Atsakovo AB DnB Lizingas atstovas advokatas N. Š. nesutiko, kad teismo posėdis būtų atidėtas, tačiau nereiškė prieštaravimų dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas RUAB „Linos namai“ prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – grąžinti bylą nagrinėti Šiaulių apygardos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

RUAB „Linos namai“ nebuvo pranešta apie 2012-12-12 teismo posėdį, o atstovo ieškovas neturėjo. Nors procesiniuose dokumentuose buvo nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą M. B., tačiau CPK 57 str. 1 d. nurodytas susitarimas su juo nebuvo sudarytas ir teismui nebuvo pateiktas. Teismas, nepranešęs ieškovui apie teismo posėdį, negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu.Apeliantas buvo įsitikinęs, kad nagrinėjama byla yra išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą spręsti šios bylos prijungimo prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos Nr. 2-3477-262/2012 klausimą.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas AB DNB Lizingas prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Ieškinyje buvo nurodyta, kad byla bus vedama per advokatą M. B., o atstovavimo sutartis jau pateikta teismui. Tai turėtų būti suprantama kaip šalies išreikšta valia visus procesinius dokumentus gauti būtent per nurodytą atstovą. Aplinkybė, kad ieškovas klaidingai nurodė asmenį, su kuriuo dar nesusitarė dėl atstovavimo, nepaneigia teismo šaukimo tinkamo įteikimo fakto, nes ieškovas prisiima procesinę atsakomybę už procesiniuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumą ir jos sukeliamas pasekmes. CPK 121 straipsnyje nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga nedelsiant pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pasikeitimą. Ieškovui neįvykdžius šios pareigos, pagal CPK 121 straipsnio 2 dalį, teismo šaukimo įteikimas ieškinyje nurodytam atstovui laikomas tinkamu įteikimu. Advokatas M. B. atstovauja ieškovą visuose atsakovui žinomose civilinėse bylose. Tai, jog ieškovas ieškinyje nurodė, kad atstovavimo sutartis jau pateikta teismui, darytina išvada, kad ieškovas nemanė, jog ateityje bus reikalinga pateikti kokius nors papildomus atstovavimo santykius atskleidžiančius dokumentus. Todėl laikytina, kad teismo šaukimo įteikimas M. B. yra tinkamas įteikimas ieškovui, o advokato priimto teismo šaukimo perdavimas klientui yra advokato ir kliento tarpusavio santykių reikalas. Prieš tai ieškovui buvo siųstas atsakovo atsiliepimas į ieškinį ir ieškovas nereiškė pretenzijų dėl netinkamo įteikimo per advokatą, tai yra laikė jį tinkamu savo atstovu procesiniams dokumentams priimti.Apelianto argumentas, kad nagrinėjama byla yra išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą spręsti šios bylos prijungimo prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos Nr. 2-3477-262/2012 klausimą, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtu į teismo posėdį neatvykus ieškovui ir jo atstovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Byloje keliamas klausimas, ar faktinės nagrinėjamos bylos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti ieškinio palikimo nenagrinėtu institutą.

296 straipsnio 1 dalies 5 punktas nustato, kad teismas palieka ieškinį nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių šio kodekso 246 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju. Pastaroji norma numato ieškinio palikimą nenagrinėtu, kai neatvyksta į teismo posėdį ieškovas (ieškovo atstovas), kuriam tinkamai pranešta apie teismo posėdį ir nėra gautas ieškovo (jo atstovo) prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių arba teismas ieškovo (ieškovo atstovo) neatvykimo į teismo posėdį priežastis nepripažįsta svarbiomis, o atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių. Neigiamų procesinių padarinių taikymas šalims už neatvykimą į teismo posėdį – tai įstatymo leidėjo pasirinkta poveikio priemonė, skatinanti šalis padėti teismui įgyvendinti civilinio proceso tikslus. Ieškinio palikimo nenagrinėto instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą.

Apeliantas nurodo, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, atstovo byloje neturėjo, nes į bylą nėra pateikta atstovavimo sutartis su advokatu, todėl teismas negalėjo palikti ieškinio nenagrinėtu. Sprendžiant dėl šio apelianto teiginio pagrįstumo analizuotini ir vertintini visi byloje esantys duomenys. Ieškinyje (I t., 1-6 b.l.) ieškovas nurodė, jog „byla bus vedama per advokatą M. B.. Atstovavimo sutartis yra pateikta teismui“. Taigi, apeliantas, inicijuodamas teisminį procesą, išreiškė savo poziciją, kad jis yra atstovaujamas advokato ir teismui nurodydamas, jog byla bus vedama per advokatą bei pateikdamas advokato kontaktinius duomenis, išreiškė valią visus procesinius dokumentus gauti per nurodytą atstovą. Bylos duomenys patvirtina, kad visi teismo procesiniai dokumentai ir buvo siunčiami būtent atstovui - advokatui M. B. ir pastarojo priimami – 2012-08-30 siųstas 2012-08-30 teismo nutarties nuorašas (II t., 7 b.l.), 2012-09-26 siųstas atsiliepimas ir 2012-09-25 teismo nutarties nuorašas (vykdant advokatui M. B. siųstą ir jo priimtą 2012-09-25 teismo nutartį, kuria šalys įpareigotos pateikti dubliką, ieškovas šį procesinį dokumentą teismui pateikė (II t., 27-32 b.l.)), taip pat advokatui M. B. 2012-10-12 siųstas ir jo priimtas atsiliepimo nuorašas (II t., 26 b.l.) bei šaukimas į teismo posėdį (II t., 41 b.l.). Šie bylos duomenys: ieškovo nurodymas, kad jis yra atstovaujamas konkretaus advokato, nevienkartinis teismo procesinių dokumentų siuntimas ieškovo nurodytam advokatui, šiam priimant siunčiamus dokumentus ir teismo procesiniuose dokumentuose, siunčiamuose advokatui, teismo nurodytų pavedimų vykdymas, nereiškimas pretenzijų, kad teismas netinkamam asmeniui siunčia procesinius dokumentus ir/ar, kad ieškovas jų negauna, nenurodymas, kad ieškovo ir jo nurodyto atstovo iš tiesų atstovavimo santykiai nesieja, liudija, jog šioje byloje advokatas M. B. realiai veikė kaip ieškovo atstovas, o ieškovas laikė jį tinkamu savo atstovu. Apeliantas tik teismui palikus ieškinį nenagrinėtu atskirajame skunde nurodė, kad jis iš tiesų nebuvo atstovaujamas advokato, nes atstovavimo sutartis teismui nebuvo pateikta. Advokatas M. B. taip pat tik po 2012 m. gruodžio 12 d. Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo, t.y. 2012 m. gruodžio 18 d. teisme gautu pranešimu grąžino jam siųstą teismo nutartį, informuodamas, kad su juo nėra sudaryta sutartis dėl RUAB „Linos namai“ atstovavimo nagrinėjamoje byloje. Tokią apelianto ir advokato M. B. poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina kaip nesąžiningą naudojimąsi savo procesinėmis teisėmis. Kadangi iki ieškinio palikimo nenagrinėtu ieškovo ir advokato M. B. veiksmai vienareikšmiškai liudijo tarp jų esant atstovavimo santykius, darytina išvada, jog teismas pagrįstai išsiuntė pranešimą apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą advokatui M. B., kurį jis pasirašytinai asmeniškai priėmė ir teismui nenurodė, kad jis nėra RUAB „Linos namai“ atstovas, nors, elgdamasis sąžiningai, apdairiai bei rūpestingai, privalėjo tą padaryti, ypač atsižvelgiant į tai, kad nuo teismo pranešimo apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam asmeniškai įteikimo (2012-11-14) iki teismo posėdžio (2012-12-12) buvo pakankamai laiko. Pažymėtina, kad CPK 8 straipsnis, įtvirtinantis kooperacijos (bendradarbiavimo) principą, įpareigoja teismą ir dalyvaujančius byloje asmenis bendradarbiauti tarpusavyje, siekiant, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta. CPK 121 straipsnio 1 dalyje nustatyta dalyvaujančių byloje asmenų pareiga nedelsiant pranešti teismui apie kiekvieną procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šios pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu teismui žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškovas ieškinyje išreiškė valią gauti procesinius dokumentus per atstovą, nurodydamas jo adresą, ieškovo ir jo atstovo faktiniai veiksmai iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo liudijo tarp jų esant atstovavimo santykius. Jeigu, kaip teigia apeliantas atskirajame skunde, susitarimas su advokatu nebuvo sudarytas, nes nebuvo galimybių finansuoti teisminius procesus, ieškovas turėjo pareigą informuoti teismą, kad byloje jis nėra advokato atstovaujamas ir nurodyti kitą adresą procesiniams dokumentams siųsti. Atitinkamai advokatas neturėjo jam siunčiamų dokumentų, jeigu jis iš tiesų nebuvo atstovas, priimti ir privalėjo nedelsdamas informuoti teismą dėl atstovavimo santykių su ieškovu nebuvimo. Nevykdęs šios pareigos, ieškovas turėtų prisiimti ir iš to kylančias teisines pasekmes. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą, konstatuotina, kad teismas pareigą informuoti ieškovą apie posėdžio laiką ir vietą įvykdė tinkamai, o neatvykus ieškovui ir/ar jo atstovui, pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtu.

Atskirojo skundo argumentas, jog apeliantas buvo įsitikinęs, kad nagrinėjama byla yra išsiųsta į Lietuvos apeliacinį teismą spręsti šios bylos prijungimo prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos bylos Nr. 2-3477-262/2012 klausimą ir todėl joks pranešimas apie bylos nagrinėjimą nebuvo siųstas, o bylos nagrinėjimo data ir laikas paaiškės tik Lietuvos apeliaciniam teismui išsprendus bylų sujungimo klausimą, atmestinas. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-130/2012 nutarė civilinę bylą Nr. 2-3477-262/2012 prijungti prie Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 1-1212-357/2012. Nagrinėjamos bylos prijungimo prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-3477-262/2012 klausimas nebuvo sprendžiamas. Prie atskirojo skundo pridėtame Vilniaus apygardos teismo prašyme Lietuvos apeliaciniam teismui spręsti bylų sujungimo klausimą (II t., 54 b.l.) nagrinėjama byla taip pat nėra minima. Konstatuotina, kad objektyviais duomenimis neparemtas apelianto įsitikinimas dėl tam tikrų procesinių veiksmų nagrinėjamoje byloje vykdymo negali būti pagrindu pateisinti jo neatvykimą į teismo posėdį.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad paties ieškovo elgesys lėmė tai, kad jo ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad susiklosčius minėtai situacijai, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą palikti ieškinį nenagrinėtą, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė