Alytaus apylinkės teismo sprendimas

2023-02-22 · Civilinė byla Nr. 2YT-747-547/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-02-22
Bylos Nr.
2YT-747-547/2023
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Pareiškėjas
T. R.
Suinteresuotas asmuo
A. L., B. V., D. A., R. R., V. R.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. vasario 22 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: A. L., B. V., D. A., R. R., V. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo, faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą, nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas prašo paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, pareiškėjas T. R. priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti po (duomenys neskelbtini) mirusios jo motinos A. R. mirties.

(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), sulaukusi 73 metų amžiaus, mirė A. R., kuri iki pat savo mirties nuolat gyveno (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvai motina A. R., mirusi (duomenys neskelbtini) ir tėvas J. R., miręs (duomenys neskelbtini), gyvendami santuokoje, užgyveno nekilnojamąjį turtą, kurį sudaro gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 4,1125 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio nekilnojamojo turto naudotoju viešame registre yra nurodytas tėvas – J. R..

Kai (duomenys neskelbtini) mirė mamos sutuoktinis ir pareiškėjo tėvas J. R., palikėją pergyvenusi sutuoktinė, t. y. A. R. kreipėsi pas palikimo vietos notarą ir padavė pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Priėmusi palikimą ir įgijusi turtines teises į santuokoje užgyventą turtą, tame tarpe ir į statinį – gyvenamąjį namą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), A. R. palikimo priėmimo fakto VĮ registrų centro duomenų bazėje neįregistravo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog po motinos mirties, jis, kaip pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą, turėjo teisę palikimą priimti dviem būdais: 1) arba faktiškai pradėti paveldimą turtą valdyti, 2) arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad dar iki motinos mirties, jis gyveno kartu su motina tame pačiame name (duomenys neskelbtini), kur liko gyventi ir po motinos mirties. Naudojosi name paliktais daiktais – senoviniais baldais bei kitais buities reikmenimis ir ūkyje naudojamais žemės ūkio padargais, kaip palikimą perėmė mamos asmeninius daiktus – vestuvinį žiedą, jos rankomis retu raštuotu stiliumi austus lininius užtiesalus bei lininius pagalvių užvalkalus ir taip išreiškė savo valią priimti atsiradusį palikimą. Likęs gyventi mamai priklausiusiame pastate – gyvenamajame name ir dirbdamas žemės ūkio paskirties žemę – joje sėdamas javus ir tokiu būdu pradėjęs faktiškai valdyti paveldimą turtą, šį turtą prižiūrėdamas, rūpindamasis paliktu turtu kaip savu, savo nuožiūra turtu disponuodamas, elgėsi su juo kaip turto savininkas. Visus paminėtus veiksmus pareiškėjas atliko iš karto po mamos mirties ir toks jo elgesys rodo, kad jog aktyviais veiksmais buvo išreikšta jo valia priimti atsiradusį palikimą per įstatymo nustatytą terminą.

Pareiškime pareiškėjas nurodė, jog faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą – gyvenamąjį namą ir žemės sklypą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies ir CK 5.51 straipsnio 1 dalies nuostatų prasme palikimo priėmimą jis suprato, kad bet kokie aktyvūs veiksmai valdant paveldimą turtą, juo nuolat naudojantis, palaikant tinkamos būklės ir nuolat prižiūrint, mokant nustatytus mokesčius ar rinkliavas, nepriklausomai nuo to ar minėtas turtas buvo registruotas viešame registre. Teismui pateikta Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažyma liudija, jog mirus motinai A. R., pareiškėjas liko gyventi jos sodyboje ir ją prižiūrėjo.

Pareiškėjas pareiškime pabrėžė, jog po motinos mirties, jis gyveno sodybos name, jame deklaravo ir savo gyvenamąją vietą, sodyba naudojosi ir ją prižiūrėjo, dirbo žemę sėdamas javus, disponavo paliktais daiktais – baldais ir kitais buities reikmenimis žemės ūkio padargais, kaip palikimą priėmė mamos auksinį žiedą ir jos austas lovatieses bei užvalkalus.

Taigi, pareiškėjas nurodo, kad po mamos A. R. mirties likusį turtą jis priėmė faktiniu valdymu.

Šalies argumentai

Suinteresuoti asmenys A. L., B. V., D. A., R. R., V. R. (pareiškėjo broliai ir seserys) pateikė atsiliepimus į pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu sutinka, prašė jį tenkinti bei bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po motinos A. R. mirties priėmė palikimą, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad A. K. (R.) (duomenys neskelbtini) susituokė su J. R. (b. l. 10). J. R. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtinama mirties liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 11). A. R. mirties liudijime AA Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, jog ji mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 9). Pareiškėjo T. R. gimimo liudijime, jo tėvais įrašyti J. R. ir A. R. (b. l. 15). Suinteresuotų asmenų giminystę su velione A. R. patvirtina jų gimimo ir santuokos liudijimai (b. l. 20-27).

Varėnos r. 2-ojo notarų biuro pažymoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirus J. R., palikimą priėmė A. R.. (duomenys neskelbtini) mirus A. R. paveldėjimo byla jų biure nevesta ir palikimo priėmimo faktas VĮ Registrų centras neregistruotas (b. l. 16).

Byloje pateiktu Valstybės įmonės Registrų centras testamentų registro išrašu patvirtinama, jog po A. R. mirties testamentų registre nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo atsisakymo faktų (b. l. 17). Iš Valstybės įmonės Registrų centro Gyventojų registro 2022 m. spalio 6 d. išrašo matosi, kad A. R. gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), mirė būdama našlė. Jos sutuoktinis J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Jie turėjo vaikų: A. L., B. V., D. A., R. R., V. R. ir T. R. (b. l. 18).

Varėnos rajono savivaldybės administracijos Merkinės seniūnijos pažymoje Nr. SR5-133 nurodoma, kad A. R. iki mirties (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), Merkinės seniūnijoje. Po A. R. mirties jos sodyboje gyveno T. R. ir R. N. ir ją prižiūrėjo (b. l. 19). T. R. gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 8).

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašuose nurodoma, jog statinio, esančio (duomenys neskelbtini) – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas yra J. R., daiktinės teisės neįregistruotos (b. l. 12-14).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Teismas daro išvadą, kad ištyrus byloje visus surinktus įrodymus neginčijamai buvo įrodyta, kad pareiškėjas T. R. po savo motinos A. R. mirties jai priklausiusį turtą iškart pradėjo valdyti, naudotis turtu kaip savo turtu. Pareiškėjas yra mirusios motinos A. R. likusio turto pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 straipsnis numato, kad paveldinti pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. Pareiškėjas kaip palikėjos įpėdinis pagal įstatymą, pradėjo A. R. turtą valdyti faktiškai iškarto po jos mirties, tai patvirtinama ir suinteresuotų asmenų atsiliepimais/sutikimais su pareiškėjo pateiktu pareiškimu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-7/2001; 2001-04-18 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-442/2001). Bylos duomenimis patvirtinama, kad po palikėjos A. R. mirties, pareiškėjas ėmė naudotis visu likusiu turtu, liko gyventi tame pačiame name ir nepertraukiamai gyvena tame pačiame name iki šiol, naudojasi kaip savais visais likusiais palikėjos asmeniniais daiktais, baldais, elektros prietaisais, buitiniais prietaisais, žemės ūkio padargais ir kitu turtu.

CK 5.51 straipsnis nurodo, kad įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Iš pareiškėjos pateiktų įrodymų, paaiškinimų pareiškime, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po jo motinos A. R. mirties – faktiškai pradėjo turtą valdyti. Jis iki mamos mirties ir po to nepertraukiamai gyveno tuose pačiuose namuose, naudojosi kaip savais visais likusiais palikėjos asmeniniais daiktais, t. y. jis rūpinosi išlikusiu palikimu, nuo jo neatsisakė.

CK 5.50 straipsnio 2 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti <...>, CK 5.51 straipsnio l dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Atsižvelgiant į įstatymo reikalavimus, matyti, kad po A. R. mirties likusį palikimą priėmė jos sūnus T. R.. Prašomas nustatyti faktas sukels teisines pasekmes pareiškėjui. Šiuo atveju jokio ginčo dėl palikimo nėra.

Vertinant visumą įrodymų konstatuotina, kad įrodymai tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems, ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo nurodomas faktas egzistavo – todėl laikytina įrodyta, atitinkamai tenkinamas prašymas, jog palikimas buvo priimtas faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 177, 178, 185 straipsniai, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas nuosavybės teisių įgyvendinimo ir paveldėjimo tikslu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldėtą turtą valdyti.

Sprendimas gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per 30 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė