- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2015-03-31
- Bylos Nr.
- 2S-880-480/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00745-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Ieškovas
- V. K. S.
- Atsakovas
- V. S., D. R., V. R.
- Trečiasis asmuo
- M. S., Kauno miesto 20-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Brigita Pauliukevičienė
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. K. S., atstovaujamo advokatės Brigitos Pauliukevičienės, atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4483-584/2015 pagal ieškovo V. K. S. ieškinį atsakovams V. S., D. R., V. R., tretieji asmenys M. S. ir Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V., dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, pirkėjo teisių perkėlimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti negaliojančia ½ dalies buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, ir ½ dalies minėto buto pirkėjo teises perkelti ieškovui V. K. S..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2015-02-20. Teismas nurodė, kad ieškinys neatitinka bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai. Ieškovas privalo patikslinti ieškinio dalyką. Ieškovas formuluodamas ieškinio dalyką privalo atsižvelgti į tą aplinkybę, kad dalinės nuosavybės teise ½ ginčo buto yra įsigijęs atsakovas V. S. ir ½ ginčo buto jungtinės nuosavybės teise įsigiję atsakovai D. R. ir V. R.. Ieškovui ginčijant tik ½ ginčo buto pirkimo –pardavimo sutarties, ieškovas privalo aiškiai nurodyti, kurių atsakovų dalyje pirkimo–paradavimo sutartis privalo būti panaikinta, tuomet spręstinas klausimas dėl kito atsakovo ar atsakovų procesinės padėties pakeitimo įš atsakovo(ų) į treč. a. Iš pateikiamos buto pirkimo pardavimo sutarties nustatytina, kad ginčo butas yra įgytas iš A. ir R. K.. Ieškovui patikslinus ieškinio dalyką, minėti asmenys įtrauktini į bylos nagrinėjimą atsakovais, jiems pateikiant patikslinto proc. dok. egzempliorių. Minėtų atsakovų į bylos nagrinėjimą neįtraukus, teismas nagrinėtų bylą, tačiau tai gali būti pagrindu ieškinį atmesti. Sandorio pripažinimas negaliojančiu yra turtinis reikalavimas apmokestintinas žyminiu mokesčiu pagal turto rinkos vertę. Ieškovas sumokėjo 41,58 Eur. Vidutinė ginčo buto rinkos vertė yra 21000 Eur, todėl ieškovas keldamas klausimą dėl pusės jo pardavimo teisėtumo, privalo primokėti 273,42 Eur žyminio mokesčio.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas V. K. S., atstovaujamas advokatės Brigitos Pauliukevičienės, atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodo, kad teismo nutartis dalyje dėl papildomos dalies žyminio mokesčio - 273,42 Eur primokėjimo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai nustatė pareikšto reikalavimo pobūdį dėl to netinkamai taikė žyminio mokesčio apskaičiavimą reguliuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai ieškinyje pareikštą reikalavimą laikė turtiniu reikalavimu bei įpareigojo už jį primokėti trūkstamą žyminį mokestį. Apeliantas nereikalauja jo naudai priteisti turtą ar pinigus, jo pareikšto ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančia ½ dalies buto su rūsiu pirkimo–pardavimo sutartį ir ½ dalies minėto buto pirkėjo teises perkelti ieškovui reiškia neturtinio pobūdžio teisminį ginčą, kadangi sutarties pripažinimas negaliojančia ir tokiu būdu pripažinimas, jog už apelianto lėšas įgytas turtas yra jo nuosavybė jokių tiesiogiai turtinių teisių jam nesukuria. Kadangi pinigų, gautų už apelianto parduotą namų valdą, kaip panaudotų ginčo objekto ½ dalies įsigijimui, „pavertimas“ ½ dalimi ginčo buto yra tik turto formos ir/ar rūšies pasikeitimas, o ne apelianto naudai tenkančio turto padidėjimas, nes ½ dalis turto buvo nupirkta už jo lėšas, tačiau ne jo vardu. Reiškiamas reikalavimas dėl sandorio iš dalies pripažinimo negaliojančiu yra neturtinio pobūdžio, todėl laikytinas negatyviu ieškiniu dėl pripažinimo ir už jo nagrinėjimą turi būti mokamas žyminis mokestis kaip už neturtinio pobūdžio reikalavimo nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Apeliacijos objektą sudaro Kauno apylinkės teismas 2015 m. sausio 29 d. nutarties dalis, kuria ieškovui nustatytas terminas ieškinio trūkumui pašalinti – primokėti žyminio mokesčio dalį, konstatavus, kad ieškiniu reiškiamas turtinis reikalavimas, apmokestintinas žyminiu mokesčiu pagal turto rinkos vertę.
Teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, numatytus CPK 111 straipsnyje ir 135 straipsnyje numatytus papildomus reikalavimus. Prie ieškinio turi būti pridėti duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas (CPK 135 str. 2 d.). Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia ½ dalies buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, ir ½ dalies minėto buto pirkėjo teises perkelti jam - ieškovui V. K. S.. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinis reikalavimas apmokestintinas žyminiu mokesčiu pagal turto rinkos vertę.
Teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip reiškianti ginčą dėl turto arba ginčą, tiesiogiai susijusį su turtu. Ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. gerėja ar blogėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2014).
Nagrinėjamoje byloje ieškiniu pareikštais reikalavimais ieškovas siekia, kad teismo sprendimu pripažinus negaliojančia ½ dalies buto su rūsiu, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį ir ½ dalies minėto buto pirkėjo teises perkėlus ieškovui, būtų konstatuota, jog ieškovas nusipirko ½ dalį minėto nekilnojamojo turto (CK 4.47 str. 1 p.). Teismo sprendimu išsprendus ginčą dėl pirkėjo teisės perkėlimo, nors turtas nebūtų priteisiamas, tačiau pagerėtų ieškovo turtinė padėtis, nes jis įgytų teisę į dalį ginčo buto, o teisiniai padariniai atsirastų be priverstinio vykdymo, t. y. dėl teismo sprendimo privalomumo pobūdžio pagal CPK 18 straipsnį. Taigi, ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl pirkėjo teisės perkėlimo, reiškia, jog sprendimu siekiama nustatyti asmens turtines teises į nekilnojamąjį daiktą, o pagal tai kilęs ginčas vertintinas kaip turtinis, ieškinio suma nustatoma pagal turto rinkos vertę (CPK 85 str. 9 d.). Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą turtiniuose ginčuose už ieškinį turi būti mokamas proporcinis žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio sumos. Nustačius, kad ieškovo keliamas ginčas laikytinas turtiniu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CPK 115 straipsnio 2 dalimi ir nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinti – trūkstamai žyminio mokesčio sumai sumokėti.
Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą primokėti dalį žyminio mokesčio, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Apeliantui nustatytinas naujas terminas pirmosios instancijos teismo nurodytai žyminio mokesčio daliai už ieškinį sumokėti ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius dokumentus (CPK 115 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui V. K. S. 7 dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti 273,42 Eur žyminio mokesčio dalį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.