Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Sigito Bagdonavičiaus,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus apeliacinį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendžio, kuriuo:

A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotų važtaraščių ir statybos rangos sutarties) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

D. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl suklastotos statybos rangos sutarties) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. išteisintas iš kaltinimo dėl to, kad būdamas VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) direktoriumi, 2013 metų birželio – liepos mėnesiais, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, UAB (duomenys neskelbtini) prekybos padalinyje, esančiame (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad jis pats asmeniškai VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) iš UAB (duomenys neskelbtini) prekybos įgytų prekių (duomenys neskelbtini), nepriėmė, savo parašu patvirtino ir tokiu būdu suklastojo tikrus dokumentus – 2013-06-06 krovinio važtaraštį Nr. 1-012 ir 2013-06-07 krovinio važtaraštį Nr. 1-015.

A. M. taip pat išteisintas iš kaltinimo dėl to, kad būdamas VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) direktoriumi, veikdamas kartu su D. K., 2013 metų vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš anksto žinodamas, kad D. K. realiai jokių statybos ir remonto darbų VšĮ turizmo centras (duomenys neskelbtini) patalpose neatliks, savo parašu patvirtino jo paties parengtą bei atspausdintą 2013 metų (data nenurodyta) statybos rangos sutartį Nr. S8, kurioje buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad D. K. per 3 mėnesius įsipareigoja atlikti statybos darbus VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) mansardoje, esančioje (duomenys neskelbtini), tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą – statybos rangos sutartį Nr. S8.

D. K. išteisintas iš kaltinimo dėl to, kad 2013 metų vasarą, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, veikdamas kartu su VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) direktoriumi A. M., iš anksto žinodamas, kad realiai jokių statybos ir remonto darbų VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) patalpose neatliks, savo parašu patvirtino 2013 metų (data nenurodyta) statybos rangos sutartį Nr. S8, kurią parengė ir atspausdino A. M., kurioje buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tai, kad jis per 3 mėnesius įsipareigoja atlikti statybos darbus VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) mansardoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir tokiu būdu suklastojo A. M. pagamintą netikrą dokumentą – statybos rangos sutartį Nr. S8.

Apeliaciniu skundu prokuroras prašo panaikinti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendį A. M. atžvilgiu, kuriuo jis buvo išteisintas pagal BK 300 str. 1 d. (dėl suklastotos statybos rangos sutarties) ir priimti jo atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausti 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Prokuroras prašo panaikinti nuosprendį ir D. K. atžvilgiu, kuriuo jis buvo išteisintas pagal BK 300 str. 1 d. (dėl suklastotos statybos rangos sutarties), ir priimti apkaltinamąjį nuosprendį, pripažįstant jį kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., ir nubausti 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Kitoje dalyje prašo nuosprendį palikti nepakeistą.

Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad A. M. ir D. K. veiksmai pagal jų pavojingumą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju A. M. statybos rangos sutartį sudarė su vienu asmeniu - D. K., o realiai darbus atliko visiškai kitas, jokiais sutartiniais ar teisiniais santykiais su užsakovu VŠĮ turizmo centru (duomenys neskelbtini) nesusaistytas asmuo - P. G.. Teismas savo sprendimą išteisinti kaltininkus motyvuoja D. K. parodymais apie tai, kad praėjus savaitei po sutarties pasirašymo, jis nusprendė „perleisti" darbus P. G.. Tačiau tai prieštarauja bylos duomenims, nes tariamo darbų P. G. „perleidimo" metu VŠĮ turizmo centre (duomenys neskelbtini) remonto ir statybos darbai jau buvo gerokai įpusėję. Prokuroras prašo atsižvelgti ir į tai, kad tarp D. K. ir P. G. nebuvo sudaryta statybos ir remonto darbų subrangos sutartis, todėl D. K. teiginys apie darbų „perleidimą" P. G. yra niekuo nepagrįstas.

A. M. teiginys, kad jis nežinojo, kad D. K. jokių statybos darbų neatliks, yra melagingas, nes reikalingus atlikti darbus, darbų atlikimo sąlygas ir reikalingų medžiagų kiekius jis jau iki sutarties pasirašymo buvo suderinęs ir aptaręs su P. G. 2013 - metų gegužės-birželio mėnesiais, tai yra 2-3 mėnesiai iki 2013-08-24 sutarties su D. K. sudarymo. Tokį sandorį teismas nuosprendyje pripažino kaip tariamą, sudarytą tik dėl akių, kuriuo nesiekiama sukurti teisinių pasekmių. Apibendrindamas prokuroras konstatuoja, kad sutarties pasirašymo metu tiek A. M., tiek D. K. puikiai žinojo ir suvokė, kad D. K. realiai jokių statybos darbų VŠĮ turizmo centras (duomenys neskelbtini) patalpose neatliks, o ši sutartis pasirašyta tik dėl to, kad P. G., realiai atliekantis statybos darbus VŠĮ turizmo centre (duomenys neskelbtini), savo vardu sudaryti tokios sutarties neturėjo galimybės - jis negalėjo dirbti pagal verslo liudijimą ar oficialiai dalyvauti statybos darbų pirkimo konkurse, nes buvo individualios įmonės, turinčios skolų valstybės biudžetui, savininkas, todėl negalintis oficialiai dalyvauti viešųjų pirkimų konkurse.

Tai, kad realūs statybos ir remonto darbai buvo pradėti 2013 metų pavasarį - vasaros pradžioje ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytojai V. M., A. Š., G. K.. Liudytojai nurodė, kad darbai buvo pradėti pavasarį - vasaros pradžioje ir darbams vadovavo asmuo vardu P. (G.). Tai, kad darbai buvo pradėti 2013 metų pavasarį - vasaros pradžioje patvirtino ir liudytojas J. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad gavęs P. G. pasiūlymą padirbėti, sutiko ir dirbo VšĮ turizmo centre (duomenys neskelbtini) 2013 m. pavasarį ir vasarą, tikslių datų nurodyti negali. Ką ir kaip daryti nurodydavo tik P. G., jis vadovavo darbams. Kadangi darbus atliko ne D. K., o P. G., lieka neaišku kas ir kokiu būdu yra atsakingas už statybos rangos sutarties sąlygų vykdymą, kas atsako už savalaikį ir kokybišką darbų atlikimą, kas atsakingas už tinkamą statybinių medžiagų panaudojimą ir sunaudotų medžiagų apskaitą, kas ir kaip suteikė garantijas atliktiems darbams, kaip ir kokiu būdu turėtų būti vykdomas atsiskaitymas su P. G. ir kaip tai padaryti neklastojant dar kokių nors buhalterinių dokumentų. Neaišku kaip ir kokiu būdu kontroliuojančios institucijos nustatytų, ar P. G. sumokėjo mokesčius.

Skunde nurodoma, kad A. M., klastodamas statybos rangos sutartį Nr. S-8, turėjo tikslą imituoti D. K. ir VŠĮ turizmo centras (duomenys neskelbtini) sutartinių santykių egzistavimą ir jų teisėtumą. Kaip išsireiškė pats A. M. - „kad viskas būtų teisiškai įforminta". Sutartis buvo pasirašyta tik tam, kad „būtų", tam kad turėti ką parodyti „esant reikalui", nepaisant to, kas ir kaip realiai atliko statybos ir remonto darbus.

Minėtos aplinkybės, prokuroro manymu, duoda pagrindą išvadai, kad statybos rangos sutarties Nr. S8 suklastojimas yra pavojingas, nes šia sutartimi yra nepagrįstai sukuriami dviejų šalių tarpusavio santykiai, sukuriamos sutarties šalių teisės ir pareigos, pažeidžiama bendroji valdymo tvarka. Asmenų, padariusių nusikalstamą veiką, baudžiamosios atsakomybės neeliminuoja faktas, kad suklastotą sutartį yra galimybė nuginčyti taikant civilinio proceso priemones.

Skiriant bausmę A. M. ir D. K., prokuroras prašo atsižvelgti į tai, kad jie yra teisiami pirmą kartą, veika yra tyčinė, baigta, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kitas bausmės skyrimui reikšmingas | aplinkybes, A. M. ir D. K. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, išteisintieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad suklastoja ir panaudoja suklastotą dokumentą, kuris gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltinamo asmens parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2011, 2K-19/2014, 2K-210/2014).

Pirmosios instancijos teismas A. M. ir D. K. išteisino pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, padaręs išvadą, kad šių asmenų veiksmai – statybos rangos sutarties pasirašymas - pagal pavojingumą neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Su tokia teismo išvada nesutiko prokuroras, kuris apeliaciniame skunde nurodo, kad A. M. ir D. K. veiksmuose yra visi būtinieji veikai pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuoti požymiai: A. M. ir D. K., iš anksto žinodami, kad D. K. jokių statybos ir remonto darbų VšĮ turizmo centre (duomenys neskelbtini) neatliks, savo parašais patvirtino A. M. parengtą statybos rangos sutartį. Prokuroro manymu, ši sutartis turi teisinę reikšmę, kadangi šis dokumentas įtvirtina ir nustato šalių tarpusavio įsipareigojimus ir sukuria tarp jų civilinius teisinius santykius.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje patikrintus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad išteisintieji, pasirašydami 2013-08-24 statybos rangos sutartį Nr. S8, neturėjo tyčios pagaminti netikrą dokumentą, nesiekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę ir tokiu būdu pasikėsinti į valdymo tvarką. A. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kelioms įmonėms ir D. K. elektroniniu paštu išsiuntė informaciją apie VšĮ turizmo centre (duomenys neskelbtini) remonto darbus su prašymu paskaičiuoti už kokią sumą sutiktų šiuos darbus atlikti. D. K. paskaičiavo mažiausią kainą, todėl jo pasiūlymas ir buvo priimtas. Pasirašydamas savo sudarytą sutartį, nežinojo, kad D. K. darbų nevykdys, galvojo, kad jis dirbs kartu su kitais darbininkais, nes jis, kaip dirbantis pagal patentą, turėjo teisę samdyti subrangovus. D. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad darbą VšĮ turizmo centre (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė J. P., kuris pažįsta šio centro direktorių. Pasirašydamas sutartį, galvojo, kad joje numatytus darbus dirbs pats, tačiau tuo metu turėjo kitą darbą, todėl sutartyje numatytą darbą maždaug po savaitės pasiūlė P. G.. Pasirašydamas sutartį, nesakė A. M., kad darbų nedirbs. Perleidęs darbą P. G., A. M. taip pat neinformavo. Išteisintųjų parodymus apie tai, kad pasirašant minėtą sutartį, tikėjosi, jog ji bus vykdoma, patvirtina liudytojų P. G. ir J. P. parodymai, rašytinė bylos medžiaga.

Liudytojas P. G. apklaustas teisme (T. 9, b.l. 86 – 87) nurodė, kad VšĮ turizmo centre (duomenys neskelbtini) jam pasiūlė būtent D. K.. Tai patvirtina išteisintųjų parodymus, jog darbai P. G. buvo perleisti jau po sutarties tarp A. M. ir D. K. pasirašymo. P. G. parodymai, kad darbus jis pradėjo galimai vasaros pradžioje nėra tikslūs. Tikslaus laiko jis nurodyti negalėjo, o iš parodymų matyti, jog jis tą laiką sieja su vasaros pradžia tik todėl, kad buvo šilta. Todėl jo pasakymas, jog darbus pradėjo vasaros pradžioje yra tik prielaida. Prielaidomis grįsti kaltinimą negalima. Liudytojas J. B. (T. 9, b.l. 117 – 118) apie darbų pradžią taip pat galėjo nurodyti tik tiek, kad tuo metu buvo šilta. Įvertinus tiek P. G., tiek J. B. parodymus kyla abejonių, jog jie darbus pradėjo dirbti anksčiau nei buvo sudaryta rangos sutartis su D. K.. Galimybės pašalinti šias abejones yra išnaudotos. Bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų (išteisintųjų) naudai.

Nepagrįstas prokuroro teiginys, kad P. G. sprendė kokių ir kiek statybinių medžiagų užsakyti ir nupirkti. Išteisintasis A. M. apklausiamas pirmos instancijos teisme (T. 9, b.l. 82) nurodė, kad jis asmeniškai kreipėsi į sąmatininką, kuris paruošė darbų sąmatą ir pagal tai jis pats asmeniškai supirko reikiamas statybines medžiagas. Šie parodymai nėra paneigti.

Išteisintųjų tyčią pagaminti netikrą dokumentą prokuroras apeliaciniame skunde grindžia ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų V. M., A. Š. ir G. K. parodymais. Tačiau šie asmenys nebuvo įtraukti į apklaustinų asmenų sąrašą prie kaltinamojo akto, jie nebuvo apklausti teisiamojo posėdžio metu, todėl, vadovaujantis BPK 301 straipsnio nuostatomis, šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais grįsti baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų kaltę negalima.

Atkreiptinas dėmesys ir į liudytojo R. B. parodymus (T. 9, b.l. 115 – 116). Jis nurodė, kad VšĮ turizmo centro (duomenys neskelbtini) steigėjai manė, jog remonto darbai turėjo būti padaryti ūkio būdu, t.y. tuos darbus turėjo atlikti direktorius su jam pavaldžiais darbuotojais. Pats A. M. nurodo, jog savo jėgomis negalėjo atlikti visų darbų, kadangi nebuvo tai galinčių atlikti darbuotojų. Be jo paties turizmo centre dirbo dar dvi moterys. Todėl tikėtina, kad paruošiamiesiems darbams (statybinių medžiagų atsigabenimui, remontuotinų patalpų atlaisvinimui, išvalymui ir t.t.) jis galimai pasitelkė pašalinius asmenis. Tačiau tokia veika galėjo būti vertinama tik kaip geranoriška talka arba nelegalaus darbo panaudojimas. Jokių objektyvių įrodymų, kad iki sutarties su D. K. pasirašymo buvo su kuo nors kitu sudarytas susitarimas dėl darbų atlikimo, jų apimties ir terminų, dėl apmokėjimo ir kitų sąlygų, nėra.

Apeliaciniame skunde nepateikta naujų duomenų, pagrindžiančių A. M. ir D. K. atliktų veiksmų kriminalinį pobūdį, kurių nebuvo įvertinęs pirmosios instancijos teismas. Todėl ir apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, jog sudarant statybos rangos sutartį, šalys, t.y. A. M. ir D. K. siekė pagaminti netikrą dokumentą ir tokiu būdu kėsinosi į tiesioginį jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos objektą - normalią valstybės ar savivaldos institucijų veiklą. D. K. veiksmai, kuriais jis, sudaręs statybos rangos sutartį, jos nevykdė, o pavestus darbus „perleido“ kitam asmeniui, taip pat nekelia pavojaus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektui – valdymo tvarkai – tokie jo veiksmai vertintini tik kaip sutarties nuostatų pažeidimas. Sutartimis priimtų įsipareigojimų nevykdymas pagal savo pavojingumą negali užtraukti baudžiamosios atsakomybės.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, darytina išvada, kad Ignalinos rajono apylinkės teismo 2016-03-18 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti nuosprendį prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroro Edgaro Baltrimavičiaus apeliacinį skundą atmesti.